„Kinijos ir Amerikos kovoje dėl dominavimo dirbtinio intelekto srityje Europa nevaidina jokio vaidmens. ES iš pradžių reguliuoja riziką ir šalutinį poveikį.“
XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga dalyvavo kosmoso lenktynėse. Šiandien siaučia kitokia tarptautinė kova dėl technologinio pranašumo: Kinija pakeitė Sovietų Sąjungą ir vietoj nusileidimo Mėnulyje dėmesys sutelktas į dirbtinį intelektą (DI). Kompiuterinės programos, apmokytos dideliais duomenų kiekiais – ir algoritmais – gali kurti ir apdoroti tekstą, vaizdus, vaizdo įrašus ar kitus duomenis vienu mygtuko paspaudimu. Jos gali paspartinti arba automatizuoti daugelį procesų pramonėje, informacinėse technologijose ar biure. Ekonomistai, inžinieriai ir politikai kalba apie naują pramonės revoliuciją.
Neseniai Kinija pabrėžė savo lyderystės pretenzijas Pasaulinėje dirbtinio intelekto konferencijoje Šanchajuje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori užsitikrinti technologinį pranašumą prieš Kiniją, turėdamas daugiau duomenų centrų ir mažiau aplinkosaugos reglamentų. Amerika, anot jo, yra šalis, pradėjusi dirbtinio intelekto lenktynes. Trumpas sako: „Esu čia, kad paskelbčiau, jog Amerika laimės.“ Viceprezidentas J. D. Vance'as kalba apie „pirmiausiųjų išbandyti kultūrą“ dirbtinio intelekto srityje – trumpai: „Išbandyk pirmiausia“.
Europa šiame geopolitiniame-technologiniame žvanginėjime net neminima. Briuselis taip pat nori skatinti ateities technologijas veiksmų planu ir investicijomis. Tačiau daugelis Europos skaitmeninės ekonomikos atstovų skundžiasi, kad ES dar labai toli nuo „pirmiausiųjų išbandyti kultūros“. ES dėmesys vis dar sutelktas į reguliavimą, o ne į dirbtinio intelekto technologijų teikiamas galimybes. Taip jas apibūdina daugelis šios pramonės verslininkų.
Saugumas, duomenų apsauga, autorių teisių apsauga, etiškai teisingas naudojimas – tai madingi žodžiai, gaubiantys Europos dirbtinio intelekto reguliavimą. Dirbtinio intelekto reglamentas, geriau žinomas anglišku pavadinimu AI Act, galioja jau metus. Dabar jis pamažu perkeliamas į konkrečias taisykles. Nuo vasario mėnesio dirbtinis intelektas ES nebegali būti naudojamas tam tikroms reikmėms, kurias Komisija laiko ypač rizikingomis. Tai apima Kinijos pavyzdžiu sukurtas „socialines „taškų“ sistemas, kurios stebi piliečius ir klasifikuoja juos pagal jų socialinį elgesį. Taip pat draudžiama naudoti dirbtinį intelektą veido atpažinimui viešose erdvėse. Nuo šio šeštadienio dirbtinio intelekto reglamento taisyklės taip pat bus taikomos bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modelių teikėjams, pavyzdžiui, tiems, kurie kuria populiarias programas, tokias. kaip „ChatGPT“ iš „Open AI“ arba „Gemini“ iš „Google“. Pasipriešinimas didėja, ir ne tik iš JAV vyriausybės.
„Europa eina klaidingu keliu, kai kalbama apie dirbtinį intelektą“, – komentavo Joelis Kaplanas, pagrindinis JAV bendrovės „Meta“, kuri kuria populiarius socialinius tinklus, tokius, kaip „Facebook“ ir „Instagram“, lobistas. Trumpas kritikavo ES skaitmenines taisykles, kaip „tam tikrą mokestį“, kuris nesąžiningai taikomas Amerikos įmonėms. Tačiau diskriminacijos nėra: taisyklės taikomos ir Europos įmonėms. Remiantis naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimais, Amerikos diplomatai laiškuose paragino Europos Komisiją ir kai kurias ES valstybes nares sustabdyti reglamento įgyvendinimą. Jų teigimu, planuojamas kodeksas sukeltų „nepagrįstą naštą“ dirbtinio intelekto kūrėjams ir slopintų inovacijas.
Europos įmones taip pat erzina šis reglamentas. Liepos mėnesį 45 gamybos ir skaitmeninio sektorių vadovai atvirame laiške paragino dvejiems metams atidėti Dirbtinio intelekto įstatymo įgyvendinimą. Tarp pasirašiusiųjų buvo „Mercedes“, „Siemens Energy“ ir „Airbus“ generaliniai direktoriai, taip pat Prancūzijos dirbtinio intelekto perspektyvos „Mistral AI“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius. Jų kritika nukreipta į neaiškius reikalavimus, pernelyg didelę biurokratiją ir nepakankamą pasiruošimo laiką. ES paskelbė savo bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modelių apibrėžimą ir tai, kam taikomos naujos taisyklės, liepos 18 d., likus vos dviem savaitėms iki reglamento įsigaliojimo. Daugelyje ES šalių, įskaitant Vokietiją, net nematyti būtinų atitinkamų nacionalinių teisės aktų. „Tai yra problema su teisiniu tekstu, kuris taip atviras interpretacijoms“, – sako Robertas Kilianas, Vokietijos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys.
Kadangi Dirbtinio intelekto reglamento reikalavimai yra taip neaiškiai suformuluoti, Europos Komisija pavedė nepriklausomiems teisės mokslininkams ir dirbtinio intelekto ekspertams parengti praktikos kodeksą, kuris padėtų praktiškai taikyti taisykles. Todėl dirbtinio intelekto teikėjai trijų puslapių formoje turi nurodyti, kaip jie apmoko savo dirbtinio intelekto modelius ir kokius duomenis naudoja modeliams „apmokyti“. Tai skirta padidinti skaidrumą.
Siekdamos apsaugoti autorių teises, įmonės turi įsipareigoti nenaudoti svetainių su vogtu tekstu („piratavimo svetainėmis“) dirbtinio intelekto mokymams. Įmonės turėtų naudoti technologijas, kad kuo labiau užkirstų kelią dirbtinio intelekto autorių teisių pažeidimams savo atsakymuose. Jos turėtų pasiūlyti kontaktinį punktą, kuriame teisių turėtojai galėtų pateikti skundus dėl savo autorių teisių pažeidimų.
Pirmą kartą ES nurodo saugumo rizikas, kurias siekia sumažinti šiuo kodeksu. Tai apima pornografiją, sukurtą, naudojant dirbtinį intelektą, pagrįstą realių žmonių atvaizdais, klaidinančius patarimus dėl sveikatos, dirbtinio intelekto naudojimą ABC ginklams kurti arba ekstremistinį radikalėjimą – šis sąrašas nėra baigtinis. Siekiant spręsti šias rizikas, rekomenduojama atlikti sistemingą rizikos analizę, taikyti techninius mechanizmus potencialiai pavojingai informacijai blokuoti ir bendradarbiauti su išorės auditoriais. Pavyzdžiui, šie auditoriai turėtų išbandyti dirbtinio intelekto modelius su milijonais užklausų, kad užtikrintų, jog nebūtų generuojamas draudžiamas turinys.
Kodeksas yra savanoriškas įsipareigojimas. Tie, kurie jį pasirašo, laikomi atitinkančiais reikalavimus: ES daro prielaidą, kad pasirašiusieji laikysis Dirbtinio intelekto reglamento. Parašas neapsaugo nuo baudų iki 35 mln. eurų arba septynių procentų metinės apyvartos pažeidimo atveju.
Didieji Amerikos dirbtinio intelekto tiekėjai, tokie, kaip „Anthropic“, „Open AI“ ir „Microsoft“, paskelbė apie savo ketinimą pasirašyti kodeksą. Tačiau „Meta“ jį blokuoja. Kai kurios kodekso priemonės peržengia Dirbtinio intelekto įstatymo ribas, kritikuoja „Meta“ lobistas Kaplanas. Tai klasikinis ginčas dėl dinamiško ES reguliavimo, kuris taip pat akivaizdus ginče dėl Skaitmeninių rinkų įstatymo. ES reguliuoja atvirai, kad galėtų prisitaikyti prie sparčiai besivystančios skaitmeninių technologijų rinkos. Kita vertus, įmonės reikalauja teisinio tikrumo.
Vokietijos skaitmeninė asociacija „Bitkom“ kritikuoja griežtesnę atviro rizikos patikrinimo prievolę didelio našumo dirbtinio intelekto modelių teikėjams. Tai reiškia, kad įmonės turi nuolat ieškoti visų įmanomų rizikų, kurias galėtų sukelti dirbtinio intelekto modelis. „Kartu su dviprasmiškai apibrėžtomis pagrindinėmis teisėmis ir visuomeninėmis rizikomis, kurioms dažnai beveik nėra nusistovėjusių identifikavimo ir vertinimo metodų, tai sukuria naują teisinį netikrumą Europos dirbtinio intelekto teikėjams“, – sako „Bitkom“ generalinė direktorė Susanne Dehmel. Biurokratinė našta turi būti gerokai sumažinta. „Praktikos kodeksas neturi tapti Europos, kaip dirbtinio intelekto centro, stabdžiu.“
Nors reguliavimo kritika dėl dirbtinio intelekto pirmiausia nukreipta prieš Europą, Jungtinės Valstijos nėra laukiniai vakarai dirbtinio intelekto kūrėjams. Trumpas neseniai nesugebėjo uždrausti valstijoms priimti savo dirbtinio intelekto reglamentų. Kalifornija ir kitos valstijos planuoja dirbtinio intelekto taisykles, panašias į ES.
Vokietijos dirbtinio intelekto asociacijos atstovas Kilianas taip pat mato ES kodekso pranašumus rinkoms. Daugelis Europos įmonių sukūrė dirbtinio intelekto programas konkrečioms pramonės šakoms, remdamosi didelio masto pagrindiniais „Open AI“, „Meta“ ar „Google“ modeliais. „Šios įmonės dažnai remiasi modelių kūrėjų informacija, kad galėtų parduoti savo produktus verslo klientams“, – sako Kilianas. Joks bankas nenorėtų naudoti dirbtinio intelekto produkto, jei tiekėjas neinformuotų jo apie žinomą riziką. Kodeksas skirtas užtikrinti, kad tokia informacija būtų perduota ir žemesnės grandies dirbtinio intelekto įmonėms. „Tai atveria visiškai naujas rinkas ir inovacijų potencialą“, – sako Kilianas.
Dirbtinio intelekto įstatymo keliami pavojai rinkoms kyla netikėtoje vietoje – konkurencijos politikoje. Kiekviena ES valstybė narė turi paskirti nacionalinę priežiūros instituciją, kuri stebėtų dirbtinio intelekto reglamentavimą. Vokietijoje tai greičiausiai bus Federalinė tinklų agentūra. Šios priežiūros institucijos turi plačius įgaliojimus nagrinėti tiekėjų dirbtinio intelekto modelius ir mokymo duomenis. Jos privalo perduoti visas išvadas, kurios gali būti svarbios konkurencijos teisei, ES Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms.
„Tai keičia konkurencijos politikos veikimo būdą“, – sako Nicolas Eschenbaum, dėstantis Sankt Galeno universitete ir dirbantis konsultacijų įmonėje „Swiss Economics“. Iki šiol konkurencijos institucijos dažnai rėmėsi savanorišku informacijos atskleidimu arba pranešėjų pranešimais, galbūt įtardamos kartelio formavimąsi ir tada prašydamos atitinkamų duomenų ir informacijos iš įmonių kiekvienu konkrečiu atveju. Dirbtinio intelekto rinkoje konkurencijos institucijos dabar reguliariai gauna tokią informaciją ir duomenis, todėl teikia daug sistemingesnę apžvalgą. „Tikiuosi, kad dėl to matysime daugiau iniciatyvių institucijų“, – sako Eschenbaum.
Ekonomistas atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su toli siekiančiais skaidrumo įsipareigojimais dirbtinio intelekto įmonėms, kurie kitose rinkose yra neįprasti. „Jei įmonės privalo dalytis komercinėmis paslaptimis tarpusavyje, tai gali sukelti slaptą susitarimą“, – sako Eschenbaumas, ypač jei konkurentai išmoksta suprasti savo konkurentų strategijas ir elgesį. Tai skamba paradoksaliai: ES baimė dirbtiniam intelektui ir jos pastangos reguliuoti klientų labui gali prisidėti prie dirbtinio intelekto teikėjų sąmokslo, kenkiančio klientams.“ [1]
1. Europas Angst vor der Künstlichen Intelligenz. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 02 Aug 2025: 19. Von Maximilian Sachse, Frankfurt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą