„Planas siųsti tūkstančius Europos karių į Ukrainą, jei bus pasiektas taikos susitarimas tarp Kijevo ir Maskvos, susiduria su pagrindiniu skeptiku: Europos visuomene.
Prezidentas Trumpas neseniai šiltai sutiko idėją, kad JAV suteiks Ukrainai tam tikras saugumo garantijas po to, kai Prancūzija ir JK pasiūlė po taikos susitarimo į Ukrainą išsiųsti „patikinimo pajėgas“, apsimesdamos, kad atgrasys nuo Rusijos išpuolių.
Tačiau Europos lyderiai susiduria su nepatogiu faktu, kad daugelis rinkėjų priešinasi bet kokiam dislokavimui, kuris kelia pavojų kariams. Rytų Europos šalys nenori nukreipti pajėgų nuo savo sienų, kurios sudaro rytinį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos flangą. Opozicija gana plačiai paplitusi Italijoje ir Vokietijoje.
Kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai pareiškė, kad planuoja pradėti konsultuotis su Parlamentu dėl galimo karinio dislokavimo Ukrainoje, reakcija buvo santūri. Jo paties užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis teigė, kad toks dislokavimas padidintų Bundesvero pajėgumus, nes jis yra... šarvuotosios brigados kūrimą Lietuvoje, siekiant apsaugoti rytinį NATO flangą. Kiti politiniai lyderiai teigė, kad diskusija dar per ankstyva, nes nėra jokių ženklų, kad taikos susitarimas artėja.
Dėl Vokietijos kariuomenės dislokavimo gali nuspręsti tik parlamentas, kuriame vyriausybė turi gana nedidelę daugumą. Opozicinės partijos – tiek kraštutinės dešinės, tiek kraštutinės kairės – griežtai priešinasi kariuomenės siuntimui į Ukrainą.
Praėjusią savaitę apklausų bendrovės „Insa“ atlikta apklausa parodė, kad 56 proc. respondentų prieštarauja Vokietijos indėliui – tai daugiau nei pavasarį.
„Bijau, kad Bundesveras gali neturėti pajėgumų imtis tokios užduoties nepalikdamas mūsų neapsaugotų namuose“, – sakė 28 metų Leonardas Woltersas, dirbantis rinkodaros srityje startuolyje Berlyne.
Net Prancūzijoje – vienoje iš pagrindinių pajėgų įsikišimo šalininkų – visuomenės parama priklauso nuo galutinio taikos susitarimo, o ne nuo paliaubų. Kovo mėnesį apklausų bendrovės „Elabe“ atlikta apklausa parodė, kad 67 proc. respondentų pritarė Prancūzijos karių dislokavimui, jei Kijevas ir Maskva pasieks taikos susitarimą. Nesant tokio susitarimo, 68 proc. respondentų pritarė... prieštarauja.
45 metų scenos technikas Nicolas Degages iš Paryžiaus nelaiko Rusijos grėsme Prancūzijai, tačiau nepasitiki Europos vadovybe. „Jei esame Ukrainoje, kad atstatytume ją, gerai, bet jei esame ten, kad sukeltume abejonių ir palaikytume konfliktą, tai nėra prasmės.“
Europos pareigūnai teigia, kad sunku įtikinti visuomenę bet kokiu dislokavimu be aiškaus JAV pareiškimo, kad Europos kariai turės JAV kariuomenės paramą. Nepaisant įnirtingų diplomatijos veiksmų pastarosiomis savaitėmis, vis dar nėra aiškumo, ką Vašingtonas norėtų suteikti. Trumpas atmetė galimybę dislokuoti karius ant žemės, tačiau sakė, kad JAV atliks tam tikrą vaidmenį užtikrinant Ukrainos saugumą.
Šie argumentai sulaukia daugumos pritarimo kai kuriose Europos dalyse, ypač šiaurinėse šalyse. Nyderlandai, Danija ir Estija pareiškė esančios pasirengusios skirti karių.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandė nuraminti visuomenę, kad bet koks dislokavimas bus dislokuotas oro uostuose ir kitoje svarbioje infrastruktūros vietoje, toli nuo karštųjų zonų. Macronas ir kiti Europos... lyderiai jau seniai sakė, kad fronto linijos gynyba turėtų būti palikta gerai ginkluotai Ukrainos kariuomenei.
Tuo tarpu grandioziniai 30 000 karių Europos taikos palaikymo misijos planai buvo sumažinti iš dalies dėl to, kad Britanijos armija neturi pakankamai karių.“ [1]
1. World News: European Public Questions Troops' Ukraine Peace Role --- Voters are wary of some leaders' push to deploy thousands in a postwar force. Meichtry, Stacy; Bertrand, Benoit; Colchester, Max. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Aug 2025: A7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą