Iššovėme sau į koją: nedraugiškų šalių miško gėrybės sunkiai pasiekia Lietuvą

“Grybų supirkimo punktus užplūdo voveraitės – rinkėjai jas čia neša kibirais, o ir nešti – apsimoka: už 1 kg šių oranžinių gėrybių supirkėjai moka brangiau nei turgaus pirkėjai – po 4–5 eurus. Didžioji dalis šių grybų bus eksportuoti, o grybų importo, kai grybai pernai masiškai atkeliaudavo iš nedraugiškų mums kaimyninių šalių, šiemet jau beveik nėra – situaciją sureguliavo milžiniški ES taikomi muito mokesčiai.

 

Kaina padidėjo

 

Praėjusią savaitę Kauno stoties turguje 1 l voveraičių kainavo apie 2 eurus,  nedidelė krūvelė (apie 0,5 kg) baravykų – 10 eurų, raudonviršių – 8 eurai. Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos (LMGUVA) vadovas Virginijus Varanavičius sako, kad voveraites grybautojams labiau apsimoka nešti į supirkimo punktus, nes čia jos dar brangesnės: už 1 kg voveraičių mokama apie 4–5 eurus, o liaudiškai matuojant, 1 kg – maždaug 1,7 l. Tokia kaina – daugiametis standartas.

 

Šiuo metu daugiausia prirenkama ir superkama voveraičių, o supirkimo kaina pagerėjo vos prieš savaitę. Iki to laiko 1 kg šių gražuolių grybų kainavo apie 1 eurą už 1 kg, o tai lėmė lietūs – grybai buvo labai nekokybiški, tiesiog permirkę.

 

„Kitokių grybų, baravykų, raudonviršių, sezonas dar neprasidėjo, tad pasiūlos kol kas nėra. Dzūkijos regione rudeniniai grybai dar neprasidėjo, – sako LMGUVA vadovas. – Laukiame rugsėjo pradžioje, nors niekas negali prognozuoti, koks bus sezonas: kartais sąlygos geros, o grybų nebūna.“

 

LMGUVA vienija daugiau kaip dešimt grybų ir uogų verslu užsiimančių įmonių. Jos veikia įvairiuose Lietuvos kraštuose ir grybus superka tiek iš pavienių grybautojų, tiek iš smulkių supirkėjų, kurie patys važinėja po kaimus ir superka juos iš gyventojų.

 

Grybai Dzūkijos nepaliko

 

Jau kurį laiką Lietuvoje sklando mitas, kad grybai jau paliko Dzūkiją ir persikėlė į Žemaitiją. Ten pastaraisiais metais prigrybaujama vis daugiau, ypač raudonviršių ir baravykų. V. Varanavičius šitą mitą neigia: „Niekur tie grybai neišėjo – būna geresnių metų, būna blogesnių, čia tik išpūstas burbulas. Gal tai mano subjektyvi nuomonė, tačiau Žemaitijoje niekada nebus tokių grybų, kaip, pavyzdžiui, Varėnoje. Žemaitijos miškai tiesiog netinka grybams. Voveraičių ten iš viso nebūna, nes vyrauja lapuočiai, o voveraitės – spygliuočių, pušynų miškų grybai.“

 

Pasak V. Varanavičiaus, net Žemaitijos baravykų, kaip grybų, sudėtis yra kiek kitokia, ir kvapas – kur užaugęs spygliuočių miške, o kur lapuočių!

 

Daugiausia eksportuoja

 

Kas bus daroma su supirktomis voveraitėmis? V. Varanavičiaus teigimu, jeigu jų kokybė gera, daugiausia eksportuojamos šviežios. Pakuojamos į užsakovo pageidaujamo dydžio maišelius ir išvežamos. Dažniausi eksporto maršrutai – Italija, Vokietija ir Prancūzija. „Šiose valstybėse grybų miškuose gal ir yra, bet grybautojų – ne. Beje, ir pas mus jau kyla problema dėl grybavimo. Tuo užsiima išskirtinai vyresnio amžiaus žmonės, ypač pensinio, – pasakoja verslininkas. – Jaunimas neina į miškus, o užsienyje net ir vyresni negrybauja, valgo atvežtinius.“

 

Eksportuojamus grybus reikia labai gerai paruošti – nuplauti, nuvalyti, išrinkti visus spygliukus. Tai labai kruopštus darbas. Įmonės susiduria su darbo sezoniškumu, o suformuoti 50–60 žmonių komandą vienu metu yra sudėtinga. Be to, forminamos sezoninio darbo sutartys, tad tie, kurie turi nuolatinius darbus, neina.

 

Paprastai grybų supirkėjų įmonės darbo turi kone visus metus, nes dažnai užsiima ne tik grybų ir uogų verslu, bet ir kitomis įvairiomis veiklomis. „Grybus mes ir šaldome, ir sūdome, vyksta kitokie procesai. Šių grybų prekyba prasideda lapkritį, baigiasi maždaug vasarį, – pasakoja LMGUVA vadovas. – Šaldyti ir sūdyti grybai irgi iškeliauja iš Lietuvos, čia lieka gal tik apie 10 proc. visų grybų, o gal dar mažiau.“ Taip yra ne todėl, kad lietuviai nemėgtų grybų, tiesiog dauguma tautiečių patys prisigrybauja. Pasak V. Varanavičiaus, nesame tauta, kuri parduotuvėje pirktų grybus.

 

Užkardai suveikė ir grybams

 

Kiek per sezoną apskritai Lietuvoje prirenkama grybų? „Sezonas sezonui nelygus, – sako pašnekovas. – Tačiau, pavyzdžiui, šiemet, kai toks geras voveraičių sezonas, tikrai būsime supirkę apie 2 tūkst. tonų, jei ne daugiau.“

 

Skaičiai kalba už save, o turint galvoje, kad dalis surinktų grybų iš viso neparduodami, perdirbti lieka mėgėjų rūsiuose arba realizuojami turgavietėse, miško gėrybių skaičiai – tikrai įspūdingi.

 

Pernai buvo kilę diskusijų dėl į Lietuvą importuojamų grybų. Daug kalbėta, kad jokios sankcijos negaliojo baltarusiškiems, rusiškiems grybams. Šiemet situacija kitokia. Nors sankcijų grybams vis tiek nėra, tačiau suveikė padidinti muitai nedraugiškų šalių prekėms. „Atvežtinių grybų labai sumažėjo, tačiau jų vis tiek atkeliauja, pavyzdžiui, tranzitu vežami į Lenkiją, o dalis lieka Lietuvoje. – Tai nėra koks nors neleistinas dalykas, nes sankcijų nėra.

 

Tačiau atsirado ES muitai prekėms iš Rusijos ir Baltarusijos – prie kainos prisideda dar apie 50 proc., ir atvežamų grybų iš karto sumažėjo. Grybams tai labai didelis muitas, vežti tiesiog neapsimoka, nebent ten superka pusvelčiui.

 

Anksčiau skaičiuodavome, kad superkame po lygiai savų ir atvežtinių, dabar galime sakyti, kad įvežama gal koks 10 proc.“”