Natūralus ir pigus pomidorų tręšimas: kaip paruošti veiksmingą mišinį ir užauginti gausų derlių

“Pomidorai Lietuvos daržuose ir šiltnamiuose yra privalomas vasaros akcentas. Norint užauginti sveikus bei sulaukti gausaus ir skanaus derliaus, svarbu pomidorus tinkamai maitinti viso sezono metu. Vis daugiau sodininkų linkę rinktis natūralias trąšas, nes jos ne tik aprūpina augalus reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą bei mikrobiologinį aktyvumą. Kaunietė Janina sako nė sykio gyvenime nepirkusi cheminių trąšų saviems pomidorams, o derlius toks, kad užtenka ir jai, ir vaikams, ir anūkams, kas lieka – keliauja į stiklainius.

 

Tręšti pradeda jau sodinimo metu

 

Pasak Janinos, pomidorams reikalingos kelios pagrindinės maisto medžiagos: „Reikia žinoti tik, ko, kada ir kiek. Azotas skatina lapų ir stiebų augimą, fosforas svarbus stiprių šaknų formavimuisi ir žydėjimui, o kalis padeda augalams formuoti vaisius, gerina jų skonį, didina derlių. Kalcis apsaugo nuo vaisių viršūninio puvinio, pasitarnauja ir magnis, geležis, boras“, – sako Janina ir išsamiai pasidalina savo pomidorų auginimo subtilybėmis.

 

Pirmasis pomidorų tręšimas, anot ilgametės sodininkės, turi prasidėti dar sodinimo metu. „Į kiekvieną sodinimo duobutę dedu dvi ar tris saujas gerai perpuvusio komposto, vieną saują biohumuso, šaukštą medžio pelenų ir arbatinį šaukštuką smulkintų kiaušinių lukštų. Kompostas ir biohumusas aprūpina augaliuką maisto medžiagomis ilgesnį laiką, pelenai suteikia kalio ir kalcio, o lukštai palaipsniui atiduoda papildomą kalcį“, – sako sodininkė.

 

Praėjus maždaug dviem savaitėms po pasodinimo, pomidorams jau gali reikėti daugiau azoto aktyviam augimui. Tada Janina pasitelkia dilgėlių raugą.

 

„Imam kilogramą šviežių dilgėlių ir 10 litrų vandens. Viską sumaišau kibire ir palieku rūgti savaitei ar dviem, kasdien pamaišau. Šito raugo negalima naudoti gryno, reikia skiesti santykiu vienas prie dešimties. Tokiu tirpalu laistau po pusę ar vieną litrą prie kiekvieno augalo kas dešimt dienų. Dilgėlių raugas spartina augimą ir stiprina atsparumą“, – kalba pašnekovė.

Pelenai, lukštai ir jokio šviežio mėšlo

 

Kai pomidorai pradeda krauti žiedus – jų poreikiai vėl keičiasi. Tuo metu azoto kiekį reikėtų sumažinti ir daugiau dėmesio skirti kaliui. Natūrali ir veiksminga priemonė yra medžio pelenų ištrauka.

 

„Vieną stiklinę pelenų maišau su 10 litrų vandens ir palieku parai nusistovėti. Po paros perkošiu. Tokia trąša laistoma po pusę ar vieną litrą prie kiekvieno augalo kas kokias dešimt dienų. Labai padeda formuotis gausesniam derliui ir gerina pomidorų skonį. Mezgimo ir derėjimo laiku dar gerai panaudoti komposto arbatą, užpilant kibirą gerai perpuvusio komposto penkiais–dešimčia litrų vandens. Mišinys paliekamas vienai ar dviem paroms, po to perkošiamas. Prieš naudojimą komposto arbata skiedžiu santykiu vienas prie trijų. Tokia arbata aprūpina pomidorus maisto medžiagomis ir jie išlieka stiprūs visą sezoną“, – dar vienu patarimu dalinasi Janina.

 

Vienas dažniausių pomidorų augintojų rūpesčių yra vaisių viršūninio puvinio problema, pasireiškianti tamsiomis dėmėmis pomidoro apačioje. Dažniausiai tai susiję su kalcio trūkumu arba netolygiu laistymu. Tam, anot Janinos, galima pasigaminti kiaušinių lukštų užpilą: dešimties–penkiolikos kiaušinių lukštai susmulkinami, užpilami litru acto ir paliekami savaitei ar dešimčiai dienų. Vėliau šimtas mililitrų šio koncentrato atskiedžiama dešimčia litrų vandens. Tirpalas naudojamas kartą per dvi ar tris savaites.

 

„Pagrindinis patarimas – nepersistengti ir viską daryti savu laiku. Per didelis dilgėlių raugo kiekis po žydėjimo gali paskatinti lapų augimą vaisių sąskaita. Kai pomidoro stiebas stengiasi dėl lapų, o ne dėl vaisių – daržininkai lieka nelaimingi. Taip pat tikrai nerekomenduočiau naudoti šviežio mėšlo, šitą pamoką skaudžiai išmokau prieš n metų. Šviežias mėšlas – per stiprus, gali pažeisti šaknis ir palengvinti ligų plitimą“, – tikina Janina.”