“Kai naujieji „Weil, Gotshal & Manges“ darbuotojai susirinko į įvadinį susitikimą, šios legendinės Volstryto kontoros – išgarsėjusios tuo, kad vadovavo stambioms „Enron“ ir „Lehman Brothers“ bankroto byloms – vyresnieji teisininkai kalbėjo apie ilgą ir sėkmingą ateitį.
Po devynių dienų, trečiadienį, 15.30 val., vyresnieji partneriai vėl visus sušaukė. Šį kartą žinia buvo kitokia: 95-erius metus veikusi kontora užsidaro.
„Atsižvelgiant į tai, kad išėjo daug partnerių, dėl ko sumažėjo pajamos ir kilo kitų trikdžių, bei kruopščiai apsvarsčius galimas alternatyvas, priėjome prie skaudžios išvados, kad turime rekomenduoti tvarkingą „Weil, Gotshal & Manges“ veiklos nutraukimą“, – teigė kontoros vadovas Barry Wolfas. Tai užfiksuota vaizdo įraše, kurį peržiūrėjo „The Wall Street Journal“. „Niekada nemanėme, kad teks teikti tokią rekomendaciją.“
Dėl staigios įvykių grandinės ištiko tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma: gerbiama ir pelninga advokatų kontora, turinti apie 1 200 teisininkų visame pasaulyje ir gaunanti daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių pajamų, žlugo kone per vieną naktį. Kai žlugo derybos dėl susijungimo, o iš kontoros pasitraukė dar viena grupė aukšto lygio partnerių, tapo akivaizdu, kad pabaiga neišvengiama. Vos po penkių dienų „Weil“ žlugimas tapo galutinis.
Suvokimas, kad aukščiausio lygio specialistų masinis pasitraukimas gali vos per kelias savaites sugriauti net ir pirmaujančią kontorą, sukėlė šoką visame teisinių paslaugų sektoriuje.
„Tuo beveik neįmanoma patikėti, – sakė vienas iš „Weil“ pasitraukęs partneris, čia dirbęs tris dešimtmečius. – Tačiau įvyko „banko puolimas“ (masinis pasitraukimas), ir „bankas“ privalo užsidaryti.“
„Weil“ – kontora, kuri sukūrė didelę dalį šiuolaikinės bankroto teisės praktikos ir daugelį metų buvo pagrindinė konsultantė sunkumų patiriančioms korporacijoms – dabar šią patirtį pritaikė sau. Šiuo metu ji bendradarbiauja su restruktūrizavimo konsultantais ir ieško būdų, kaip organizuotai užbaigti veiklą – būtent taip, kaip beveik šimtmetį darė savo klientams. Kontorą įkūrė žydų kilmės teisininkai, kuriems dėl jų tautybės buvo uždaryti keliai į kitas elitines advokatų kontoras.
Šie metai teisinių paslaugų sektoriuje pasižymi ypatingais neramumais. Šią vasarą šeši „Wachtell“ advokatai, tarp kurių – ir vienas iš firmos pirmininkų, paliko šią kontorą, kuri per daugiau nei pusę amžiaus – iki pat 2020-ųjų – buvo praradusi vos vieną partnerį, perėjusį pas konkurentus. Duomenų analizės bendrovės „SurePoint Technologies“ duomenimis, pernai iš didžiųjų advokatų kontorų pasitraukė rekordinis skaičius partnerių, o šiemet šis skaičius gali būti dar didesnis.
„Weil“ advokatai ir kiti rinkos dalyviai jau analizuoja firmos žlugimo priežastis. Manoma, kad pagrindinė problema – nesugebėjimas pakankamai greitai prisitaikyti prie sparčiai kintančios rinkos, kurioje buvo reikalaujama masto ir itin agresyvios talentų paieškos. Situaciją dar labiau pablogino aštrūs vadovybės konfliktai, kilę svarstant tolesnę firmos ateitį.
Anksčiau šiais metais „Weil“ tinklalaidėje duotame interviu Ramona Nee – būsima firmos pirmininkė, vėliau pasitraukusi iš pareigų, kai firma pradėjo irti, – teigė: „Turime nuolat išlikti budrūs, žvelgti į priekį ir rūpintis savo žmonėmis taip, kad jie patys norėtų likti.“
Kai kurie firmos viduje ir už jos ribų dėl susidariusios padėties kaltina ilgametį vadovą Wolfą. Pasak jų, jis nesiėmė tokių ryžtingų veiksmų kaip konkurentai – pavyzdžiui, „Kirkland & Ellis“ ar „Paul Weiss“ – kurie, be kita ko, finansų krizės metu gautą pelną investavo į aukščiausio lygio specialistų pritraukimą. 66-erių Wolfas, 2010 m. perėmęs firmos valdymą, daugelį metų nebedirbo tiesiogiai su klientais.
Kiti atsakomybę verčia Michaelui Aiello – pagrindiniam „Weil“ sandorių sudarytojui. Tai prieštaringai vertinama asmenybė: kai kurių teigimu, dėl jo veiklos tapo sunkiau pritraukti specialistų į kitas praktikos sritis, kuriose galėjo kilti interesų konfliktų su jo vykdomais projektais. Taip pat kritiškai vertinami „Weil“ valdymo komiteto veiksmai, kuriais buvo bandoma išgelbėti firmą. Tarp jų – paskutinės minutės bandymas susijungti su „Willkie Farr & Gallagher“; kai kurių partnerių teigimu, šis žingsnis davė priešingą rezultatą ir tik paskatino geriausius darbuotojus išeiti.
Akivaizdu viena: finansiškai firma buvo stabili. Ji pateko į 20 pelningiausių rinkos kontorų, o jos gautinų sumų bei nebaigtų, bet dar neapmokėtų darbų vertė gerokai viršijo 1 mlrd. JAV dolerių.
Būtent Harvey Milleris, keturioliktasis „Weil“ partneris, padėjo savo veiklos orientavimą į bankroto bylas tuo metu, kai kitos stambios advokatų kontoros šią sritį laikė menkaverte veikla.
Dėl agresyvios – ir sėkmingos – taktikos konkurentai „Weil“ kontorą praminė „We'll Getcha & Mangle Ya“ (liet. „Mes jus sučiupsime ir sutraiškysime“).
Pasak Mičigano universiteto teisės profesoriaus Johno A. E. Pottow, kuris XX a. pirmojo dešimtmečio pradžioje dirbo „Weil“ bankroto advokatu, kontoros viduje dirbo labai darbštūs teisininkai, o atmosfera buvo puiki. Užbaigę bylą, advokatai švęsdavo boulingo klube.
Kaip rodo neseniai pateikti dokumentai, praėjusiais metais kontoros restruktūrizavimo grupė gavo pagrindinio teisinio patarėjo vaidmenį automobilių dalių tiekėjos „First Brands“ bankroto byloje. Šis darbas atnešė maždaug 160 mln. JAV dolerių advokatų honorarų ir tapo vienu pelningiausių tų metų bankroto projektų. Tuo tarpu įmonių susijungimų ir įsigijimų praktika, kuri .kuri priklausė Aiello kompetencijos sričiai, taip pat sėkmingai veikė – buvo teikiamos konsultacijos dėl stambių „Home Depot“ ir „Sunoco“ sandorių.
Tačiau po išoriniu fasadu ėmė rastis įtrūkimų.
Aiello, vadovavęs 600 darbuotojų korporatyvinės teisės praktikos padaliniui, daugelio buvo laikomas „šešėliniu“ firmos lyderiu – tikruoju valdžios turėtoju šalia Wolfo. Wolfas ir Aiello buvo du geriausiai apmokami firmos partneriai; kiekvienas jų per metus uždirbdavo daugiau nei 20 mln. JAV dolerių. Jų finansinė sėkmė buvo susieta: Wolfo atlygio dydį lėmė unikali nuostata, užtikrinanti, kad jis, kaip firmos vadovas, kasmet gautų tiek pat, kiek ir daugiausiai uždirbantis partneris.
Maždaug prieš metus Aiello ir Wolfas ėmė tyliai susisiekti su konkurentais, svarstydami galimybę susijungti ir taip konkuruoti su milžiniškomis tarptautinėmis advokatų kontoromis. Tarp potencialių partnerių, su kuriais buvo kalbėtasi, buvo Hiustone įsikūrusi „Vinson & Elkins“ – firma, turinti stiprią energetikos teisės praktiką Teksase; būtent šiame regione „Weil“ sunkiai sekėsi pritraukti talentus.
Derybos rezultatų nedavė.
Artėjant Wolfui prie privalomo išėjimo į pensiją amžiaus (68 metų), jis subūrė nedidelę komitetą savo įpėdiniui parinkti. Komitetas pasirinko Nee – sėkmingą privataus kapitalo (angl. *private equity*) srities partnerę, dirbančią Bostone. Firmos vadovybei nubalsavus, kovą buvo paskelbta, kad 2027 m. sausį ji perims vadovavimą. Ji užsitikrino partnerių palaikymą, pasiūliusi pertvarkyti „Weil“: išplėsti veiklos sritis (įskaitant privatų kapitalą), kad firma galėtų sėkmingiau konkuruoti su tokiais rinkos milžinais kaip „Latham & Watkins“ bei „Kirkland & Ellis“.
Viena akivaizdi šio plano problema buvo ta, kad daugelis „Weil“ konkurentų panašią plėtrą pradėjo planuoti ir tam pagrindus klojo dar prieš daugelį metų.
Aiello ėmė tyliai kalbėti artimiems kolegoms, kad yra nepatenkintas padėtimi. Jis norėjo, kad firma išsaugotų savo glaudžią, vieningą kultūrą, o ne tiesiog priiminėtų naujus teisininkus be aiškaus plano. Tuo tarpu kiti partneriai, nusprendę palikti firmą, kritikavo Aiello, teigdami, kad jis stabdo firmos augimą ir neleidžia jai įgyti geresnių galimybių konkuruoti rinkoje.
Vasariop daugelis „Weil“ partnerių, generuojančių didžiausias pajamas, jau derėjosi dėl perėjimo pas konkurentus. Christopheris Machera, „Weil“ valdymo komiteto narys, ir Brianas Parnessas, privataus kapitalo srities partneris, perėjo dirbti atitinkamai į „Paul Weiss“ bei „Simpson Thacher & Bartlett“.
Praėjus vos kelioms savaitėms po šių reikšmingų partnerių netekčių, „Weil“ susidūrė su dar didesniu smūgiu: Aiello pribloškė savo seną artimą draugą Wolfą, pranešdamas, kad pereina į konkuruojančią prestižinę advokatų kontorą „Cravath, Swaine & Moore“ – ir kartu su savimi išsiveda penkis įmonių įsigijimų ir susijungimų (M&A) srities partnerius. Apie tai Aiello pranešė Wolfui rugsėjo pradžioje, likus nedaug laiko iki Roš Hašana šventės. Tai buvo paskutinis kartas, kai šie ilgamečiai draugai kalbėjosi.
Tai buvo lūžio taškas. „Weil“ liko be didžiausias pajamas generuojančio nario ir jo vertingos įmonių įsigijimų bei susijungimų praktikos.
Netrukus po to Nee pranešė valdymo komitetui, kad nebenori vadovauti kontorai. Kai kurie partneriai teigė, kad Wolfas nesuteikė jai galimybės vadovauti, o neigiama spauda apie išvykstančius partnerius darė jai neigiamą įtaką.
Valdymo komiteto posėdžiuose narių skaičius mažėjo. Likusieji svarstė, kaip stabilizuoti kontoros padėtį. Suintensyvėjo pastangos rasti partnerį susijungimui. Kai kurios kontoros pačios kreipėsi į „Weil“, o pati „Weil“ taip pat ieškojo galimų partnerių.
Spalio 20 d. „Weil“ informavo partnerius, kad derasi dėl susijungimo su kitu subjektu, kurio neįvardijo. Teisininkų bendruomenėje kilo spėlionės apie galimus susijungimus.
Pasak su situacija susipažinusių asmenų, kai kurie partneriai, sužinoję, kad „Weil“ svarsto susijungimą su „Willkie“, nepalankiai įvertino tokią galimybę. Dar keturi partneriai, tarp jų ir du valdymo komiteto nariai, pranešė vadovybei, kad palieka kontorą.
Derybos su „Willkie“ nutrūko spalio 22 d. vėlai vakare, o kitų kandidatų nebuvo.
Kontoros vadovybė gavo pranešimus iš kelių didelių praktikos grupių apie jų ketinimą pasitraukti. Visą savaitgalį posėdžiavo valdymo komiteto nariai. Jie konsultavosi su restruktūrizavimo teisininkais, o antradienį pasitelkė aukšto lygio bankroto teisės ekspertą iš „Davis Polk“. Kai kurie partneriai ėmė raginti savo pavaldžius teisininkus (asociatus) ieškotis kito darbo.
Trečiadienį vėlai po pietų darbuotojai buvo pakviesti į visuotinį kontoros susirinkimą. Wolfas pasirodė vaizdo įraše iš įmonės biuro miesto centre; šalia jo buvo kiti valdymo komiteto nariai, tarp jų – ir Nee, kuris kadaise buvo laikomas galimu Wolfo įpėdiniu.
Trumpai kalbėdamas jis pranešė, kad vadovybė siūlo likviduoti įmonę ir kad dėl to bus rengiamas partnerių balsavimas.
Įmonė planuoja nutraukti veiklą neskelbdama bankroto. Bus surenkami klientų neapmokėti mokesčiai ir padengiami įsipareigojimai. Vienas didžiausių įmonės įsipareigojimų – nuomos sutartis dėl maždaug 380 000 kvadratinių pėdų (apie 35 300 kv. m) ploto patalpų „General Motors“ pastate, esančiame Niujorke, priešais Centrinį parką.
Savo pranešime įmonė nurodė, kad vykstant šiam procesui ji „ir toliau aptarnaus klientus su tokiu atsidavimu ir meistriškumu, kurie buvo būdingi jai nuo pat įkūrimo, bei toliau rems savo kolegas“.
Trečiadienį įmonės biure Niujorke teisininkai į popierinius puodelius pylė škotišką viskį ir šampaną – gėrimus, kuriuos buvo pasilikę progoms, kai kas nors gauna paaukštinimą arba sėkmingai užbaigiamas sandoris.
Tą vakarą, 50 firmos teisininkų susirinko „Midtown“ rajone esančiame bare ant stogo „Le Jardin“ į renginį, kuris turėjo būti skirtas pasveikinti Niujorko finansų grupės pirmųjų metų teisininkus.
Pasirodė, kad šis susibūrimas tapo vienu gausiausiai lankytų pasveikinimo vakarėlių.“ [1]
1. EXCHANGE --- The Five Days That Brought Down Weil Gotshal --- The legendary Wall Street law firm was built on advising companies in duress. Then it was forced to turn its expertise on itself. Mulvaney, Erin; Lombardo, Cara; Ramey, Corinne; Li, Jasmine. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 Oct 2026: B1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą