Bandymo organizuoti protestą prieš universitetų griovimą pradžia

Kęstas
2009.03.07 06:23

Vargšeliai bankų ir investicinių kompanijų darbuotojai, Veltui kankinatės stumdami tokią reformą. Jūsų dienos jau suskaitytos. Ši krizė pirmiausia sunaikina bankus ir investicines kompanijas. Pernelyg gerai gyvenate. Atpildo valanda jau atėjo.

Visi paremkime Skirmantę ir piliečių grupę „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“. Tai žmonės, kurie pasiaukodami kovoja už Lietuvos rytdieną. Mums būtini kaip tik tokie: protingi ir galintys padaryti tai, kas reikalinga.


KOVO 10
2009.03.06 20:46
kviečiame visas jaunimo ir visuomenines organizacijas, aukštųjų mokyklų bendruomenių narius, moksleivius, studentus, jų tėvus ir visus Lietuvos Respublikos piliečius kovo 10-ąją 12 valandą prisijungti prie mitingo už esminę ir teisingą aukštojo mokslo reformą prie Seimo rūmų ir kartu reikalauti:

• atsisakyti aukštojo mokslo reformos koncepcijos, grindžiamos laisvosios rinkos ideologija ir „studijų krepšelio“ įvedimu, nepagrįstu studentų apmokestinimu ir surūšiavimu į visiškai nemokančius ir mokančius visą kainą;

• nedelsiant remiantis nepriklausomu ekspertiniu vertinimu peržiūrėti visas studijų programas ir suteikti joms jų tikrąjį pobūdį bei lygį atitinkantį statusą, o netenkinančias reikalavimų tuojau pat naikinti;

• optimizuoti neefektyviai veikiantį ir valstybės bei studentų lėšas švaistantį aukštųjų mokyklų tinklą;

• įvesti studijų mokestį tik visiems studentams vienodą ir nedidelį ir tik po to, kai bus atlikta tinklo optimizacija, ir tik įrodžius jo pagrįstumą;

• įvykdyti sąžiningą universitetų valdymo pertvarką, remiantis pažangiausiais vakarietiškais universitetų valdymo modeliais ir užtikrinant skaidrią bei viešą socialinių partnerių tarybų narių atranką;

• nepritarti dabartiniam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, bet jį pakeisti iš esmės arba sukurti naują, remiantis aukščiau išdėstytais reikalavimais;

• p. G. Steponavičiaus atsistatydinimo arba atleidimo iš Švietimo ir mokslo ministro pareigų.

Pagarbiai ir su viltimi, Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“


Skirmantė
2009.03.06 20:33

BANKŲ MANKURTAI SUJUDO LOTI KOMENTARUOSE.

ŠI Psieudo REFORMA - LIETUVOS ŽLUGDYMAS IR NAIKINIMAS.

PRISIDĖKIM VISI PRIE PROTESTO.


"Ragins G. Steponavičių atsistatydinti
2009 03 06 / 14:33 /



ELTA
BFl nuotr.Aukštojo mokslo reforma vykdoma buldozerio principu, o švietimo ir mokslo ministras turi atsistatydinti, teigia akademinė šalies bendruomenė.Kovo 10 dieną akademinė bendruomenė rengia visų aukštųjų mokyklų mitingą, kuriame bus reikalaujama švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus atsistatydinimo.Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) tarybos narės Virginijos Apanavičienės, pagrindiniai
aukštojo mokslo reformos trūkumai yra universitetų autonomijos praradimas, studento krepšelis, didelė studijų kaina bei universitetų statuso pakeitimas į viešąsias įstaigas.„Tarybos valdys universitetus ir taip bus panaikinama per amžius suvokiama universiteto autonomija. Universiteto tarybas skirs ministras. Tai reikš, kad politikai jau įsiveržė į universitetų valdymą, tuo būdu reguliuos universiteto kasdienybę. (...) Šis įstatymas garantuoja mokslą tik gerai besimokantiems. Galbūt prižiūrėti, geri tėvų vaikai, galbūt iš turtingesnių šeimų ir gaus tą nemokamą mokslą. Tie, kurie galbūt buvo truputį apleisti, galės mokytis, jeigu paims paskolą“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Apanavičienė.LAMPSS atstovės teigimu, didelė visuomenės dalis taps bankų verslo įkaitais. V. Apanavičienė pabrėžė, kad 700 mln. litų, kurie bus reikalingi studentų stipendijoms, pragyvenimo paskoloms, mokesčiui už mokslą garantuoti, valstybė skolinsis iš bankų sukurtų fondų, nes „neturi savo kišenės, iš kurios galėtų finansuoti“. „Niekada nė vienas įstatymas nėra sulaukęs tokios prieštaros, analizės, pasiūlymų, kaip šis. (...) Jeigu tas įstatymas bus priimtas, kurį teisininkai apibūdina kaip kriminalizuotą, bus kreiptasi į teismą“, – kalbėjo V. Apanavičienė.Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atstovo Nerijaus Stasiulio teigimu, aukštojo mokslo reforma būtina, bet aukštųjų mokyklų tinklas šalyje yra neoptimalus, taip pat netinkamos ir studentų proporcijos universitetų, kolegijų bei profesinio mokslo sektoriuje.„Per 15 metų buvo sukurtas ne vienas tikrai geras aukštojo mokslo reformos projektas, kurie iki šiol buvo atmetami. Staiga kaip Pilypas iš kanapių išdygo ponas G. Steponavičius su savo komanda, kuris taip pat atmetė tuos visus projektus ir sukūrė savo koncepciją, kad štai paliesime laisvą rinką ir viskas susitvarkys savaime“, – sakė N. Stasiulis.Pasak studentų atstovo, dabartinis Vyriausybės ketinamas priimti aukštojo mokslo reformos įstatymas iš visų projektų yra pats nenaudingiausias, o reali nauda tėra tik bankams.„Aukštojo mokslo reforma būtina, bet kodėl pasirinktas pats nenaudingiausias, net kriminalinį atspalvį turintis aukštojo mokslo reformos projektas, kuris sistemą tik destabilizuos ir geriausiu atveju po trejų metų šis eksperimentas bus atšauktas ir grįžtama į dabartinę padėtį“, – teigė jis.Universitetų, kolegijų, mokslinių institutų darbuotojų ir studentų mitingas bus rengiamas kovo 10 dieną, antradienį, prie Seimo esančioje neaptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje.Mitingo rengėjai tikina, kad viešoji tvarka renginio metu bus užtikrinta. Vilniaus miesto savivaldybė šiai protesto akcijai penktadienį išdavė leidimą, o organizatoriai tikisi, kad susirinks keletas tūkstančių žmonių, kurie reikalaus ne tik nevykdyti numatytos aukštojo mokslo reformos, bet ir ministro G. Steponavičiaus atsistatydinimo.„Iškart atsiribojame nuo radikalių veiksmų ir dėsime visas pastangas, kad jų nebūtų. Bet nesame priežiūros institucija ir tvarką turėtų užtikrinti valstybės institucijos“, – kalbėjo V. Apanavičienė. Ji patikino, kad savų tvarkdarių bus ir tarp mitinguotojų."(1)





1. Ragins G. Steponavičių atsistatydinti

Kubilai atsirito prie liepto galo

Dabar yra netinkamas laikas kovoti su trupalaikiu deficitu. Dauguma ekonomistų sutaria, kad šis JAV prezidento Hooverio kelias yra pražūtingas. Išsigandę krizės, vartotojai dar labiau taupo. Sumažėjęs vartojimas savo ruožtu gilina bedarbystę bei krizę aplamai. Tik valstybės padidintos išlaidos gali bent jau sulėtinti šią kenksmingą spiralę, vedančią į ūkio sunaikinimą. Ekonomikos reikalais turi užsiimti ne griežtai kalbantis fizikos laborantas, ne buhalteris, ne painiotos mąstysenos statistikos specialistas, o ekonomikos žinovas. Bankai kubilinių rankomis sukeltais mokesčiais pjauna Lietuvos valstybę. (1) Vienintelis išsigelbėjimas: kiek galima anksčiau brolių latvių pavyzdžiu šalinti parsidavusius nevykėlius iš vyriausybės. 1. Dėl apsiperkančių Lenkijoje biudžetas netenka 100 mln. Lt "Dėl to, kad lietuviai pastaruoju metu plūsta apsipirkti į Lenkiją, Lietuva kas mėnesį praranda apie 100 mln. Lt biudžeto pajamų. Tai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas. „Kas mėnesį [prarandama] virš 100 mln. Lt biudžeto pajamų, neskaitant darbo vietų“, – kalbėjo K. Glaveckas, tačiau pridūrė, jog „natūralu, kad žmonės važiuoja pirkti ten“, kur prekės pigesnės. Jis nurodė, kad tai yra „Europos Sąjungos pro blema“, nes esą valstybėms leidus prisijungti prie Šengeno sistemos ir nepriėmus jų į bendros valiutos – euro – zoną dėl skirtingo valiutų stiprumo toks pirkėjų judėjimas yra neišvengiamas. „Sienos atviros, situacija skirtinga“, – kalbėjo K. Glaveckas. Lenkijoje dėl susilpnėjusio zloto kainos pastaruoju metu itin nukrito. Žiniasklaidoje skelbta, kad kai kurie Lietuvos vežėjai net pradėjo rengti „apsipirkimo ekskursijas“ į kaimyninę šalį. K. Glaveckas ketvirtadienį nurodė, kad į valstybės biudžetą šiemet nesurinkta apie 390 mln. Lt planuotų pajamų. Pridėtinės vertės mokesčio surinkimas, anot jo, nuo plano atsiliko 16 proc."

Mitingas 2009 kovo 10

KOVO 10 - Į MITINGĄ
2009.03.04 20:27
MITINGAS 12:00, kovo 10, antradienį. Nuo rudens įmoka už mokslą - nuo 3000 Lt iki 19000 Lt! Neleisk jaunimo parduoti bankams! REIKALAUK: Gintaro Steponavičiaus atsistatydinimo arba atleidimo; socialiai teisingos ir pagrįstos mokėjimo už studijas tvarkos; neatidėliotino visų studijų programų kokybės audito; aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo; skaidrios aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos; konceptualiai naujo Mokslo ir studijų įstatymo projekto. Į MITINGĄ KVIEČIA: Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“(pilieciai.lt/minerva) Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas(lampss.lt) MITINGĄ PALAIKO: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas(nepriklausomybe.lt)

Visi į gatves

Visi į gatves. (1) Užtenka gaminti pasigailėtinų šovinių gamyklas už mūsų mokesčius. Užtenka bankų berniukams ir Maksimos medikams paleistuvauti Druskininkuose už monopolinius viršpelnius. Sudarykime sąlygas geriems Lietuvos studentams nemokamai studijuoti Lietuvoje. Tai mūsų Tėvynės ateitis. Apginkime jos daigus.


1. "Studentai ir dėstytojai kitą savaitę mitinguos prie Seimo
2009 03 03 / 14:55 /


lrt.lt
BFL.Vykdoma aukštojo mokslo reforma nepatenkinti studentai ir dėstytojai antradienį žada rengti mitingą prie Seimo.
Anot akciją organizuojančios piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atstovo Nerijaus Stasiulio, pirmadienį iš pradžių sulaukę neigiamo Vilniaus savivaldybės atsakymo, vėliau leidimą mitingui rengti jie vis dėl to gavo.

„Nežinau, dėl ko savivaldybė pakeitė nuomonę. Mes pasakėme, kad negavę leidimo, kovo 5 dieną rengsime nesankcionuotą mitingą. Tikriausiai jie nusprendė, kad geriau sankcionuota akcija kovo 10-ąją, negu nesankcionuota“, – sakė N. Stasiulis.
Pasak jo, mitinge dalyvaus studentai, moksleiviai, dėstytojai, tėvai iš visos Lietuvos. Jį rengti padeda Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, remia ir dalyvauti kviečia Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas. Organizatoriai prognozuoja, kad prie Seimo susirinks apie 7 tūkst. žmonių.
N. Stasiulio teigimu, neramumų mitingo metu tikimasi išvengti.
„Mūsų akcija bus taiki. Bus sakomos kalbos, plakatai. Jei atsiras provokatorių, tikimės, kad savo darbą atliks policija“, – kalbėjo jis.
Grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ mitingą prie Seimo rūmų ketino rengti ir vasario 19 dieną, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė leidimo jam rengti nedavė.
Anot visuomenininkų, savo sprendimą savivaldybė motyvavo tuo, jog akcijos metu nebus įmanoma užtikrinti visuomenės saugumo ir to, kad būtų paisoma įstatymų, nes akcijos organizatoriai atsisakė užtikrinti, jog prie Seimo rūmų susirinktų ne daugiau nei trys šimtai žmonių.
Mitinge „Už esminę ir teisingą aukštojo mokslo reformą“ turėjo būti protestuojama prieš nepagrįstą studentų apmokestinimą, aukštojo mokslo reformos imitaciją ir „laisvos rinkos“ šūkiais dangstomą socialinį eksperimentą su Lietuvos jaunimu ir visa aukštojo mokslo sistema.
Šiam mitingui neįvykus, vasario 19-ąją prie Seimo apie dešimt studentų atėjo užsiklijavę burnas lipnia juosta. Taip studentai protestavo prieš nedemokratiškų šalių elgesį primenantį draudimą susirinkti Lietuvos jaunimui bei kitiems švietimo sistema susirūpinusiems žmonėms ir kartu reiškė nepasitenkinimą Vyriausybės vykdoma aukštojo mokslo politika." (Studentai ir dėstytojai kitą savaitę mitinguos prie Seimo).

Lietuvos Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pozicija

"Streiku grasinančios profsąjungos reikalauja ir G.Steponavičiaus galvos
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt2009 kovo mėn. 2 d. 12:46

Lietuvos Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) skelbia kylantis į kovą prieš vykdomą aukštojo mokslo reformą. Planuojama, kad kovo 5 dienos akcijoje dalyvaus apie 7000 žmonių iš visos šalies.
LAMPSS praneša kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas leidimo mitinguoti. Čia esą laukiama Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojų, darbuotojų, studentai, vadovai, mokyklų mokytojai ir mokiniai. Mitingą numatoma surengti kovo 5 d. Vilniuje prie Seimo rūmų nuo 12 ik17 val. Jie bus gautas leidimas, mitingas vyks mašinų stovėjimo aikštelėje.
Kaip praneša LAMPSS, mitingu norima pareikšti protestą dėl esą nepamatuotos, socialiai neteisingos aukštojo mokslo reformos, kuri palies kiekvieną Lietuvos pilietį.
Detaliau planuojamos protesto akcijos motyvus ir reikalavimus LAMPSS išdėstė viešam kreipimesi į šalies prezidentą Valdą Adamkų, Seimo pirmininką Arūną Valinską, premjerą Andrių Kubilių.

-->
Įvertindamas planuojamą aukštojo mokslo reformą kaip eksperimentą, kuris yra ypač pavojingas viso pasaulio ekonominės krizės sąlygomis, savo viešajame kreipimesi į šalies vadovus LAMPSS reikalauja atsisakyti aukštojo mokslo reformos koncepcijos, grindžiamos laisvosios rinkos ideologija ir „studijų krepšelio“ įvedimu; atsisakyti aklai ir chaotiškai vykdyti socialinį eksperimentą su Lietuvos moksleiviais, kiekviena lietuvio šeima, su esamais studentais ir akademine bendruomene; nepritarti Seime svarstomam antikonstituciniam mokslo ir studijų įstatymo projektui, iš esmės jį taisyti, remiantis čia išdėstytais reikalavimais; atstatydinti arba atleisti iš pareigų švietimo ir mokslo ministrą G. Steponavičių.
Savivaldybė kliūčių mitingui nemato
Kaip DELFI sakė sostinės savivaldybės atstovas Mindaugas Savickas, savivaldybė didelių kliūčių mitingui nemato ir leidimą linkusi išduoti. Tačiau savivaldybė užsimena, kad mitingui gali iškilti techninių kliūčių: 7 tūkstančiai mitinguotojų Nepriklausomybės aikštėje šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos netilptų, o mašinų stovėjimo aikštelėje gali būti purvynas.
Kadangi kovo 5 d. Seime plenariniai posėdžiai nevyks, savivaldybė siūlo mitinguoti kovo 10 dieną.
DELFI primena, kad Vyriausybės patvirtintame Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatytas studijų krepšelis gabiausiems ir motyvuočiausiems studentams, valstybės remiamos paskolos – prasčiau besimokantiems, universitetų bei kolegijų valdymo ir statuso kaita.
Šiuo metu projektas svarstomas Seime." (1)

1. Streiku grasinančios profsąjungos reikalauja ir G.Steponavičiaus galvos

Kas ims kreditus studijoms?

"Viena, gyventojams stebint dabartinę ekonomikos situaciją grįžo „kreditų baimė“ (o galbūt pirkėjai realistiškiau pradėjo žiūrėti į besikeičiančias kreditų grąžinimo galimybes ir tą naštą kurią užsikrauna sau ant pečių), antra, su problemomis susiduria daugelis kitų šalies ūkio sektorių, didėja nedarbo rodikliai, mažėja perkamoji galia ir vyksta visiškai priešingas procesas tam, kurį mes stebėjome prieš keturis metus." (1)

1. Nuomonė. „Titanikas II“ – skęstanti NT rinka atsitrenkė į krizės ledkalnį

Kritika straipsniui: "I.Brazauskas. Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir pasaulio patirtis: Amerika" (1)

Amerikiečiai dabar pradeda keisti jų sistemą, bandydami pagerinti aukštojo mokslo prieinamumą. JAV nėra sistemos, kuri ribotų studijų kainą. Todėl ta kaina yra aukšta. Mokiniai iš gausios vidutiniosios klasės girdi, kad reikia mokėti vos ne 40 000 dolerių per metus, ir atsisako eiti studijuoti. Šiuo metu JAV turi mažesnį išsilavinusių žmonių procentą, negu daugelis kitų šalių. Šiuolaikinėje ekonomikoje tai yra problema. Todėl Obama nutarė stumti bankus iš paskolų studentams verslo.
1. "I.Brazauskas. Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir pasaulio patirtis: Amerika www.DELFI.lt2009 kovo mėn. 2 d. 10:40


Lietuvos aukštojo mokslo sistemą reformuoti tikrai reikia ir jau reikėjo bent prieš 10 metų – tai yra akivaizdu. Pasaulyje yra tik apie 200 valstybių, o geriausias Lietuvos universitetas pagal labiausiai žinomą Šanchajaus reitingą net nepatenka į pasaulio 500-uką ir Europos 100-uką. Taigi, tikrai reikia paskubėti. Tačiau skubėti reikia protingai."
Prieš pradedant gvildenti Lietuvos reformatorių pasiūlymus ar lyginant juos su JAV ir kitų šalių patirtimi, norėčiau pradėti nuo šio straipsnio išvadų:
1. Esminiai reformos pakeitimai turėtų pradėti veikti nuo 2010, o ne nuo 2009 m. Dalis pakeitimų galėtų jau įsigalioti šiais metais, tačiau šiuo metu patys aukštojo mokslo reformatoriai dar nėra pakankamai pasiruošę.
2. Švietimo ministerija ir reformos grupė turėtu pateikti visuomenei ir „garsiai“ pristatyti pažangiausių pasaulio aukštojo mokslo sistemų – pvz. JAV, Kanados, D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Skandinavijos, Japonijos, Korėjos ir netgi Kinijos analizę - tiek detalųjį, tiek ir sutrupintą jos variantą. Ten turėtų būti aptarti tiek aukštojo mokslo finansavimo mechanizmai, tiek pagrindiniai veiksniai, nulemiantys jo kokybę.

-->


3. Lietuva turėtų šį pavasarį surengti kad ir savaitės trukmės tarptautinę konferenciją „Aukštojo Mokslo sistemos pasaulyje“, į kurią turėtų būti pakviesti aukštojo mokslo ekspertai iš Amerikos, D.Britanijos, Skandinavijos, Japonijos ir t.t. – tarkim, 10 atskirų „komandų“,bent 3 iš JAV. Į konferenciją turėtų būti pakviesta dar bent 10 atstovų iš žymiausių pasaulio konsultavimo, strategijos ir analizės kompanijų, bei didžiausių pasaulio įmonių, naudojančių itin kvalifikuotą darbo jėgą. Be kita ko, šios komandos turėtų sukurti savo „idealios aukštojo mokslo sistemos modelį“ ir galbūt surasti bendrą kompromisą dėl „idealios sistemos“.
Tokia konferencija sulauktų labai plataus atgarsio ir, ko gero, būtų minima šimtuose mokslinių straipsnių ir ateities konferencijose. Daugelis dalyvių, žinodami projekto mastą ir suprasdami, kad jų pasiūlymų pagrindu gali realiai būti reformuota konkrečios šalies aukštojo mokslo sistema, dalyvautų nemokamai . Tikriausiai netgi būtų konkurencija tarp atskirų šalių atstovų dėl idėjų pristatymo konferencijoje. Lietuvai tuomet pakaktų apmokėti kokių 50 dalyvių kelionės ir viešnagės išlaidas – ko gero, išsitenkant su 1 milijonu litų. Jei tai kainuotų daugiau, prie to galėtų prisidėti ir Lietuvos verslas, nekalbant apie galimybę gauti paramos iš įvairių tarptautinių fondų.
Žiūrint sausio 28 d. „Teisės žinoti“ laidą (LRT) apie aukštojo mokslo reformą labiausiai nustebino tai, kad švietimo ministras Gintaras Steponavičius labai aptakiai bandė įvardinti, kurių pasaulio šalių patirtimi remiantis bandomas įdiegti jo siūlomas modelis, kai studentai suskirstomi į mokančius ir nemokančius, remiantis jų abitūros egzaminų rezultatais. Ministras paminėjo „išsivysčiusių pasaulio šalių“ pavyzdį, paskui prispirtas bandė paminėti D. Britaniją, bet juo nepatikėjo nei laidoje dalyvavęs Vytautas Radžvilas, nei aš, kuriam ten irgi teko studijuoti.
Tačiau pabandykime pažvelgti į Amerikos universitetų modelį ir paanalizuoti kodėl jis „sausai“ triuškina daugumą Europos universitetų. Aišku, pagrindinė Amerikos universitetų pranašumo priežastis yra pati Amerikos visuomenė, kuri sugeba nukonkuruoti Europą ir versle, ir moksle ir masinės kultūros kūryboje. Tačiau yra ir keletas kitų priežasčių, suteikiančių pranašumą Amerikos universitetams, kurie tame pačiame Šanchajaus reitinge užima 8 vietas pirmajame pasaulio dešimtuke (įsileisdami tik du anglakalbius Britanijos universitetus), o pirmajame šimtuke užima net 54 vietas:
1. Amerikos universitetų autonomija. Priešingai nei Lietuvos Konstitucija, neva garantuojanti nemokamą mokslą gerai besimokantiems, Amerikos Konstitucija visiškai apriboja federalinės valdžios teisę kištis į universitetų veiklą.
2. Priėmimas į Amerikos universitetus nesiremia vien tik moksleivių egzaminų rezultatais. Dažnai moksleivis su, tarkim, 8,4 vidurkiu, gali būti priimtas kai tuo tarpu su 9,2 – nepriimtas. Patys universitetai nustato savo priėmimo tvarką, kuri bando įvertinti moksleivį visapusiškai – pagal jo pilietinį aktyvumą, inovatyvumą, motyvacinį laišką ar netgi pokalbį. Todėl Lietuvos universitetų priėmimo tvarka pati savaime yra atgyvena, nekalbant apie bandymą suskirstyti studentus į mokančius ir nemokančius pagal egzaminų rezultatus.
3. Studentai Amerikoje yra priimami į universitetą, o ne į atskirą jo fakultetą ir tik antraisiais studijų metais turi galutinai apsispręsti savo bakalauro kryptį. Todėl studentų priėminėjimas į skirtingas programas, nustatant skirtingą „pereinamąjį balą“ taip pat yra atgyvena ar bent jau europietiškas nukrypimas. Aišku, amerikietiškos tvarkos įvedimas visiškai sujauktų Lietuvos universitetų dabartinę sustabarėjusią struktūrą, kai neliktų „vietų kvotų“ ir dėstytojams tektų kovoti dėl studentų ir įrodyti, kodėl verta ir įdomu studijuoti vieną ar kitą kryptį.
4. Amerikos studentų „mokėjimas už mokslą“ tikrai nepriklauso nuo jų egzaminų balų. Visiems to paties universiteto studentams yra nustatyta ta pati kaina. Tuomet priklausomai nuo studento šeimos pajamų, jam taikoma nuolaida – turtingiausi turi mokėti 100 proc., neturtingiausi gali mokėti ir 10 proc. arba nieko nemokėti. Į studijų kainą dažniausiai įtraukiamos ir maisto bei būsto išlaidos, taigi neturtingiausi studentai gali beveik nemokėti ir už tai.
5. Labai išvystyta valstybės garantuojamų studijų paskolų sistema padeda studentams susimokėti už studijas.
6. Valstybė, valstijos ir privatūs rėmėjai steigia stipendijas, padedančias sumokėti už mokslą ir pragyvenimą, visų pirma, neturtingiems ir tik po to - gabiausiems studentams.
7. Dėl viso to Amerikos universitetai laikomi geriausi pasaulyje, o aukštąjį išsilavinimą Amerikoje turi gerokai didesnė dalis žmonių nei daugumoje pasaulio ir Europos valstybių. Taigi, aukštasis mokslas tikrai yra ne tik kokybiškas, bet ir labai prieinamas.