Tai bent naujiena: Lietuvoje turime Didžiosios Depresijos laikų užimtumo lygį

_15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis trečiąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 58,5 procento, per ketvirtį jis padidėjo 1,8 procentinio punkto. Vyrų užimtumo lygis vis dar išlieka žemesnis negu moterų: trečiąjį 2010 m. ketvirtį 15 – 64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 58, moterų – 59 proc [1]._

Airijos valstybė yra sunkioje padėtyje, nes ji bando gelbėti Airijos bankus. Mes savo bankus atidavėme svetimiems seniai. Gelbėti nieko mums nereikia. Todėl nereikia mūsų gąsdinti Airijos likimu. Nereikia pjauti smulkų ir vidutinį verslą ir to pasekoje laikyti pusė darbingo amžiaus žmonių be darbo. Nereikia griauti Lietuvą, bandant įtikti svetimšalių valdomoms monopolijoms. Užtenka tokio Seimo, tokios Prezidentės ir tokio Konstitucinio teismo valdymo.

Prezidentas Valdas Adamkus teisus. Šalyje yra ne tik sunki ekonominė, bet ir didžiulė politinė krizė. Vienykimės visi, kuriems brangi Lietuva. Stabdykime suirutę.


1. Nedarbas po truputį mažėja. 2010 11 23 / 12:06 / Lietuvos radijo ir televizijos puslapis.

Ar sulauksime Lietuvoje pensijos

Neišvengiamai Kubilius privers palikti pensijas tik sulaukusiems šimto metų, nepaisydamas, kad taip ilgai Lietuvoje mažai kas išgyvena. Juk Kubiliui jau nėra ką prarasti. Valdžios jis daugiau nematys.

Kubilius ir rusiškos pasakos

Gerai, kad ginate Kubilių ir jo sėbrus.Kubiliaus paistalai labai primena rusų (pavyzdžiui, Brežnevo) pasakas. Mes jau greitai pasivysim Vakarus. Svarbu moralė, svarbu mokslas ir panašiai. Bet Brežnevo nesąmonių niekas negindavo. O dabar Kubiliui gręsia rinkimai. Tenka ginti, vaizduoti komjaunuolius. Gerai, kad jūsų melas yra laikinas.

Užsienio lietuviai ir mes

Amerikiečiai nepersekioja JAV piliečių, kurie turi kitų valstybių pilietybę. Jie sėkmingai gaudo rusų ir kinų šnipus, nes susitelkia kovai su tikrais priešais. Mes šnipinėjimu nustatome, kas iš lietuvių gavo JAV pilietybę, ir atimame Lietuvos pasą. Nėra blogesnio priešo Lietuvai, kaip šnipinėjimu bei apgaule niekinamas lietuvis. Neveltui Lietuvoje viskas brangiau, negu kitur Europos Sąjungoje.

Dar niekad Lietuvos istorijoje nebuvo tokie blogi santykiai su užsienio lietuviais bei užsienio valstybėmis. Dvigubos pilietybės priešininkai, vadovaujami Prezidentės, krizės metu jūs supriešinate dvi tautos puses. Be reikalo džiaugiatės, skrisdami bedugnėn.Va jūs tai dalyvaujate rimtai Lietuvos ekonominiame, finansiniame, socialiniame gyvenime. Taip rimtai, kad tas gyvenimas jau taip šovė žemyn, kad greitai išeisit iš Lietuvos paskutiniai ir užpūsit žvakę. Ar jūs nors nujaučiate, koks tas gyvenimas turėtų būti? Kuo jis skiriasi nuo vergavimo skandinavų bankams, gyvenant Lietuvoje? Ar jūs galite būti kitokiais, ne tiesiog primityviais pavydžiais vergais?

Jūsų dažnai kartojamos _nuostatos dėl dvigubos pilietybės ypač reto taikymo_ Konstitucijoje nėra. Šią nuostatą išrado Kūrys, kurio Konstituciniame teisme taip pat jau nėra. Realiai Seimas turi galią suteikti dvigubą pilietybę atskirais, Seimo patvirtintais, atvejais. Grįžkime nuo savivalės prie Konstitucijos, kol dar nevėlu.

Prezidentė, darbiečiai ir socdemai pasirodė labiausiai priklausomi nuo mažus atlyginimus mokančių Maksimos ir kitų vergvaldžių, bandančių žmones prigąsdinti pilietybės atėmimu. Turėkime omeny tai, balsuodami rinkimuose.

P.Gylys sako, kad biudžeto vanagai užtemdo viešąsias gėrybes

Platus visuomenės ratas supranta ir remia profesoriaus Gylio mintis. Svarbiausias daugumos priekaištas Kubiliaus vyriausybei apklausose: kubiliniai nesuvaldė monopolijų bei chaotiškai didino mokesčius. Kada išnyks tikroji korupcija, kai visa valdžia, įskaitant opoziciją, parsiduoda užsieniečių valdomoms monopolijoms?

Visuomenė laukia valdančiųjų atsakymo į šį klausimą.

1. P.Gylys. Kai biudžeto vanagai užtemdo viešąsias gėrybes. Delfio puslapis.

Technologijos ir mūsų universitetai

Mūsų universitetai Lietuvoje yra technologiškai atsilikę. Jie negali duoti mūsų jaunimui žinių ir įgūdžių, reikalingų konkuravimui šiuolaikinėje pasaulio rinkoje. Naujos technologijos, ypač informatikoje, medicinos bei biotechnologijos srityse, kur persikelia pagrindinė konkurencinė kova, brangiai kainuoja. Todėl šalyje, kur dėl silpnos profsąjungų įtakos, atlyginimai yra stebėtinai žemi, yra netoliaregiška pririšti didelę dalį aukštojo išsilavinimo prie tų žemų atlyginimų, verčiant daugelį studentų pačius mokėti už išsilavinimą, nes esant žemiems atlyginimams, jaunimas labai greitai praranda garsiąją lietuvišką kantrybę ir ruošiasi studijuoti užsienyje.

Iš studentų tokiu atveju neišlupsite tiek, kiek reikia. Sukurta sistema neleidžia ir pakelti valstybės dalį strateginėse kryptyse. Juk finansų trūkumas šiandien yra tas termometras, kuris turi parodyti, kokius universitetus reikia sujungti, o kokius - visai uždaryti. Jei pradėsime pumpuoti pinigus į kokį nors universitetą, tai sulaužysime tą mechanizmą, kurio sukūrimui paaukojome tiek Lietuvos jaunimo.

Išeitis viena - atsisakyti studijų reformos bei pradėti rimtai finansuoti aukštąjį išsilavinimą, ruošiant šalį rimtai konkurencijai pasaulio rinkose.

Žiniasklaida: Lietuvos ir Lenkijos santykiai nėra blogiausi

Mes nevertiname lietuvių, kurie dirba užsieny. Mes klastingai atimame jų lietuviškus pasus. Nejaugi mes verksime dėl lenkų, kurie išvažiuoja į Lenkiją? Darbo jėga? Kokia darbo jėga? Mums labiau rūpi paslinkti tvoras į kaimyno kiemą...