Kas yra elitas?

_Siekdama ugdyti elitą, valstybė turi investuoti į filosofiją, istoriją, teologiją ir kitus fundamentinius humanitarinius mokslus, nes tik jie galipadėti ieškančiam žmogui protu atrasti save ir pasaulį._

Tai yra anglo-saksiškas elito apibrėžimas. Kodėl Niujorke ir Londone traukiniai vėluoja, neretai vos stumiasi, geležinkeliai padengti šiukšlėmis, o Vokietijoje traukiniai dirba pavydėtinai tvarkingai?

Todėl, kad Vokietijoje žmogus, kuris atsako už šio geležinkelio darbą ir jo viršininkas žino, kaip geležinkelis veikia. O Londone bei Niujorke į eliutą įeina tik humanitarai bei finansininkai. Kitų mokslų atstovai bei inžinieriai Londone ir Niujorke elitui nebepriklauso. Vokietijoje gi jie yra integrali elito dalis.

_Siekdama ugdyti elitą, valstybė turi investuoti į filosofiją, istoriją, teologiją ir kitus fundamentinius humanitarinius mokslus, nes tik jie gali pa

Tai yra anglo-saksiškas elito apibrėžimas. Kodėl Niujorke ir Londone traukiniai vėluoja, vos stumiasi, geležinkeliai padengti šiukšlėmis, o Vokietijoje traukiniai dirba pavydėtinai tvarkingai?

Todėl, kad Vokietijoje žmogus, kuris atsako už šio geležinkelio darbą ir jo viršininkas žino, kaip geležinkelis veikia. O Londone bei Niujorke į eliutą įeina tik humanitarai bei finansininkai. Kitų mokslų atstovai bei inžinieriai Londone ir Niujorke elitui nebepriklauso. Vokietijoje gi jie yra integrali elito dalis.

Japonija iki 2040 metų ketina atsisakyti atominės energijos

Politiškai tos atominės elektrinės tampa nepakeliamu krūviu. Ateina laikas ir visoje Europoje nuo jų atsisakyti.Balsuokime prieš referendume, kad nesulauktume miljardinių nuostolių, kai ir vėl mus privers uždaryti atominę elektrinę anksčiau laiko.

Sakote, atsinaujinanti energija yra labai brangi? Malkos labai brangios? Kam mums importuoti kurą, nors ir branduolinį? Kurkime darbo vietas gimtinėje. Juk kiek žemės apaugo krūmais... Oponentai teigia, kad spartus medienos auginimas, viską sudeginant, alina dirvožemį. Bet kas mums liepia medieną auginti pernelyg sparčiai? Būkime geri šeimininkai, auginkime normaliai.

Iš „Sodros“ pervedami 2 procentai?

_„Aš noriu priminti, kad jeigu kalbame apie privačios pensijų kaupimo sistemos reformą, tai įstatymas dar nėra priimtas, jis dar svarstomas Seime. Buvo Vyriausybės išvada, ilgos diskusijos, yra pasiūlyta modifikuota privataus kaupimo formulė „2+2+2”, kai iš „Sodros“ pervedami 2 proc., žmogus turės galimybę pats sumokėti 2 proc. nuo savo gautų pajamų ir tada valstybė dar subsidijuos 2 proc“, - teigė A. Kubilius._

Tie 2 proc. iš „Sodros“ yra atimami iš šiandienos pensininkų. Juk iš „Sodros“ tik paskirstomos įeinančios lėšos. Mažiau įeina - mažiau paskirstome. Mielieji pensininkai, ar jūs vis dar norite balsuoti už A. Kubiliaus partiją?

Ką siūlo mums šiandienos valdžia?

Lietuvoje depresijos lygio jaunimo bedarbystė, ir artėja Seimo rinkimai. Ką gali valdžia pasakyti jaunimui, jų tėvams ir seneliams, susirūpinusiems, kad mokesčių kėlimas nusuko galvas mažesniems verslams - ekonomikos ir darbo rinkos pagrindui? Aišku, sako, kad kurkit verslus. Pamirškite apie startinio kapitalo būtinumą. Arba nors svajokit apie verslus. Tik netrukdykit mums vėl prasmukti valdžion. Nejaugi mes čia tikrai visi tokie durni?

_Geriau sraigtasparniai, negu ne­mo­ka­mi pi­ni­gai kiek­vie­nam bau­bian­čios mi­nios na­riui [1]._

Sulaukei, lietuvi. Tave jau ne tik engia, kaip gyvulį. Tave net spauda vadina veltėdžiu, baubiančiu neužtarnauto pašaro. Kad išnaudoti lietuvį, kaip negrą kolonijose, reikia jį paniekinti, atimti iš jo žmogaus vardą, išprievartauti jo dukterį, išvadinti jį gyvuliu. Tada daryk, ką nori. Sąžinė netrukdo.

Nebūdamas lietuviu, nesuprasi to kaimiško nuolankumo, tik kraštutiniais atvejais susprogdinamo žiauria neapykanta. Daug keliavau. Retai sutikdavau tokių kantrių, kokie mes esame.

Frazė apie nemokamus pinigus išrasta tam, kad pateisinti, kodėl beveik nieko nemokama žmonėms, kurių sunkaus darbo vaisiai parduodami brangiai bendroje rinkoje. Tokia veikla vadinama lietuvišku eksportu. Tai ir yra vienintelė verslo kryptis, kuri Lietuvoje dar klesti. Neemigruok ir neprašyk nieko. Jei prašai - tu esi nemokamų pinigų kaulintojas. Tai yra būdas tyčiotis iš skurstančių artimųjų. Netinka taip kalbėti katalikiškame krašte.

1. Rytas Staselis. Andriaus Kubiliaus dinamitas. Bernardinų internetinis puslapis.

Ko verkia bankininkai?

Prieš kelias dienas sužinome, kad liepą indėlių bankuose suma pasiekė 44,3 mlrd. Lt, daugiausia per visą lietuviškos bankininkystės istoriją. Šaunuoliai, taupūs Lietuvos gyventojai. Galime pasipuošti tradiciniais nacionaliniais rūbais ir surengti didžiulę šventę. Juk kiek atsargų sukaupėme tarp dviejų krizės etapų. Bet pasiklausę Stasio Kropo, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, suvokiame, kad tai yra tragedija ir Lietuvai, ir bankams joje.

Pasirodo, bankai skundžiasi, kad indėlių yra per daug. „Verslo atžvilgiu tai reiškia grėsmingą žinią – bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekonomikoje negerėja. Ir tai jau tęsiasi gerus trejetą metų – bankai turi krūvą „trumpų“ pinigų, kuriuos laikyti yra brangu“, – teigia ponas S. Kropas.

Keista, kaip čia gali būti, kad kas nors verktų, jog per daug turi pinigų. Juk anksčiau bankai uždirbdavo iš to, kad iš mažiau verslių žmonių pigiau surinktus pinigus perskolindavo verslesniems brangiau ir iš palūkanų maržos klestėjo. Kodėl dabar aimanuoja bankai pono S. Kropo lūpomis, kai už indėlius mokamos apie 1 proc. palūkanos?

Keista, kad tokia padėtis darosi liūdna patiems bankams, kurie rinkai per pastaruosius trejus metus beveik jokių naujų produktų nepasiūlė, tik aiškina, kad nėra kam skolinti už 12–15 procentų.

Deja, viskuo kaltas bankų universalumas. Juk jie yra ne tik kaupiantieji bei skolinantieji, bet ir investiciniai viename asmenyje, jei tik tokią gremėzdišką organizaciją pavadinsime juridiniu asmeniu. Ir investicinė veikla leidžia prisiimti daugiau rizikos (prisimenate džiaugsmingas prieškrizines investicijas į namų statybos bendroves?), todėl labiau apsimoka, negu tradicinė kaupiamųjų bankų veikla. Tai suteikia sąlygas bankininkams gauti daugiau premijų, bet krize baigiasi ir bankams, ir visai Lietuvai. Dabar bankai irgi užsiima investicine veikla, padėdami valstybei bei stambioms kompanijoms išleisti obligacijas. Ieškoti smulkaus verslo, kuriam tinka skolinti, tokiems bankams mažiau apsimoka. Todėl šalyje liūdna, klesti emigracija, bedarbystė, bankrutuoja daug smulkių verslų. Net ir nekriziniu metu bankai neatlieka jų funkcijų visuomenėje.

Padėkime bankams. Sukurkime vienodas konkurencines sąlygas šalyje investicinei ir tradicinei bankininkystei. Uždrauskime tiems bankams, kurie Lietuvoje užsiima investicijomis, kaupti gyventojų indėlius ir juos skolinti. Juk Vokietijoje klesti ir ekonomikos stuburas - vidutinio dydžio verslai, ir taupomosios kasos, kurios neužsiima investicijomis, tik renka indėlius bei skolina tiems verslams. Ir su didžiausia depresija dvidešimtojo amžiaus pirmoje pusėje buvo susidorota, tik atskyrus investicinius bankus nuo taupomųjų. Laikas sugrįžti prie senoviškų, patikrintų, bankininkystės būdų.