Dujų gavyba sukelia žemės drebėjimus ir sulėtina perėjimą prie švarių technologijų

Groningeno lauke tradiciniai dujų gręžiniai sukelia žemės drebėjimus. O Jungtinėje Karalystėje žemės drebėjimus sukelia uolienų skaldymas dujų gavybai. Akmuo, iš kurio pašalintos dujos, susispaudžia, kaip kempinė, dėl ko kyla žemės drebėjimai net tokiose vietose, kur pastatai nepritaikyti žemės drebėjimams. [1]. Pigios dujos trukdo vėjo, saulės ir vandens energetikos įsitvirtinimui [2].


 

 1. A Gas Cache, Now Under Shaky Ground
_The Groningen field was developed with traditional drilling techniques. But the geological problems posed even by a conventional gas field could provide additional fodder for critics of hydraulic fracturing technique, or fracking, which is being used elsewhere to extract gas from shale rock and has been known to cause minor earthquakes in Britain...

The gas is trapped in porous sandstone deep beneath the ground. When the fuel flows to the surface, the rock contracts like a squeezed sponge. In some places in the Groningen area, this contraction has caused the surface of what is already a low-lying area drained by numerous canals to sink as much as 35 centimeters, or nearly 14 inches. That has caused NAM to invest heavily in new water pumping stations and other water management systems._
2. News Analysis: The Potential Downside of Natural Gas

_Noting that natural gas was squeezing out some zero-carbon energy sources, Mr. Kimmell of the Union of Concerned Scientists said, “It would be a tremendous mistake to rely upon natural gas” to solve the climate problem [2]._

Baisi Lietuvos medikų gyvenimo realybė

Štai kaip ją apibūdina jaunas lietuvis gydytojas, neseniai emigravęs į Vokietiją:

_– Kodėl apsisprendėte išvažiuoti?

– Man nepatiko tvarka Lietuvos medicinos sistemoje. Tiksliau, betvarkė. Internatūrą atlikau Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tris mėnesius rezidentūrą bandžiau Lietuvoje, Santariškių klinikose. Įspūdžiai neigiami. Yra gerų gydytojų, bet dominuojanti dauguma sudarė neigiamą įspūdį: arogantiški, nepaiso teisės normų, paplitęs kyšininkavimas [1]._

1. Emigravęs jaunas gydytojas aiškiai pasakė, kodėl paliko Lietuvą 

Graikiška tragedija

Kodėl taip kreivai (žiūrėk paveikslėlį) juokiasi Juknevičienė? Nes jau vieną BVP procentą išvogsime otkatų metodu [1], kaip tai daro graikai. Kuo daugiau biudžeto skiriama vagystėms, tuo laimingesnės mūsų viršūnėlės. O Lietuva toliau stumiama į skurdą ir neraštingumą [2].

1. _Kitąmet Lietuvos kariuomenė turėtų pasipildyti 200 karių, o kariuomenės finansavimas turėtų būti padidintas iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)._  Juknevičienė: Juokingas skaičius

2. _„Problemas reikia spręsti kompleksiškai, bet Lietuvoje prioritetai yra visiškai kitokie. Geriau nusipirkti tanką už milijoną nei už tokią pat sumą pastatyti mokyklą. Kaimo mokyklų uždarinėjimas tėra tik veidmainiškos politikos pasekmė – nori provinciją išsaugoti, tačiau uždarinėja mokyklas. Juk nuo seno žinoma, kad mokykla – šviesulys. Išsaugodami mokyklas būtume tikri, kad kaimuose lieka inteligentai – mokytojai. Su kuriais bendraudami vietiniai mato, kad yra ir kitokių žmonių."_  Kaimo mokytojos išpažintis: prasikankinau 

Kaip dirba onkologai Lietuvoje?

Priminsiu, kad onkologai yra vėžio ligos specialistai. Daugeliu atvejų jie labai padeda sunkiems ligoniams. Bet Lietuvos sistema  yra žiauri, visur paremta pinigais. Dažnai gyvybiškai būtini vaistai yra nekompensuojami [1]. Teigiama, kad kol sveiki esate, likite Lietuvoje ir vergaukite už grašius. Kai susirgote, tai to gydymo, kuris lengvai prieinamas konkuruojančiose šalyse, Lietuvoje negausite. Galvokite, ar tikrai norite likti Lietuvoje.

1. _- Ar tenka susidurti su skaudžiais atvejais, kai žmogus miršta tik todėl, kad jam reikalingas modernus gydymas nekompensuojamas?

- Tai iš tiesų skaudūs atvejai, kurie labai apsunkina ir gydytojų darbą, kadangi jie turi ne tik tiesiogiai dirbti su pacientu, bet ir eiti kryžiaus kelius dėl vaistų. Tai kainuoja ir daug laiko, ir nervų, sveikatos. Atsimenu pacientę, kuriai tos tabletės mėnesiui kainavo dvi ar tris dešimtis tūkstančių litų. Vienam mėnesiui ji gavo paramą iš miestelio, kuriame gyveno, mero, dar ji pardavė butą ir išėjo gyventi pas vaikus. Ji guodėsi: „Štai, kelis mėnesius dar pratempsiu, o kas toliau – nežinau“. Kalbant su tokiu žmogumi nevalingai atsiranda gumulas gerklėje. Atrodo, dirbi visą gyvenimą, stengiesi, o kai ištinka tokia bėda, tau pasako, kad neskirs pinigų tavo vaistams. Pats ieškokis tų pinigėlių, parduok butus. Bet juk ir ši suma baigsis. Kiti žmonės tampa pikti ant viso pasaulio, kad negavo gydymo, nusivilia ir jau laidoja save. Šie vaistai – jų paskutinė viltis, nes visa kita jau nepadeda._ Vėžiu sergančių žmonių kasdienybė: dėl vaistų tenka parduoti ir butus 

Kaip sekasi internetinėms studijoms universitetuose?

Jų poveikis yra galingas. Spėjama, kad pusė JAV universitetų bankrutuos per artimiausius penkiolika metų. JAV, kur universitetai yra geriausi pasaulyje... Kraštutiniu atveju pasauly užtektų kiekvienam dalykui dėstyti tik trijų profesorių: vienas dėsto anglų kalba, kitas dėsto kinų kalba, o trečias dėsto prancūzų kalba. Internetiniuose kursuose vis svarbesniu darosi tiesioginis bendravimas tarp studentų, bei tarp studentų ir profesorių. Karštai diskutuojama apie kursų kainas bei universiteto internetinių kursų konkurenciją su to paties universiteto mokymu auditorijoje [1].

Nematau jokios diskusijos šiomis temomis Lietuvos universitetuose. Be reikalo. Greitai bus vėlu diskutuoti. Suprantu, kad mūsiškiai yra blogesni, negu tūkstančiai kitų universitetų, kad mes pavertėme studijas brangiomis ir masiškomis, išspausdami daugiau pinigėlių, kad nėra ko čia vertinti, todėl išsivaikščiosime be pasigailėjimo. Tačiau svarbi Lietuvos kultūros dalis baigiama sunaikinti negrįžtamai, todėl tai negali nerūpėti tiems, kuriems rūpi mūsų krašto likimas.

1. Business School, Disrupted

Ko reikia, kad mūsų darbuotojai būtų produktyvesni ir labiau lojalūs

Pirma, galimybės fiziškai atsigauti sunkaus darbo metu.

Antra, emocinės paramos, užtikrinant, kad dirbančiojo indėlis yra vertinamas.

Trečia, protinės galimybės susikaupti ties tuo, kas darbe yra svarbiausio bei pačiam dirbančiąjam nuspręsti, kada ir kur padaryti tai, kas reikalinga.

Ketvirta, dvasinio pojūčio, kad darant daugiau to, kas išeina geriausiai, dirbančiojo veikla reikšmingai prisideda prie darbovietės tikslų pasiekimo [1].


1. Why you hate work

Kodėl Lietuvoje nėra tvarkos?

Lengvas atsakymas - esame posovietinėje erdvėje ir čia nieko nepadarysi. Sukonkretinkime klausimą. Kodėl Lietuvoje yra žymiai mažiau tvarkos, negu Estijoje, kuri taip pat yra posovietinėje erdvėje?

Todėl, kad Lietuvoje mažiau socialinio kapitalo, mažiau pasitikėjimo tarp žmonių ir pasitikėjimo bendruomene. O kodėl taip yra? Nes valstybė, kurią kuriame, dar nedirba. Neveikia svarbiausios valstybės remiamos visuomenės dalys. Kaip jau keletą kartų rašiau, gydytojai negydo, tik bando iškratyti kyšius, švelniai vadinamus vokeliais, nes gydytojų atlyginimo neužtenka pragyvenimui. Mokytojai nemoko, tik bando surinkti daugiau mokinių. Policininkai negaudo įstatymų pažeidėjų, nes neturi degalų. Muitininkai praleidžia didžiulius kontrabandos kiekius, nes negali pragyventi iš algų.

Na, o žodžių kova su Rusija? Ar tai nėra valstybės darbas? Ne. Žodžių kova su Rusija neduoda jokių teigiamų rezultatų. Tai yra bandymai pabaidyti kaimo bobutes, kad surinkti daugiau balsų. Žodžių kova su Rusija yra anekdotas.

Kodėl žmonės, tariamai išlaikomi Lietuvos valstybės, nebedirba? Nes valstybė realiai nebeišlaiko nei gydytojų, nei mokytojų, nei policininkų, nei muitininkų, net pensininkų. Mokesčių surenkame mažiausiai Europos Sąjungoje. Tuos surinktus mažus pinigus iššvaistome propagandai: svarbiausių panelių ir ponių kelionėms ir suknelėms, žodžių kovai su Rusija, seimūnų trintukams... Atsakymas į mūsų klausimą paprastas: Lietuvoje žymiai mažiau tvarkos, negu Estijoje, nes estai mokesčiams skiria 35 procentus BVP, o mes skiriame mažiausiai Europos Sąjungoje - tik 26 procentus BVP [1].

1. _Šiuo metu Lietuva mokesčiais į biudžetą surenka maždaug 26 proc. BVP. Tai yra prasčiausias rodiklis Europos Sąjungoje.

„Lietuvos valdžia vaidina, kad adekvačiai finansuoja tam tikrus sektorius. Todėl, pavyzdžiui, kone pusę sveikatos apsaugos sistemos sudaro „vokeliai“. Tai nei skaidru, nei socialiai teisinga, nes „vokeliai“ yra gana skausmingi pensininkams ir neturtingiems žmonėms“, – konferencijoje „Mokslo ir verslo dermė“ skaitydamas pranešimą „Lietuvos mokesčių (ne)sistema: pliko kaulo skutinėjimas“ sakė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, įprastai panašios į Lietuvą šalys sveikatos apsaugai skiria 10 proc. BVP, tuo metu Lietuva – 5 proc.

Dėl tos pačios priežasties Lietuvos pensijų ir socialinė sistema yra gana skurdi, o švietimo sistema nudreifavo į masiškumą ir standartų kritimą.

„Policininkai be benzino ir su mažomis algomis, muitininkai dirba už 1 tūkst. Lt“, – auditorijai pavyzdžius žėrė jis._ R. Kuodis – apie nematomus mokesčius, kurie atima norą dirbti