Amerika, technologiškai labiausiai išsivysčiusi valstybė, stiprina darbuotojų teises

Tuo tarpu mes, Lietuva, silpniname darbuotojų teises. Amerikiečiai, toliau pažengę šiuolaikinėje ekonomikoje, geriau mato, koks socialinis modelis dabar tinka ir geriau, negu mes, prisitaiko prie realybės. Svajonės, kad, liberalizavę darbo santykius, mes daugiau uždirbsime, nepasitvirtino Amerikoje nuo Reigano laikų. Mums, emigruojančiai tautai, kartoti tokį pražūtingą eksperimentą yra neleistina.

Dalios Grybauskaitės pataikavimo antirusiškoms pensininkėms kaina

Dalia Grybauskaitė tikisi ir vėl patekti į Prezidentūrą su tų pensininkių balsavimo pagalba. Tie, kurie tikisi termino apribojimų, turi atsakyti į klausimą: iš kur jūs žinote, kad nepakeisime Prezidento rinkimų tvarkos? Naivumas neišpasakytas.

Bet Rusijos embargas, pritaikytas po Dalios Grybauskaitės palaikomų sankcijų ir antirusiškos retorikos, atneša didelių nuostolių mūsų ūkiui. Praėjusiais metais Lietuvos įmonės, kurios pateko tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos bendrovių, pasiekė 4 proc. mažesnę apyvartą ir uždirbo net 844 mln. eurų mažiau pelno, palyginti su 2013 metais. Ūkininkai, Lietuvoje užsiimantys pieno gamyba, bankrutuoja. Kaimui suduodamas lemiamas smūgis. Užtenka primityvaus politikavimo ir šauktinių lakstymo po krūmus. Jūsų nekenčiamas Putinas ir toliau sportuoja bei geria arbatą su jo draugu Medviedevu, o jūs liekate be normalių pensijų. Visas mūsų politikų riksmas veda mus visus prie minuso. Balsuokime atsakingai.

Lietuvos universitetai

Universitetai Lietuvoje yra pripratę žuvauti drumstame vandenyje. Todėl studijų sistema Lietuvoje yra paini. Toks pat painus ir privačių Lietuvos universitetų aprašymas, neseniai pasirodęs spaudoje. Vertinimo kriterijai, minimi šiame aprašyme, neturi daug bendro su realiu gyvenimu.

Stipri emigracija mus verčia pereiti prie normalios Europos Sąjungoje darbo jėgos kainos.  Pereinant nuo pigios darbo jėgos prie normalios Europos Sąjungoje darbo jėgos kainos, universitetai ir kitos mokymo įstaigos turi būti vertinami pagal darbo jėgos vertės didinimą. Iš mažai pajamų turinčios vidutinės lietuvių šeimos turime išugdyti gerai uždirbantį jaunimą.

 Todėl universitetus  geriausia vertinti, pagal absolventų pajamų  po universiteto baigimo santykį su jų šeimos pajamomis vienam šeimos nariui iki studijų. Valstybė gali surinkti šiuos duomenis iš sumokėtų mokesčių duomenų bazių. Jei toks pajamų santykis pirmame universitete yra dukart didesnis, negu antrame, tai reiškia, kad pirmasis universitetas dukart geriau paruošia darbui šiuolaikiniame Lietuvos ūkyje, negu antrasis. Blogiausiems šiuo požiūriu universitetams mes, valstybė, galime visai neskirti studento krepšelio pinigų. Valstybės pinigai yra mūsų, skiriam tam, kam norim. Tik taip galime susidoroti su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu Lietuvoje ir reformuoti universitetus.

Ar galime atsilyginti simboliškai?

Kaip taisyklė, negalime. Jei tu priterši svetimus namus ir juos apdraskai per gana ilgą laiką  o po to nedarai nieko ar padovanoji saldainių dėžutę, tai nėra tinkamas atsilyginimas. 

Mes tik tiek stiprūs, kiek mūsų grupė, šeima ir pažįstamų ratas yra stiprūs. Jei mes užkrauname žmonėms daug rūpesčių, trukdančių išgyventi, ir atsidėkojame simboliškai, mes susilpniname tą mūsų grupę, vadinasi ir save pačius. 

Ar reikia vengti bendravimo su žmonėmis, kuriems nesugebi normaliai atsilyginti? Jei tu jau tapai tas pinigus ištraukiantis objektas, nuo kurio tau svarbus žmogus numirs be pinigų ligoninės koridoriuje, prie tualeto, tai, be abejo, būk gailestingas tau pačiam, venk tokio bendravimo. Jeigu tapai zombiu, atimančiu žmonių paskutines santaupas, tai vengti bendrauti su žmonėmis, kurie lieka tavo vienintelė atrama nelaimės atveju, yra vienintelis protingas ir geras tau pasirinkimas. Kai kalbame apie pasirinkimą tarp gyvybės ir mirties, tai mandagumas tampa nesvarbiu. Atsilyginimas ir yra svarbiausia šeimos santykiuose.

Todėl rimtais atvejais pamirškime simbolinį atsilyginimą, atsilyginkime dosniai ir realiai. Gobšus, niekingas, atsilyginimas yra mūsų pačių jėgos naikinimas.

Svarbiausi verslo veiklos sėkmingumo kriterijai, nulemiantys ilgalaikį verslo egzistavimą

Verslo vartotojų pelnas ir pasitenkinimas,

Verslo darbuotojų motyvuotumas bei išradingumas,

Verslo tiekėjų parama.


Jei pagal  šiuos tris kriterijus reikalai juda pakankamai gerai, tai ir pelnas atsiranda, ir verslas turi neblogus šansus egzistuoti ilgai.

Latviai pirks mūsų suskystintas dujas, tik jei tokių dujų kaina bus konkurencinga

Ir mums reikia  taip elgtis. Tuos politikus, kurie užkrauna Lietuvai papildomą bereikalingą naštą vien beprasmės kovos su rusais vardan, reikia nustoti rinkti valdžion. Kitaip latviai išliks pasaulyje, o mūsų , lietuvių, nebebus. Nueisime prūsų ir dinozaurų keliu.

Darbo santykiai yra svarbūs tautos sveikatai

Mes dabar aptariame darbo santykių liberalizavimą Lietuvoje. Jei mūsų darbdaviai galės laisviau naudotis darbo jėga, negu Kinijos dabdaviai, tai padidins galimybę, kad darbdaviai steigs darbo vietas pas mus, o ne Kinijoje, esant visoms kitoms sąlygoms vienodoms. Tokia teorija.

Realiai, teisingumo nebuvimas darbe padidina gydytojo aptinkamų ligų šansus penkiasdešimčia procentų (pernelyg aukšti reikalavimai darbe - trisdešimt penkiais procentais). Ilgos darbo valandos padidina darbuotojų mirtingumą dvidešimčia procentų. JAV toks darbovietės stresas kasmet duoda šimtą dvidešimt tūkstančių papildomų mirčių ir šimtą devyniasdešimt milijardų dolerių papildomų išlaidų darbuotojų gydymui (žiūrėk čia) [1].

Mes nesame kvaili. Interneto laikais greit sužinome, kas mums svarbu. Neteisinga darbo liberalizacija privers dar daugiau mūsiškių trauktis iš Lietuvos.Na, o naikinti likusius yra trumparegiška. Lietuvos valdžia turi užsiimti Lietuvos išlikimu rimtai. Kinija turi dar pernelyg daug žmonių. Lietuva jau turi pernelyg mažai.

1. "• Work-family conflict more than doubled the odds of an employee reporting poor mental health and increased the odds of self-reported poor physical health by about 90 percent.
• Job insecurity raised the odds of self-reported poor physical health by about 50 percent.
• Low organizational justice increased the odds of having a physician-diagnosed condition by about 50 percent.
• High job demands raised the odds of a physician-diagnosed illness by 35 percent.
• Long work hours increased mortality by nearly 20 percent.

In addition, unemployment and low job control significantly upped the odds of all of the outcomes, while adverse psycho-social situations at work – lack of fairness, low social support and low job control – were as strongly associated with poor health as concrete factors like long hours and shift work.

In all, the researchers calculated that workplace stress contributes to at least 120,000 deaths each year – comparable to the annual number of accidental deaths in the United States – and accounts for up to $190 billion in health care costs."