What to do?

We can no longer use the cheap labor force to compete in the world: prices in Lithuania are European, emigration is high, therefore wages are rising. Two prominent Lithuanian men (Kubilius and Uspaskichas) offer Lithuania a good solution. Both are writing correctly, that the efforts of the Lithuanian nation need to be concentrated. Certainly,  otherwise nothing serious could be done. But the opinions of these men also differ. Kubilius offers laser making and other similar items for the whole of Lithuania. Uspaskichas offers the whole Lithuania to produce pickled cucumbers and other similar things.
What position is right? I do not know, we need to hire experts. Where are the experts? In the universities. How to get experts in universities interested in such a work? We could give forty percent of the total Lithuanian state money dedicated to the universities to one university of Lithuania that has the best record of preparing students:  graduates of this university bring the most taxes to the Lithuanian budget. Then Lithuanian university experts sould spread across all the Lithuanian supermarkets and garages, through all the Lithuanian factories, and around the world, looking for ways to make more money for their graduates when working in Lithuania. Lithuanian universities will this way get a desire to work with Lithuanian business for the benefit of the people of Lithuania. The problem with cucumbers and lasers will be solved.
And what happens to the Lithuanian universities that have lost this competition? They will be able to concentrate mainly on science, living out of those sixty percent of the money spent on science advancement given to them by the Lithuanian authorities.

Ką daryti?

Pigia darbo jėga konkuruoti pasaulyje daugiau mes nebegalime: kainos Lietuvoje europinės, emigracija didelė, todėl algos kyla. Du iškilūs Lietuvos vyrai (Kubilius ir Uspaskichas) siūlo Lietuvai gerus sprendimo būdus. Abu teisingai rašo, kad lietuvių tautos pastangas reikia sukoncentruoti valstybės mąstu. Tikrai, mūsų nedaug, kitaip nieko rimto neišeina. Bet toliau šių vyrų nuomonės išsiskiria. Kubilius siūlo visai Lietuvai gaminti lazerius ir kitus panašius daiktus. Uspaskichas gi siūlo visai Lietuvai gaminti marinuotus agurkėlius ir kitus analogiškus dalykus.

Kas teisus? Nežinau, reikia pasamdyti ekspertus. Kur tie ekspertai? Universitetuose. Kaip sudominti ekspertus universitetuose? Duoti keturiasdešimt procentų visų universitetams skirtų Lietuvos valstybės pinigų tam Lietuvos universitetui, kurį pabaigę žmonės suneša daugiausia mokesčių į Lietuvos biudžetą. Tada Lietuvos universitetų ekspertai pasklis po visus Lietuvos prekybos centrus bei garažus, po visas Lietuvos gamyklas bei po visą pasaulį, ieškodami, kaip tuos universitetus baigusiems žmonėms daugiau uždirbti, dirbant Lietuvai. Lietuvos universitetams galų gale atsiras noras dirbti su Lietuvos verslu Lietuvos žmonių labui. Agurkėlių bei lazerių problema bus išspręsta.

O kas atsitiks su Lietuvos universitetais, pralaimėjusiais šį konkursą? Jie galės susikaupti daugiausia mokslui, gyvendami iš tų šešiasdešimt procentų mokslo skatinimui skirtų pinigų, kuriuos jiems jau duoda Lietuvos valdžia.

Kur protestantų judėjimo šaknys?

Moterų rankose. Svarbiausias protestantizmo pradininko Martyno Liuterio globėjas, politinis ir karinis rėmėjas bei saugotojas hercogas Philip of Hesse norėjo vesti jaunesnę žmoną, esant gyvai hercogo pirmai žmonai. Liuteris slaptai jam tai leido. Visi girdėjote, kad despotiškas Jungtinės Karalystės karalius irgi įvedė anglikonų tikėjimą, kadangi norėjo vesti naują žmoną, esant gyvai pirmai jo žmonai.

Studentų skaičius nebebus pagrindinis rodiklis universiteto finansavimui iš valstybės

Steponavičius Kubiliaus valdymo laikais sukūrė tokią sistemą: studentų skaičius tapo pagrindiniu rodikliu, kad gauti pinigų iš valstybės ar iš studentų paimtų paskolų skandinavų bankuose. Logika buvo tokia: universitetai konkuruos studijų kokybe už kiekvieną studentą ir visi Lietuvos universitetai taps Harvardais. O kas išėjo realiai? Lietuvos universitetai konkuravo. Bet ne studijų kokybe, o reklama studentams ir jų tėveliams. O kadangi paskui kiekvieną studentą ėjo rimtas krepšys pinigų, tai priimdavo studijuoti kiekvieną, kuris dar turėjo pulsą. Studijų kokybė krito, lietuviukai metėsi studijuoti Vakaruose, nėra pinigėlių, nėra pinigų... Teisininko diplomą turintis Steponavičius džiovina džiuvėsius, ruošdamasis sėdėti kalėjime už kyšių ėmimą iš degtinės prekeivio Mockaus. Valstiečiai gi mato, kad užklimpome pelkėje, ir bando ištaisyti padėtį.

„Nauja palyginamojo vertinimo metodika, kurios indėlis į bendrą universitetų finansavimą sudarys 60 proc., akcentuoja kokybinius rodiklius. Tai publikacijos aukščiausio lygio mokslo spaudoje ir jų cituojamumas, dalyvavimas tarptautiniuose mokslo projektuose, pranešimai geriausiose užsienio konferencijose, nacionaliniai ir tarptautiniai apdovanojimai už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą.“

Čia gera pradžia. Seniai siūlau likusius 40 proc. Lietuvos valstybės pinigų skirti tiems universitetams, kuriuos baigusieji sumoka daugiausia mokesčių Lietuvos valstybei. Reikia žiūrėti informaciją tik apie universitetinį išsilavinimą turinčiųjų mokesčius. Beveik visų jų sąrašus valstybė turi dvejose vietose: tai studijavusių valstybės lėšomis sąrašai ir sąrašai tų, kurie ėmė valstybės garantuotas paskolas studijoms.

Rusai puola

Vėl pasirodė rusai turistai Lietuvoje. Jie išdarinėja neįmanomus dalykus: naujametinę naktį Vilniuje už 100 kv. metrų buto nuomą moka 180 eurų. Tai spjūvis į veidą mūsų entuziastams, kurie patikėjo propaganda, kad rusai badauja, ir kad rusai mus puls dar šiandien.  Lietuvoje siautėja masiška psichozė, neturinti nieko bendro su realybe. Blogiausia, kad ta psichozė kainuoja mums šauktinių veltui praleidžiamas kazarmose jaunas dieneles ir siūlomą milijardą eurų per metus kariuomenės auksiniams šaukštams.

Napoleoną sakė, kad kas nemaitina savą kariuomenę, tas maitina svetimą. Ši Napoleono idėja jau paseno. Branduolinių ginklų laikais Rusija ir NATO sąjunga stovi viena prieš kitą be karo jau daug metų. Mums reikia profesionalios nedidelės kariuomenės, kad niekas nenorėtų atkeliauti pas mus nekviečiamas. Bet išleisti milijardą Lietuvos eurų per metus? Visus Lietuvoje paversti šauktiniais? Siųsti snaiperius ir kalašnikovus į Donbasą? Tai bepročių užsiėmimas.

Kas uždirbs mums pensijas?

 Antros pakopos pensijiniai fondai baido jaunus Lietuvos žmones:

"tikėjomės, jog mums pensijas mokės mūsų vaikai, tačiau nutylint, jog senstant visuomenei tokių vaikų bus kritiškai mažiau, o pensininkų – kur kas daugiau."

Tai yra melas. Bazinės pensijos aprūpinimas Lietuvoje yra perkeliamas į valstybės biudžetą, kuris surenkamas iš  prekybos Kinijos vergų bei  robotų darbo vaisių pardavinėjimo. Todėl bazinę pensiją turėsime visada, nepriklausomai nuo to, kiek kada nors Lietuvoje bus dirbančiųjų.


Na o antros pakopos pensijiniai fondai daug metų buvo Čilėje. Laimės ir gerų pensijų jie pensininkams neatnešė. Nėra jokių vilčių, kad Lietuvoje gali būti geriau.

Katalonijos kovotojai už nepriklausomybę gauna absoliučią daugumą parlamento rinkimuose

Katalonai masiškai dalyvavo rinkimuose. Tai rodo, kad jiems nepriklausomybė yra labai svarbi. Lietuvai derėtų paremti brolių katalonų kovą,