Professor R.Lazutka says that our well-being is very unevenly distributed

 "According to him, when it comes to deposits in banks, one should look at the distribution. "As far as I can see, half of the population has only 10 percent of total financial assets and, conversely, 10 percent of the richest have 50 percent. When researchers ask people about their ability to cover unexpected cost, 42% of the Lithuanian population say that they have no such ability.  What does the unexpected cost mean - € 430. This means that 42% of the population have a problem with a broken tooth or household appliance. In Lithuania there are known to be huge inequalities and big differences.

 

    In other areas, such as education, we have huge differences also, as well as in life expectancy. "It seems to me that the focus should be on this, because if there is no crisis after a fun party, we really should pay attention to how all that wealth is distributed," - says R. Lazutka.""

 Here for you, the welfare state. For some, all well-being, for others, maintaining that well-being through low qualification and unhealthy work.

 

 

 

 

Profesorius R.Lazutka sako, kad ta mūsų gerovė pasiskirsto labai netolygiai

"Jo teigimu, kai kalbama apie indėlių rekordus bankuose, reikėtų žiūrėti į pasiskirstymą. „Aš kiek esu pasižiūrėjęs, tai pusė gyventojų teturi tik 10 proc. viso finansinio turto ir priešingai, 10 proc. turtingiausių turi 50 proc. Dar yra tyrimai, kurie rodo, ar žmonės galėtų apmokėti netikėtas išlaidas. 42 proc. gyventojų Lietuvoje atsako, kad ne. Ką reiškia netikėtos išlaidos? Tai yra 430 eurų. Tai reiškia, kad 42 proc. gyventojų, jeigu jiems nulūžta dantis ar sugenda kokia nors buitinė technika, yra problema tai pasikeisti. Žinoma, kad yra didžiulė nelygybė ir dideli skirtumai. 

Kitose srityse, pavyzdžiui, švietimo, gyvenimo trukmės turime didžiulius skirtumus. Man atrodo, kad dėmesys kaip tik turėtų būti čia, nes jeigu nebus kokios nors krizės po smagaus vakarėlio, tai tikrai reiktų atkreipti dėmesį, kaip pasiskirsto visa ta gerovė“, – sako R. Lazutka."

Še tau, boba ir gerovės valstybė. Vieniems - visa gerovė, kitiems - tos gerovės išlaikymas juodu, sveikatai kenksmingu, darbu.

 

Good idea: The researcher suggests conducting an audit of Lithuania's foreign policy, because the problems are accumulating

"The researcher spoke about this in a discussion organized by the Lithuanian Social Democratic Party (LSDP) on Friday entitled" Amateurs? Why is "value foreign policy" reminiscent of chaos?".

 

"It seems to me that the problems of Lithuania's foreign policy did not start today, not yesterday and not a year ago. It seems to me that this is a ball that has been accumulating for many years, decades of weight, gaining critical mass only in recent years, when virtually any real foreign policy and diplomacy has been replaced by some rhetoric, political postures and, I would say, even anger."  - said A. Kasparavičius.

 

According to him, some of the former goals, such as stopping the construction of the Astravo nuclear power plant, have had the opposite effect.

 

"Perhaps it is not a good thing, because if we recognize that Lithuania's foreign policy is moral, then we should also acknowledge another very obvious and even more sad fact - that Lithuania's allegedly moral foreign policy in the last 15 years has yielded practically only negative results", -  commented A. Kasparavičius.

 

He also identified dual government as a negative aspect of foreign policy - disagreements between the government and the president.

 

"I had to talk to our foreign colleagues, that's what everyone sees. He sees that stretch left and right. The result seems to me to be very sad - the "Balkanization" of Lithuanian foreign policy, said A. Kasparavičius, the head of the Lithuanian Institute of History.

 

A. Kasparavičius also offered an idea.

 

"It seems to me that today it would be worthwhile for the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs, the Seimas and the President to start a certain audit of Lithuania's foreign policy. Perhaps I would recommend hiring experts from Switzerland or other non-interested countries to simply try to calculate the costs and results of Lithuania's foreign policy since 2004, "said the researcher.

 

To his knowledge, such audits were carried out several times between the wars.

 

"It seems to me that this is a certain problem. Problems are accumulating, they are not solved and we have a snowball effect," - said A. Kasparavičius."

 

Gera idėja: mokslininkas siūlo atlikti Lietuvos užsienio politikos auditą, nes problemos kaupiasi

"Apie tai mokslininkas kalbėjo penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) surengtoje diskusijoje „Mėgėjai? Kodėl „vertybinė užsienio politika“ primena chaosą?“.

 

„Man atrodo, kad Lietuvos užsienio politikos problemos prasidėjo ne šiandien, ne vakar ir ne prieš metus. Man atrodo, kad tai yra ilgus metus, keliolika metų besikaupiantis kamuolys, kuris tik pastaraisiais metais įgijo kritinę masę, svorį, kada praktiškai bet kokie realūs užsienio politikos ir diplomatijos žingsniai buvo pakeisti tam tikra retorika, politinėmis pozomis ir tokiu, aš sakyčiau, netgi pykčiu“, – sakė A. Kasparavičius.

 

Jo teigimu, kai kurie buvę tikslai, pavyzdžiui, stabdyti Astravo atominės elektrinės statybas, pasiekė priešingų rezultatų.

 

„Aš manau, kad tos moralės nėra. Galbūt ir gerai, kad nėra, nes jeigu mes pripažintume, kad Lietuvos užsienio politika yra morali, tai mes turėtume pripažinti ir kitą labai akivaizdų ir dar labiau liūdną faktą, – kad ta tariamai morali Lietuvos užsienio politika per paskutinius turbūt 15 metų davė praktiškai vien negatyvius rezultatus“, – komentavo A. Kasparavičius.

 

Jis kaip neigiamą užsienio politikos aspektą įvardijo ir dvivaldystę – nesutarimus tarp Vyriausybės ir prezidentūros.

 

„Teko kalbėti su užsienio kolegomis, tai tą visi mato. Mato tą tampymąsi į kairę ir į dešinę. Rezultatas, man atrodo, yra labai liūdnas – Lietuvos užsienio politikos „balkanizacija“, – sakė Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas.

A. Kasparavičius pasiūlė ir idėją.

 

„Man atrodo, kad šiandien vertėtų Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai, Seimui ir prezidentūrai pradėti nuo Lietuvos užsienio politikos tam tikro audito. Galbūt rekomenduočiau nusamdyti ekspertus iš Šveicarijos ar kitų nesuinteresuotų šalių, kurie tiesiog pabandytų paskaičiuoti sąnaudas ir rezultatus, kokius duoda Lietuvos užsienio politika nuo 2004 metų“, – teigė mokslininkas.

 

Toks auditas, jo žiniomis, tarpukariu buvo atliktas kelis kartus.

 

„Kiek žinau, dabar toks auditas nebuvo atliktas. (…) Man atrodo, kad tai yra tam tikra problema. Problemos kaupiasi, jos nesprendžiamos ir turime sniego gniūžtės efektą“, – sakė A. Kasparavičius."