„Teisingi“ sukčių mokesčiai

 

"Socialdemokratai apie tai svajojo nuo 1992-ųjų. Kaip jie įves progresinius mokesčius ir čia bus vargšų rojus. Bet Brazauskas pasakė „ne“. Paskui nepasirašė socialistų kompanionai. Bėgo kadencijos. Progresine kempinlige susirgo konservatoriai. Nugesino liberalai. Dabar bingo. Kirvis atitiko visu kotus. Daugybė žmonių GPM kils iki 26, o daliai ir iki 32 proc. Neskaitant kitų mokesčių.

Turtuoliai mokės daugiau, triumfuos socteisingumas, tvirtina kriminalinės koalicijos teisingumo apaštalai su tiesiausiu keliu Lietuvą į pasaulinę finansų krize atvedusiu ministru Šadžium. Gal gerai? Mušam buržujų, pildom gynybos biudžetą ir aleliuja?

Prieš atsakant į klausimą reiktų išsiaiškinti, kas yra turtuolis ir kuo jis skiriasi nuo gerai uždirbančių ir sąžiningai mokesčius mokančių programuotojų tokiuose versluose kaip „Tesonet“, kurių neraukia dauguma šio Seimo narių.

Pavyzdžiui, antstoliai galėtų iki šviežių bulvių pasakoti istorijas, kaip šimtai valstybei skolingų tipų, taip pat ir vaikus išlaikyti vengiantys alimentininkai, o prie jų dar reikėtų pridėti kolchozų aušros mentaliteto verslinykus, vadovaudami savo verslams, yra kuklesni už neturto įžadus davusius vienuolius.

Turtuoliai mokės daugiau, triumfuos socteisingumas, tvirtina kriminalinės koalicijos teisingumo apaštalai su tiesiausiu keliu Lietuvą į pasaulinę finansų krize atvedusiu ministru Šadžium. Gal gerai? Mušam buržujų, pildom gynybos biudžetą ir aleliuja?

Retas ima didesnę algą kaip 100 EUR per mėnesį. Vyraujanti jų alga – du, vienas, o tai ir mažiau eurų. Nesitaško algom ir didelių bendrovių savininkai. Apskritai turtuoliams ta socialdemokratų ir Ko mokesčių „reforma“ dzin. Turtuolių nepalies nei 32, nei 26 proc. GPM. Ką palies?

Gabiausius, išmaniausius ir darbščiausius. Tuos, kurie gyvena iš savo proto ir darbo, kurie neskaičiuoja darbo valandų. Ir moka GPM nuo kiekvieno euro.

Paprastai kalbant, šita valdžia muša kvalifikuočiausią darbo jėgą. Tuos, kurie garantuoja BVP prieaugį. Valdžia daro tai, nuo ko Lietuvą bandė persergėti ne tik šalies, bet ir užsienio ekonomistai, ir anksčiau sakydavę, kad mūsų darbo jėga ir taip apmokestinama per daug.

Kodėl kairieji muša dirbantį? Nesuvokia, ką daro? Dalis nesupranta. O daugumai dzin.

Kodėl taip? Atsakymas – Seimo daugumos biografijose. Provincijos valdininkai, trupinių nuo kitų stalo rankiotojai, plius sukčiai ir iždo vagys. Jų galvomis, 6-7 tūkst. algą gaunantis jaunas žmogus yra tarp Rockefellerio ir Rothschildo, kurį būtina eksproprijuoti. Na, ir kas, kad kai kurie rajonai gydytojui moka 8 tūkst. eurų/mėn., kad tas į jų užkampį teiktųsi atvykti.

Pavyzdžiai akis bado. Antradienį Panevėžio apygardos teismas atmetė Seimo nario Domarko (kolchozų aušra) apeliaciją dėl to, kad teismas nesutiko skelbti jam asmeninio bankroto. Teismas nurodė, kad Seimo nario veiksmai rodo tyčinį vengimą mokėti skolas, o valstybei pateikti duomenys nerodo tikros jo finansinės padėties.

Pasak teismo, Domarkas ilgai mulkino valstybę ir kreditorius. Trijų bendrovių direktoriumi dirbęs Domarkas deklaravo 2023 m. uždirbęs tik 10,5 tūkst. eurų. Sumokėjo 650 eurų GPM. Vargšas turėjo rengtis skarmalais, maitintis konservais iš Maisto banko? Bet jis, pailsėjęs šiltuose kraštuose, gerai apsirengęs šast ir surengė pergalingą rinkimų kampaniją.

Domarkas gali ir už 75 proc. GPM tarifą nubalsuoti, nes kam jam. Beveik kaip tas dramblys iš reklamos, kuris niekada nemoka. Arba tūlas Puchovičius iš tos pačios šaikos. Teismas šį Seimo daugumos narį pričiupo už tai, kad jis valstybei nesumokėjo 97 tūkst. eurų GPM ir PVM. Premjeras Paluckas teistas už korupciją. Už mokesčių mokėtojų pinigų, gautų GPM pavidalu, nukneckinimą.

Teisingi mokesčiai – iš trijų sukčių rankų? Skamba kaip patyčios mokykloje. Tipai, kurie vogė mokesčius ar jų nemokėjo, smarkiai padidins mokesčius tiems, kurie juos sąžiningai moka.

Argumentų „už“ neprideda ir bjauri smulkmena. Premjeras keliasi į rezidenciją, kurios remontas mokesčių mokėtojams kainuos 217 tūkst. eurų. Šimonytė su šuniuku per kadenciją taip nugyveno rezidenciją, kad Paluckams įkelti koją į tą daržinę prireikėjo buto Vilniuje kainos?

Ar tai reiškia, kad mokesčių geriau nedidinti?

Mokesčių didinimas – neišvengiamas. Valstybė pati neapsigins. Reikia pinigų. Kuo daugiau, tuo geriau. Bet Lietuva negali vadovautis rusiška mada – parduos mėsai pieningą karvę, ir jau balius.

Nekilnojamojo turto mokestis – nemalonus, bet neišvengiamas, kaip ir mirtis. Bet NTM mokėtojams turėtų būti aišku, kur eis tie pinigai. Jei NTM eis miestų infrastruktūrai ir mokykloms, žmonės lengviau jį priims.

NTM turi būti visuotinis ir atitekti jį surinkusiai savivaldybei. Neturėtų būti taip, kad jauna šeima už 52 kv. m butą Vilniaus ar Kauno gyvenamajame rajone mokės daugiau nei kitas už 300 kv. m namą rajono centre, kaip aiškėja iš „reformos“ projekto.

Reikia gynybos mokesčio. Jį turėtų sudaryti procentu ar kiek daugiau padidintas GPM, prieš tai su protu aplyginus, bet jokiu būdu ne įvedant lygiavą, kaip siūloma, darbo užmokesčio, individualios veiklos ir verslo liudijimų mokesčius.

Logiška būtų įvesti ir procento nuo pensijų ir kitų valstybės išmokų mokestį gynybai, nes praradus nepriklausomybę būtent ši tautos dalis patirs žiauriausią pajamų netektį. Bet aišku, kad šita valdžia, kaip ir turbūt ir jokia kita, to neišdrįs siūlyti.

Daryti taip, kaip siūlo trijų partijų Ko, prilygsta karo nusikaltimui. Ta „reforma“ nulauš ekonomikos augimą, iš kurio didžia dalimi ir tikimasi gauti papildomų pinigų gynybai.

Neabejingi valstybės likimui Lietuvos protai jau sudėliojo svarius argumentus „prieš“. Štai trumpa suvestinė.

1. Tai nėra turtuolių apmokestinimas. Ši reforma baudžia kvalifikuočiausius ir išmaniausius žmones. Tiksliau, valstybė baudžia save. Kai su debesimis debesyje dirbantis milijardinis startuolis „Tesonet“ pabėga per naktį iš Lietuvos, ant lauko pliko tik Puchovskis su Domarku liko, plius Kauno „Žalgirio“ neliko. O juk „Tesonet“ – tik ledkalnio viršūnė.

Kaip teisingai pastebi E.Norkūnas, ši valdžia vis dar mano gyvenanti 2000-aisiais, kai su gamyklomis, kurios nepabėgs, galėjai elgtis kaip nori. Bet dabar 2025-ieji. Inovatyviausi verslai, kurių variklis yra tik lietuvių smegenys, jau sudaro didžiulę dalį ekonomikos. Skirtingai nei fabrikai, jie gali išsikelti per dieną ten, kur premjero ir finansų ministro IQ kiek didesnis.

2. Vokietijos krikščionys demokratai ir socialdemokratai koalicijos sutartyje sutarė nuo 2028 m. kasmet procentu mažinti pelno mokestį tol, kol liks tik 10 proc., taip pat taikyti 30 proc. degresyvinį atskaitymo tarifą investicijoms, kitąmet sumažinti PVM restoranams iki 7 proc.

Suomija sumažino pelno mokestį 2 proc., mažina GPM visiems, taip pat mažina PVM maistui ir vaistams. „Vienintelis kelias į gerovę – darbas ir verslumas“, – sako premjeras Orpo. Ką daro Lietuva? Didina pelno mokestį iki 17 proc., įveda keturis progresinius GPM tarifus, sulygina individualią veiklą su darbo santykiais, 10 proc. apmokestina draudimo įmokas, atima papildomo sveikatos draudimo kaip bonuso darbuotojui galimybę etc.

Kur plauks pinigai – į Lietuvą ar iš jos į Vokietiją ir Suomiją? Kiek ekonomikos prieaugio dėl rusiško pieningos karvės pridavimo į skerdyklą praras Lietuva karo išvakarėse?

3. Neapsimokės investuoti net ir šalies verslininkams, ypač į regionus. Geriau kasmet išsimokėti gautą pelną, nes jei sumanysi parduoti išaugintą verslą, valstybė nuplėš devynis kailius.

4. Šita „reforma“ keps turtuolius iš vargšų. Vieną gražią dieną šakietis, širvintiškis ar skuodiškis staiga sužinos, kad irgi tapo „Vilniaus elitu“. Parduosi paveldėtą tėvų namą rajono centre už 100 tūkst. eurų, šita suma bac prie algos ir kitų pajamų su pliusu, ir voila – mokėk 32 proc. GPM nuo visų pajamų.

5. „Reforma“ sukels kainas. Sulyginus individualios veiklos mokesčius su darbo užmokesčiu pabrangs praktiškai visos kasdienės paslaugos, pradedant kirpyklomis, siuvyklomis ir baigiant advokatais.

6. Lietuvos demografinė situacija – prasta. Per du dešimtmečius šalis prarado dešimtis tūkstančių protų. O be protų dirbtinio intelekto eroje – blogiau nei Paluckui be Žemaitaičio. Užuot pabandžiusi susigrąžinti dalį protų ir pritraukti gabių užsieniečių, kriminalinė koalicija nori iš likusių protingų ir verslių žmonių, kurie tik ir tegali daugiau sukurti visiems, dar daugiau atimti ir nežinia kam padalyti. Laukia nauja protų nutekėjimo banga.

Prieš 33 metus, kai vietiniai marksistai dar tik svajojo apie progresinių mokesčių rojų, šviesios atminties profesorius A.Zalatorius parašė tekstą „Mus valdo trejetukininkai“. Tada dar galiojo penkių balų sistema. Dabar valdo dvejetukininkai (dalis opozicinių konservatorių dėl progresinių mokesčių krykštauja analogiškai). Bet turim dešimtbalę sistemą. Valdo nevykėliai, užstrigę XX a. pab., susikibę už rankų su niekšais, sąmoningai apvaginėjusiais valstybę.

Už šitą vagių ir lūzerių „reformą“ mokės visi. Duok Dieve, tik nauju atsilikimu, ne valstybės praradimu.”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Technologijų darbuotojai tokie patys kaip mes: nelaimingi darbe --- „Google“, „Meta“ ir „Amazon“ didina reikalavimus ir atima privilegijas. Darbas Silicio slėnyje jau nebėra toks, koks buvo anksčiau.

„Ne taip seniai darbas technologijų srityje reiškė darbo saugumą, ekstravagantiškas privilegijas ir „visapusiško savęs atnešimo į biurą“ etosą, kuris kituose sektoriuose yra retas.

 

Šiomis dienomis darbas technologijų srityje atrodo, kaip įprastas darbas – ir ne tik virtuvėse nebėra žole šertos jautienos džiovintos mėsos. Vietoj to, darbuotojai nuolat baiminasi atleidimo iš darbo, ilgesnių darbo valandų ir vis didėjančio užduočių sąrašo už tą patį atlyginimą.

 

„Meta Platforms“ neseniai sumažino savo darbuotojų skaičių 5 %, atleisdama darbuotojus pagal našumą, ir nustatė naujus darbuotojų kelionių apribojimus. „Amazon.com“ stebi darbuotojų kompiuterius, jiems dirbant. „Google“ neužpildo laisvų vietų, kai žmonės palieka kai kurias komandas.

 

Tai buvo ryškus posūkis grupei, kuri mažai ką žinojo, išskyrus pakilimo laikus, kai technologijos nulėmė darbo vietos kultūros tendencijas, platindamos stalo teniso stalus, išvykas iš darbo, kopūstų traškučius ir idėją, kad džemperiai su gobtuvu yra tinkama biuro apranga.

 

Prieš kelerius metus technologijų talentų karai buvo tokie nuožmūs, kad kai kuriais, liūdnai pagarsėjusiais, atvejais žmonės buvo samdomi, kad beveik nieko nedaryti. Dabar darbuotojai dirba daugelio atleistų kolegų darbą. Kai kurie prarado darbą, bet buvo vėl įdarbinti į pareigas, už kurias negaunamas atlyginimo padidinimas ar akcijų išmokos. Darbo keitimas anksčiau buvo patikimas būdas užsitikrinti atlyginimo padidinimą; šiais laikais prašymas didesnio atlyginimo gali lemti darbo pasiūlymo atšaukimą.

 

Technologijų pokytis vyko lėtai. Metų metus darbuotojų paklausa viršijo pasiūlą – ši dinamika pasiekė piką per Covid-19 pandemiją. Didelės technologijų įmonės, tokios, kaip „Meta“ ir „Salesforce“, pripažino, kad įdarbino per daug darbuotojų. Dėl to kilęs, nuosmukis apėmė masinius atleidimus iš darbo, kurie prasidėjo 2022 m.

 

„Šiose įmonėse sunkiau jaustis tvariai“, – sako Andre Naderis, kuris devynerius metus dirbo „Meta“ ir dabar konsultuoja didelių technologijų įmonių darbuotojus finansų klausimais. Iki 2022 m., anot jo, „jautėsi neliečiamas“.

 

Silicio slėnio įmonės vis dar gerai moka, tačiau kai kurie ilgamečiai technologijų darbuotojai teigia, kad nebeatpažįsta įmonių, kuriose dirba. Vadovybė labiau susitelkė į tokių rezultatų siekimą, kokių tikisi Volstritas. Technologijų gigantų pajamos išlieka didelės, tačiau jie investuoja į brangią dirbtinio intelekto infrastruktūrą, taip darydami spaudimą pinigų srautams. Darbuotojai teigia, kad pramonei užaugus, įsigalėjo tylėjimo ir nuleistų galvų mentalitetas.

 

Pačios įmonės nesidrovi dėl valdymo filosofijos pokyčių: „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas podkasteriui Joe Roganui sakė, kad nori, jog į įmonės kultūrą sugrįžtų „vyriška energija“, kuri, jo teigimu, buvo neutralizuota. „Google“ įkūrėjas Sergey Brinas vasarį darbuotojų grupei sakė, kad 60 valandų per savaitę yra produktyvumo aukso viduriukas, apie ką anksčiau rašė „The New York Times“.

 

Vienas „Amazon Web Services“ produktų vadovas teigia, kad jam nebuvo leista samdyti į laisvas vietas, nors jo grupė didžiuliame debesų kompiuterijos padalinyje pritraukė daug daugiau klientų. Jis taip pat pastebėjo, kad kasdienės pagalbos iš kitų įmonės skyrių gali būti sunku gauti, nes dirbtinio intelekto darbas yra svarbesnis už kasdienes funkcijas. Praėjusiais metais vadovas pats ėmėsi rašyti kodą – to jis nebuvo daręs 10 metų, nes komanda, kuri paprastai tai darytų, nebuvo laisva.

 

Pasak atstovės spaudai, „Amazon“ samdo darbuotojus, atsižvelgdama į verslo poreikius ir prioritetus, įskaitant laisvų darbo vietų užpildymą.

 

Viena „Meta“ įdarbinimo specialistė, kurią įmonė buvo atleidusi, praėjusiais metais buvo vėl įdarbinta į savo senąsias pareigas, tačiau su vienu keblumu: dabar ji priskiriama „trumpalaikių darbuotojų“ kategorijai. Jos sutartis gali būti pratęsta, tačiau ji negauna nuopelnų atlyginimo padidinimo, paaukštinimo ar akcijų. Įdarbinimo specialistė teigia, kad ji atsakinga už darbo kiekį, kuris anksčiau buvo paskirstytas keliems žmonėms.

 

Įmonė tokią papildomą atsakomybę vadina „lanksčiu darbu.“

 

Kate Smith dvejus metus dirbo rangove „Google“, prieš tai dirbusi finansų ir nekilnojamojo turto srityse. Per tą laiką, kai ji ten dirbo, ji teigia, kad jos darbo krūvis gerokai padidėjo ir buvo mažiau išteklių.

 

„Šie darbai tampa tokie patys, kaip ir visur kitur“, – sako ji.

 

Smith augančius savo darbo reikalavimus vertino, kaip būdą praplėsti jos patirtį, tačiau suprato, kad ilgamečiai „Google“ darbuotojai jos požiūriui nepritaria.

 

„Žmonės ilgėjosi šlovės laikų“, – sako ji.

 

Josh Bersin, žmogiškųjų išteklių analitikas, vadovaujantis savo konsultavimo įmonei, teigia, kad Trumpo administracija ir Elono Musko taktika mažinti išlaidas sustiprino mąstyseną, kad įmonės gali nuveikti daugiau su mažiau.

 

„Kiekviena įmonė, su kuria kalbuosi, kalba apie produktyvumą“, – sako Bersin. „Galbūt, mes turime per daug žmonių.

 

Kaip padidinti pajamas vienam darbuotojui, o ne tik pajamas?“

 

Įmonėms priimant tokias idėjas arba suplokštinant organizaciją, jie mažina vadovybės sluoksnius ir konsoliduoja komandas.

 

„Girdžiu apie žmones, turinčius 30 tiesioginių pavaldinių“, – sako Davidas Markley, septynerius metus dirbęs „Amazon“ ir dabar dirbantis vadovų konsultantu didelių technologijų įmonių darbuotojams. „Taip yra ne todėl, kad įmonės neturi pinigų. Daugeliu atžvilgių tai lemia dirbtinis intelektas ir naratyvai apie tai, kaip geriau sumažinti organizaciją.“

 

Atleidimai iš darbo nebėra retas įvykis; jie yra įprasta verslo dalis.

 

Kai kuriais atvejais įmonės pasiekia rekordines pajamas, tačiau vis tiek mažina darbuotojų skaičių.

 

Remiantis „Layoffs.fyi“ – svetaine, kuri stebi darbo vietų mažinimą ir renka atleistų darbuotojų sąrašus iš minios – 2025 m. buvo atleista daugiau, nei 50 000, technologijų darbuotojų iš daugiau, nei 100 įmonių.

 

Nors „Amazon“ buvo mažiau žinoma dėl jos darbuotojų lepinimo, nei kitos didelės technologijų įmonės, tai buvo vieta, kur darbuotojai jautėsi turintys įmonės pasitikėjimą ir turintys daug autonomijos.

 

Kai kurie teigia matantys ženklų, kad bendrovė pradėjo juos atidžiau stebėti.

 

Liz Guillen, kuri iki šio mėnesio pradžios dirbo technine rašytoja „Amazon Web Services“ (AWS), teigia savo kompiuteryje pastebėjusi iššokantįjį langą, kuriame pranešama, kad žiūrimas jos ekranas.

 

Kitas AWS darbuotojas neseniai savo darbo kompiuteryje aptiko programinę įrangą, kuri gali sekti klavišų paspaudimus, stebėti apsilankymus svetainėse ir daryti ekrano kopijas.

 

„Amazon“ atstovė spaudai teigia, kad bendrovė naudoja programas jautriai ir patentuotai informacijai apsaugoti, o ne darbuotojams stebėti.

 

Galimybės dirbti iš bet kurios vietos siūlymas kažkada buvo technologijų įmonių įdarbinimo taktika. Dabar „Amazon“ reikalauja, kad dauguma baltųjų apykaklių darbuotojų atvyktų į biurus penkias dienas per savaitę, o ne tris dienas, kaip reikalauja kiti technologijų gigantai. O „Google“ neseniai kai kuriems savo darbuotojams, kuriems buvo paskirtas nuotolinis darbas, pasakė, kad jie turi grįžti į biurą tris dienas per savaitę arba pasiimti išeinamąjį paketą. Apie šį pokytį anksčiau pranešė CNBC.

 

„Google“ atstovė spaudai teigia, kad prašymas nuotolinių darbuotojų, gyvenančių netoli biuro, grįžti į darbą gyvai skatina bendradarbiavimą.

 

Darbuotojai, bandantys ieškoti kitų galimybių, kartais pastebi, kad jų derybinė galia yra ribota. Viena technologijų srities moteris, kuri specializuojasi vartotojų saugumo srityje ir norėjo palikti dabartinį darbą, teigia, kad jai pavyko įveikti aštuonis pokalbių etapus vienoje didžiausių technologijų įmonių ir gauti žodinį pasiūlymą. Ji atkirto, prašydama 12 % didesnio atlyginimo. Ji teigia, kad įdarbinimo specialistas atsakė, jog įmonė nebenori toliau su ja dirbti, atsižvelgdama į tai, kaip vyko pokalbis dėl atlyginimo.

 

Technologijų srities darbuotojai vis dar yra gerai apmokami, palyginti su kitais sektoriais, tačiau šiuo metu pramonėje yra susiskaldymas.

 

Dirbančių dirbtinio intelekto srityje, ypač turinčių daktaro laipsnį, atlyginimų paketai sparčiai auga.

 

Tačiau, neturintys dirbtinio intelekto patirties, asmenys supranta, kad jiems geriau likti ten, kur yra, nes įmonės nebemoka to, ko mokėjo prieš kelerius metus.

 

Kaitlyn Knopp, programinės įrangos atlyginimų startuolio „Pequity“ įkūrėja, teigia, kad daugelis įmonių dabar siūlo trumpalaikį arba negarantuotą atlyginimą premijų forma. Ji teigia, kad įmonė „gali juos atsiimti metai iš metų“. Tai leidžia bendrovei lengviau koreguoti savo išlaidas kompensacijoms.

 

Maždaug prieš 15 metų „Google“ vadovas per šventinį renginį darbuotojams išmėtė vokus su 1000 dolerių grynųjų pinigų. „Meta“ darbuotojai ilgai naudojosi nemokama skalbimo ir cheminio valymo paslaugomis ir nebijojo rengti streikų, protestuodami prieš bendrovės sprendimus. „Netflix“ darbuotojams buvo patikėta vadovautis savo nuovoka, kai kalbama apie keliones, atostogas ir tėvystės atostogas.

 

Spektaklis, kai „Google“ buvo mėtomi grynieji pinigai, jau seniai praėjo. Bendrovė, kuri išgarsino „iš apačios į viršų“ kultūrą savo penktadieniniais visų rankų susirinkimais, kuriuose darbuotojai galėjo klausti vadovybės bet ko, dabar rengia daug griežtesnius renginius.

 

„Netflix“ dabar yra apribojimai, kiek darbuotojų gali užsisakyti firminės įmonės įrangos. Bendrovė atšaukė dalį savo tėvystės atostogų politikos, kuri buvo laikoma viena dosniausių šalyje. Daugiau, nei šešių mėnesių, atostogų paėmimas dabar paprastai laikomas neprotingu karjeros žingsniu.

 

„Meta“ prieš kelerius metus atsisakė nemokamo skalbimo ir cheminio valymo. Darbuotojams leidžiama keliauti tik keturis kartus per metus, nebent jiems būtų suteiktas specialus leidimas, o komandos atributikos, pavyzdžiui, džemperių su gobtuvu ir striukių, biudžetas buvo sumažintas. Pastaruoju metu užkandžių kokybė ir kiekis suprastėjo, teigia darbuotojai. Žole šertos jautienos džiovintos mėsos nebėra, o mėgstamo energinio gėrimo – nebeliko.

 

Užkandžiai ir privilegijos gali atrodyti menkaverčiai, palyginti su tokiomis problemomis, kaip darbo saugumas, sako vienas neseniai išėjęs „Meta“ darbuotojas, tačiau jų atėmimas menkina moralę.

 

Prieš kelis mėnesius Zuckerbergas darbuotojams sakė, kad dalyvavimas įmonės klausimų ir atsakymų sesijoje nebėra tinkamas laiko praleidimas, teigia žmonės, girdėję šias pastabas.

 

„Meta“ atstovas spaudai atsisakė komentuoti. „Google“ sumažino „pramogų biudžetą“, kuris anksčiau buvo skiriamas, ne biuruose vykstantiems, renginiams, pavyzdžiui, vyno degustacijoms ir kartingų lenktynėms, teigia darbuotojas. Nemokamos kavinės dirba trumpesniu grafiku, asmeninė techninė pagalba sumažinta, o darbuotojai negali taip dažnai užsisakyti naujų nešiojamųjų kompiuterių, kaip anksčiau.

 

Pasak atstovės spaudai, „Google“ pakoregavo savo kavinių darbo laiką pagal hibridinius darbo grafikus ir atliko kitų pakeitimų, siekdama finansinės atsakomybės. Ji pridūrė, kad bendrovė vis dar siūlo pirmaujančias pramonės šakos privilegijas.“ [1]

 

1.  EXCHANGE --- Tech Workers Are Just Like Us: Miserable at Work --- Google, Meta and Amazon are piling on demands and taking away perks. A job in Silicon Valley just isn't what it used to be.
Bindley, Katherine.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Apr 2025: B1.