Trys Trumpo žingsniai ekonomikos augimui

„Šio laikraščio skaitytojai žino geriau, nei bet kas kitas: Volstritas per pastaruosius keturis dešimtmečius patyrė istorinę sėkmę. Nuo 1980 m. S&P 500 pakilo daugiau, nei 5 500 %. Mūsų kapitalo rinkos yra viso pasaulio pavydas, ir prezidentas Trumpas ketina jas toliau stiprinti.

 

Prezidentas pripažįsta itin svarbų Volstrito vaidmenį, finansuojant Amerikos svajonę. Tačiau atėjo Main Street eilė dalytis klestėjimu. Tai yra jo drąsios ekonominės darbotvarkės pagrindinis etosas.

 

Jis nori užtikrinti, kad dirbančios šeimos nebūtų paliktos nuošalyje kitoje ekonomikos augimo eroje – kaip daugelis jų buvo paliktos praėjusioje. Per pirmąsias 100 jo prezidentavimo dienų padėjome pamatus pasaulinei prekybai subalansuoti, Amerikos pramonės bazei atkurti ir ekonomikai, kuri leistų Volstritui ir Main Streetui kartu kilti.

 

Norint suprasti šio ekonominio perbalansavimo skubumą, labai svarbu suprasti, kodėl jis apskritai būtinas. 2000-ųjų pradžia buvo neoliberalizmo klestėjimo laikotarpis – „istorijos pabaiga“, kai despotizmas užleis kelią demokratijai ir laisvai prekybai.

 

Neatsitiktinai šis laikotarpis taip pat žymėjo Kinijos iškilimą pasaulinėje prekyboje po to, kai 2001 m. ji prisijungė prie Pasaulio prekybos organizacijos. Ekonomistai Davidas Autoras, Davidas Dornas ir Gordonas Hansonas 2016 m. straipsnyje apie nevienodą prekybos liberalizavimo poveikį įvardijo „Kinijos šoką“: 3,7 mln. amerikiečių neteko darbo. Gamybos perkėlimas į Kiniją sudarė 59,3 % JAV gamybos darbo vietų praradimo, o dauguma šių darbuotojų tapo ilgalaikiais bedarbiais.

 

Šios griovimo kamuolio politikos šalininkai teigė, kad nuostolius reikia kompensuoti, perskirstant turtą – tarsi išmalda galėtų išgydyti šeimas ir bendruomenes, sugriautas dėl gamybos perkėlimo į užsienį. Kai kurie akademikai, parodydami didžiausią panieką, tai pavadino „kompensuoti pralaimėtojams“ strategija. Ji apgailėtinai žlugo.

 

Nors vartojimo prekių kainos mažėjo, pragyvenimo išlaidos didėjo, nes išaugo būsto, švietimo ir medicininio draudimo išlaidos. Milijonai amerikiečių patyrė absoliutų realių pajamų sumažėjimą.

 

Kiekvienas žymus politikas ignoravo globalizacijos sukeltą nacionalinį plyšį iki Donaldo Trumpo.

 

Kaip suvienyti šalį, susiskaldžiusią dėl prekybos? Kaip užtikrinti, kad visi amerikiečiai galėtų sėkmingai judėti į priekį, kartu stiprinant nacionalinį saugumą? Šie klausimai yra svarbiausi naujosios administracijos rūpesčiai. Mūsų ekonominė darbotvarkė siekia į juos atsakyti.

 

Ponas Trumpas ketina pradėti klestintį dešimtmetį Amerikos istorijoje, bet ne darbininkų klasės dvasinio nuosmukio kaina. Administracija nubrėžė naują ekonomikos kursą – tokį, kuris stiprina tiek gamybos, tiek prekybos sektorius. Tai darome trimis žingsniais:

 

Pirma, iš naujo deramasi dėl pasaulinės prekybos. Muitai yra veiksminga priemonė tarptautinei prekybai subalansuoti. Jie mažina prekybos kliūtis kitose šalyse, atveria daugiau rinkų Amerikos gamintojams ir kartu atkuria tūkstančius darbo vietų mūsų gamyboje.

 

Ekonominis saugumas yra nacionalinis saugumas. Covid pandemija atskleidė mūsų tiekimo grandinės pažeidžiamumus ir riziką, kad svarbiausia gamyba priklauso nuo kitų šalių. Muitai gali padidinti mūsų pramonės pajėgumus ir sustiprinti nacionalinį saugumą, perkeliant tiekimą. Jie taip pat gali mums gauti didelių pajamų.

 

Antra, 2017 m. Mokesčių mažinimo ir darbo vietų kūrimo įstatymo pavertimas nuolatiniu ir naujųjų prezidento mokesčių prioritetų priėmimas: arbatpinigių, viršvalandžių ir socialinio draudimo neapmokestinimas. D. Trumpo mokesčių reformos pagerins amerikiečių, nukentėjusių nuo neapgalvotos prekybos politikos, gyvenimo kokybę. Šių reformų tęsimas ir 2017 m. mokesčių mažinimo pavertimas nuolatiniu suteiks asmenims ir įmonėms tikrumo ir paskatins ekonomikos augimą.

 

Darbuotojai ir smulkusis verslas labiausiai pasinaudojo D. Trumpo pirmosios kadencijos, ekonomikos augimą skatinančia, mokesčių darbotvarke. 50 % namų ūkių, kurių grynoji vertė yra mažesnė, nei likusių, augo sparčiau, nei 10 %, kurie turtingiausieji. Administracija dabar glaudžiai bendradarbiauja su Kongresu, siekdama užtikrinti, kad šios priemonės nenustotų galioti 2025 m. pabaigoje. Ekonomikos patarėjų taryba apskaičiavo, kad nepratęsus D. Trumpo mokesčių mažinimo, vidutines pajamas gaunanti šeima, turinti du vaikus, gautų mažiau pajamų net 4 000-čiais dolerių.

 

Šių metų mokesčių įstatymo projektas atkurs 100 % įrangos išlaidų ir išplės šią paskatą naujų gamyklų statybai, siekiant paspartinti reindustrializaciją. Prezidento siūlomas mokesčių lengvatos, JAV pagamintų, automobilių paskoloms paskatins didesnę gamybą, darbo vietų kūrimą ir mokesčių lengvatas.

 

Trečia, ekonomikos dereguliavimas. Amerika turi vėl statyti – ne tik namus ir gamyklas, bet ir puslaidininkius, elektrines, dirbtinio intelekto duomenų centrus ir kitas ateities technologijas. Mūsų pramonės pajėgumų atgaivinimas yra labai svarbus, siekiant padidinti užimtumą ir atlyginimus tarp dirbančiųjų ir viduriniosios klasės ir tai vienintelis būdas konkuruoti su Kinija dėl technologinio ir karinio pranašumo.

 

Kad Amerika galėtų statyti, vyriausybė turi pasitraukti iš kelio. Štai kodėl ši administracija remia ambicingą dereguliavimo darbotvarkę. Žalingų reglamentų panaikinimas sumažins nacionalinę skolą ir sutaupys asmenims bei įmonėms. Ponas Trumpas jau sutaupė vidutiniškai keturių asmenų šeimai 2100 dolerių, vien panaikindamas Bideno eros reglamentus. Be to, kad padedame amerikiečiams taupyti, norime pagerinti jų prieigą prie kapitalo, palengvindami pernelyg didelę atitikties naštą bendruomenės ir kitiems mažiems bankams, kurie atlieka lemiamą vaidmenį pagrindinėje gatvėje, teikdami paskolas automobiliams ir būstui.

 

 

Neatsiejama dereguliavimo darbotvarkės dalis yra energetikos dominavimo įtvirtinimas. Energija paskatins mūsų gamybos atgimimą. Prezidentas paskelbė nacionalinę energetikos krizę, atidarė 1,53 mln. akrų Aliaskoje energetikos plėtrai ir atšaukė Bideno administracijos sustabdymą suskystintų gamtinių dujų terminal statybose. Vidutinė benzino kaina yra 50 centų mažesnė, nei prieš metus.

 

 

Trumpo ekonominės darbotvarkės kritikai puola atskiras politikos kryptis atskirai. Ši taktika, kai nesirenkama konkretaus varianto, ignoruoja tai, kaip šios politikos kryptys yra tarpusavyje susijusios.

 

 

Prekyba, mokesčių mažinimas ir dereguliavimas nėra atskiros priemonės, o tarpusavyje susijusios variklio, skirto skatinti ekonomikos augimą ir vidaus gamybą, dalys.

 

Mokesčių mažinimas ir sąnaudų taupymas dėl dereguliavimo didina realias pajamas šeimoms ir įmonėms. Tarifai suteikia pajamų mokesčio lengvatas ir skatina reindustrializaciją. Dereguliavimas papildo tarifus, skatindamas investicijas į energetiką ir gamybą.

 

Variklis jau užsiveda. Antrą mėnesį iš eilės penktadienio ne žemės ūkio darbo vietų ataskaita viršijo lūkesčius – balandžio mėnesį buvo sukurta 177 000 darbo vietų. Nuo sausio mėnesio sukurta daugiau, nei pusė milijono darbo vietų privačiame sektoriuje. Pridėkite prie to mažėjančią infliaciją ir pirmąjį vartotojų kainų kritimą nuo Covid pandemijos.

 

Tai tik cilindrų užvedimas. Amerikos žmonės turėtų tikėtis išgirsti variklio dūzgimą 2025 m. antroje pusėje. Visiems stūmokliams judant, matysime daugiau darbo vietų, daugiau gamybos, didesnį augimą, tvirtesnę nacionalinę gynybą, didesnius atlyginimus, mažesnius mokesčius, mažiau sunkų reguliavimą, pigesnę energiją, mažesnę nacionalinę skolą ir mažesnę priklausomybę nuo Kinijos – visa tai išlaikant stiprų dolerį.

 

Štai kaip mes atkursime darbininkų klasę, vėl įtvirtinsime JAV, kaip pramonės jėgą ir ištaisysime neproporcingos prekybos politikos klaidas. Štai kaip mes paruošime kelią kitam Volstrito 40 metų laikotarpiui, kartu užtikrindami, kad Pagrindinė gatvė eitų kartu su juo. Štai kaip mes vėl padarysime Ameriką didžią visiems amerikiečiams.

 

---

 

Ponas Bessent yra JAV iždo sekretorius.“ [1]

 

1.  Trump's Three Steps to Economic Growth. Bessent, Scott.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 May 2025: A17. 

Trump's Three Steps to Economic Growth

"Readers of this paper know better than anyone: Wall Street has experienced historic success over the last four decades. Since 1980, the S&P 500 has increased more than 5,500%. Our capital markets are the envy of the world, and President Trump intends to strengthen them further.

The president recognizes the critical role Wall Street plays in financing the American dream. But it's Main Street's turn to share in the prosperity. This is the guiding ethos of his bold economic agenda.

He wants to ensure working families aren't left behind in the next era of economic growth -- as many were in the last. In the first 100 days of his presidency, we have laid the groundwork to rebalance global trade, restore America's industrial base, and build an economy that allows Wall Street and Main Street to rise together.

To understand the urgency of this economic rebalancing, it's critical to understand why it is necessary in the first place. The early 2000s represented the high-water mark of neoliberalism -- the "end of history" in which despotism would give way to democracy and free trade.

Not coincidentally, this period also marked China's rise in global commerce after joining the World Trade Organization in 2001. Economists David Autor, David Dorn, and Gordon Hanson identified the "China Shock" in a 2016 paper on the uneven effects of trade liberalization: 3.7 million Americans lost their jobs. Offshoring production to China accounted for 59.3% of U.S. manufacturing job losses, and most of these workers entered long-term unemployment.

Proponents of this wrecking-ball policy argued for making up its losses through wealth redistribution -- as if a handout could heal the families and communities shattered by outsourcing. In the ultimate show of condescension, some academics labeled this the "compensate the losers" strategy. It failed miserably.

Even though the price of consumer goods declined, the cost of living increased as housing, education and medical-insurance costs soared. Millions of Americans experienced an absolute decline in real income.

Every leading politician ignored the national rupture caused by globalization, until Donald Trump.

How do you reunite a country divided by trade? How do you ensure all Americans can succeed going forward, while enhancing national security? These questions are top of mind for the new administration. Our economic agenda seeks to answer them.

Mr. Trump intends to usher in the most prosperous decade in American history -- but not at the cost of the spiritual degradation of the working class. The administration has charted a new course for the economy -- one that strengthens both the shop floor and the trading floor. We are doing so in three steps:

First, renegotiating global trade. Tariffs are an effective tool for balancing international commerce. They reduce trade barriers in other countries, opening more markets to American producers while also bringing back thousands of manufacturing jobs.

Economic security is national security. The Covid pandemic exposed vulnerabilities in our supply chain and the risk of relying on other countries for critical manufacturing. Tariffs can increase our industrial capacity and strengthen our national security by reshoring supply. They can also raise substantial revenue.

Second, making the 2017 Tax Cuts and Jobs Act permanent and adopting the president's new tax priorities: no tax on tips, overtime and Social Security. Mr. Trump's tax reforms will improve the quality of life for Americans harmed by reckless trade policies. Advancing these reforms and making the 2017 tax cuts permanent will provide individuals and businesses with certainty and build economic momentum.

Workers and small businesses benefited most from Mr. Trump's first-term pro-growth tax agenda. The bottom 50% of households saw their net worth increase faster than the top 10%. The administration is now working closely with Congress to ensure those measures don't expire at the end of 2025. The Council of Economic Advisers estimates that failing to extend the Trump tax cuts would cost a median-income family with two children more than $4,000 in take-home pay.

This year's tax bill will restore 100% expensing for equipment and expand that incentive to new factory construction to accelerate reindustrialization. The president's proposed deduction for auto loans on U.S.-made cars will spur more production, jobs and tax relief.

Third, deregulating the economy. America must build again -- not only homes and factories but also semiconductors, power plants, artificial-intelligence data centers and other technologies of the future. Reawakening our industrial capacity is key to raising employment and wages among the working and middle classes and the only way to compete with China for technological and military supremacy.

For America to build, government needs to get out of the way. That's why this administration embraces an ambitious deregulation agenda. Removing harmful regulations will allay the national debt and result in savings for individuals and businesses. Mr. Trump has already saved the average family of four $2,100 simply by repealing Biden-era regulations. In addition to helping Americans save, we want to enhance their access to capital by easing undue compliance burdens on community and other small banks, which play a crucial role on Main Street by providing loans for cars and homes.

Part and parcel of the deregulation agenda is establishing energy dominance. Energy will fuel our manufacturing renaissance. The president has declared a national energy emergency, opened 1.53 million acres in Alaska for energy development, and lifted the Biden administration's pause on liquefied natural gas terminals. The average price of gasoline is 50 cents lower than a year ago.

Critics of the Trump economic agenda attack individual policies in isolation. This cherry-picking tactic ignores how these policies are interconnected.

Trade, tax cuts and deregulation aren't stand-alone measures but interlocking parts of an engine designed to drive economic growth and domestic manufacturing.

Tax cuts and cost savings from deregulation raise real incomes for families and businesses. Tariffs provide income-tax relief and create incentives for reindustrialization. Deregulation complements tariffs by encouraging investments in energy and manufacturing.

The engine is already starting. For the second month in a row, Friday's nonfarm payrolls report beat expectations, with 177,000 jobs added in April. More than half a million private-sector jobs have been added since January. Add to this falling inflation and the first decline in consumer prices since Covid.

This is just the cylinder firing. The American people should expect to hear the engine humming during the second half of 2025. With all pistons moving, we'll see more jobs, more manufacturing, more growth, a more robust national defense, higher wages, lower taxes, less-burdensome regulation, cheaper energy, less national debt and less dependence on China -- all while maintaining a strong dollar.

This is how we restore the working class, re-establish the U.S. as an industrial powerhouse, and right the wrongs of lopsided trade policies. This is how we pave the way for Wall Street's next 40-year run while making sure Main Street runs alongside it. This is how we make America great again for all Americans.

---

Mr. Bessent is U.S. Treasury secretary." [1]

 

1.  Trump's Three Steps to Economic Growth. Bessent, Scott.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 May 2025: A17. 

Kodėl mokome užsienio mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos studentus?

„Savo straipsnyje „Spare Harvard's Immigrant STEM Talent“ (balandžio 29 d.) Dorianas Abbotas pažymi, kad „nuo Antrojo pasaulinio karo Amerikos nacionalinis saugumas priklausė nuo užsienio mokslininkų darbo“. Britų ir Amerikos saugumas priklausė nuo užsienio mokslininkų darbo ne tik po to karo, bet ir per tą karą. Kaip esą sakė Ianas Jacobas, Winstono Churchillio karo kabineto karinis padėjėjas: JAV ir jų sąjungininkai laimėjo karą, „nes mūsų vokiečiai mokslininkai buvo geresni už Vokietijos vokiečius mokslininkus“. Tikėkimės, kad karo su Kinija nebus. Bet jei jis kils, tikėkimės, kad mūsų kinai mokslininkai bus geresni už Kinijos kinus mokslininkus.“

 

S. Paulas Posneris

 

Niujorkas

--

Sutinku su pagrindine pono Abboto prielaida. Imigrantai ir pirmosios kartos amerikiečiai buvo nepaprastai svarbūs mūsų šaliai. Neturėtume pamiršti, kad Donaldas Trumpas, kurio motina gimė Škotijoje, yra vienas iš nedaugelio imigrantų sūnų, tapusių prezidentu.

 

Mokslo genijai – Enrico Fermi, Edwardas Telleris, Albertas Einšteinas – taip pat buvo imigrantai.“ Vis dėlto šie vyrai ir daugelis kitų nebuvo pirmieji, atvykę čia kaip užsienio mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos (STEM) studentai. Mes mokome užsienio studentus ne tam, kad juos pagrobtume. Veikiau tam, kad juos mokytume ir apmokytume, kad jie galėtų grįžti į savo šalį ir pasidalyti tuo, ko išmoko. Leisti jų šaliai sužinoti, ką jie iš mūsų išmoko, ir, galbūt, pasidalinti mūsų vertybėmis. Man malonu mokyti užsienio studentus, bet nusiminu, jei jie negrįžta namo ir nepasidalina jų patirtimi Amerikoje su kitais.

 

Em. Prof. M. Mark Hoffer

Kalifornijos universitetas Irvine

Long Byčas, Kalifornija.“ [1]

 

1.   Why Do We Teach Foreign STEM Students? Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 May 2025: A16.