Nobody Wanted to Die: Bundestag Defense Committee Chairman Says That German Soldiers May Be Obliged to Serve in Lithuania

“The chairman of the German Bundestag Defense Committee, Thomas Röwekamp, ​​wants to oblige Bundeswehr soldiers to serve in Lithuania if there are not enough volunteers for the German brigade deployed there, writes “zeit.de”.

 

“The Bundeswehr relies on the principle of voluntariness, and this remains the right attitude,” he told the media group “RedaktionsNetzwerk Deutschland” (RND), but added: “If this is not enough for a task that is necessary from a security policy perspective, such as a brigade in Lithuania, service must be made mandatory.”

 

“Whoever chooses the military profession assumes responsibility for the protection of peace, freedom and our allies. This responsibility does not end at the state border – it also includes service where deterrence ensures peace, for example in Lithuania,” noted Th. Röwekamp.

 

The magazine “Spiegel”, citing a confidential document from the Ministry of Defense, wrote last week that the Bundeswehr is facing difficulties in forming a brigade in Lithuania because it is not receiving enough volunteers.

 

By the end of 2027, a total of 4.8 thousand German soldiers and 200 civilian employees should be deployed in Lithuania.

 

The German Ministry of Defense, responding to the report, assured that the formation of the brigade is proceeding “according to plan”. It is expected that the personnel needs will be met by volunteers.

 

The Lithuanian brigade began operating in April 2025. It will contribute to strengthening NATO’s eastern border.”

 

Niekas nenorėjo mirti: Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas sako, kad vokiečių kariai gali būti įpareigoti tarnauti Lietuvoje

“Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomas Röwekampas nori įpareigoti Bundesvero karius tarnauti Lietuvoje, jei neatsiras pakankamai savanorių čia dislokuojamai vokiečių brigadai, rašo „zeit.de“.

 

„Bundesveras kliaunasi savanoriškumo principu, ir tai išlieka teisinga nuostata“, – sakė jis žiniasklaidos grupei „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ (RND), tačiau pridūrė: „Jei to nepakanka saugumo politikos požiūriu būtinai užduočiai, kaip brigada Lietuvoje, tarnyba turi būti nurodyta privalomai“.

 

„Kas pasirenka kario profesiją, prisiima atsakomybę už taikos, laisvės ir mūsų sąjungininkų apsaugą. Ši atsakomybė nesibaigia ties valstybės siena – ji apima ir tarnybą ten, kur atgrasymas užtikrina taiką, pavyzdžiui, Lietuvoje“, – pažymėjo Th. Röwekampas.

 

Žurnalas „Spiegel“, remdamasis konfidencialiu Gynybos ministerijos dokumentu, praėjusią savaitę rašė, kad Bundesveras susiduria su sunkumais formuodamas brigadą Lietuvoje, nes nesulaukia pakankamai savanorių.

 

Iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje turėtų būti dislokuota iš viso 4,8 tūkst. Vokietijos karių ir 200 civilių darbuotojų.

 

Vokietijos gynybos ministerija, reaguodama į pranešimą, patikino, kad brigados formavimas vyksta „pagal planą“. Esą tikimasi, kad personalo poreikis bus patenkintas savanoriais.

 

Lietuvos brigada pradėjo veikti 2025 m. balandį. Ji prisidės prie NATO rytinės sienos stiprinimo.”

 

Taiwan's billion-dollar promise to Lithuania has turned into crumbs, and the future of Klaipėda Port has been sacrificed to the dubious political career of the Landsbergis family

 

 

Without the flow of goods from the world's factory, China and to China, Klaipėda Port is losing the opportunity to achieve its main value in the market. Chinese transit has already decreased due to this political tension.

 

"Business missed the investments promised by Taiwan in Lithuania. It is estimated that over 3.5 years, out of the agreed 1 billion, the Taiwanese have invested only 16 million euros. This means that Lithuania has ruined relations with China because of the Taiwanese representation, and has received almost nothing in return.

 

"Unfortunately, it must be stated that so far these investments are extremely small, even if we compare them with other countries in the region where Taiwan is investing," commented Andrius Romanovskis, President of the Lithuanian Business Confederation.

 

Taiwan promised to invest more than 1 billion in Lithuania. Moreover, it seems that Taiwan no longer has any big plans for Lithuania.

 

“As a result, we have only 25 million euros in loans and even less than 20 million in venture capital investments,” explained A. Romanovskis.

 

It is estimated that out of the promised 1 billion, Taiwan has invested in Lithuania in one medical, laser and financial technology company over 3.5 years, which is about 16 million.

 

“When it comes to investments, funds and cooperation with Taiwan, there were higher expectations,” said former Speaker of the Seimas Viktorija Čmilytė-Nielsen.

 

Unofficially, the investments were considered a thank you for opening a Taiwanese representative office in Vilnius, which ruined relations between Lithuania and China.

 

“Of course, the result could have been higher and can still be higher, because many projects can be implemented in the future. True, we should make an effort,” said Conservative leader Laurynas Kasčiūnas.

 

Taiwan has established funds, but investments are not moving either to the conservatives or to the current Social Democratic government.

 

Investing 1 billion was promised only in Lithuania, but Taiwan established the fund for the entire Central and Eastern European region.

 

The former Speaker of the Seimas, who herself negotiated investments in Taiwan, now considers economic benefits to be secondary.

 

“These are benefits of security, defense and cooperation with democracies, which cannot be measured in euros,” V. Čmilytė-Nielsen assured.

 

According to the Lithuanian Business Confederation, Slovakia received the most investments from Taiwan in Europe.

 

Both values ​​and mutual benefits are very important for maintaining our relations.

 

It seems that the previous government did not have a plan for what would happen next and hoped that business would take over the baton. True, business itself asked politicians for leadership.

 

“A reminder, showing that both values ​​and mutual benefit are very important for maintaining our relations,” said A. Romanovskis.

 

True, Lithuania is currently looking for ways to improve relations with China. Prime Minister Inga Ruginienė, for her part, said that Lithuania jumped the gun by opening a representative office in the name of Taiwan.

 

“It was a hasty step to separate itself from the context, knowing that the name would have certain consequences. Which, I think, we could fix,” the politician did not hide.

 

In exchange for warmer relations, the Chinese are demanding a change of direction regarding Taiwan.

 

In addition, the Prime Minister hinted that she would not see a problem in renaming the Taiwanese representative office in the name of Taipei. True, the President explained that the name could only be changed with the approval of Taiwan itself.”

 

Taivano milijardinis pažadas Lietuvai virto trupiniais, o Klaipėdos uosto ateitis paaukota abejotinai Landsbergių karjerai politikoje

 

 

Be prekių srauto iš pasaulio fabriko, Kinijos ir į Kiniją, Klaipėdos uostas netenka galimybių siekti jo pagrindinės vertės rinkoje. Kinijos tranzitas jau sumažėjo dėl šios politinės įtampos.

 

“Verslas pasigedo Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje. Skaičiuojama, kad per 3,5 metų iš sutarto 1 mlrd. taivaniečiai investavo vos 16 mln. eurų. Tai reiškia, kad Lietuva dėl Taivano atstovybės sugriovė santykius su Kinija, o mainais beveik nieko negavo.

 

„Deja, reikia konstatuoti, kad kol kas tos investicijos yra ypatingai menkos, net jei palygintume su kitomis regiono valstybėmis, kur Taivanas investuoja“, – komentavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

 

Taivanas žadėjo į Lietuvą investuoti daugiau nei 1 mlrd. Be to, panašu, jog Taivanas didelių planų Lietuvoje daugiau neturi.

 

„Rezultate turime vos 25 mln. eurų paskolų ir dar mažiau nei 20 mln. investicijų į rizikos kapitalą“, – aiškino A. Romanovskis.

 

Skaičiuojama, kad iš žadėto 1 mlrd. per 3,5 metų Taivanas Lietuvoje investavo į vieną medicininės, lazerinės ir finansinių technologijų įmones, o tai apie 16 mln.

 

„Kalbant apie investicijas, lėšas bei bendradarbiavimą su Taivanu, buvo didesnis lūkestis“, – neslėpė buvusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

 

Neoficialiai investicijos laikytos padėka už atidarytą Taivano atstovybę Vilniuje, sugriovusia Lietuvos ir Kinijos santykius.

 

„Žinoma, rezultatas galėjo būti didesnis ir vis dar gali būti didesnis, nes daug projektų ateityje galima įgyvendinti. Tiesa, reikėtų pasistengti“, – tvirtino konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

 

Taivanas įsteigė fondus, tačiau investicijos nejuda nei prie konservatorių, nei prie dabartinės socialdemokratų valdžios.

 

Investuoti 1 mlrd. žadėta tik Lietuvoje, tačiau fondą Taivanas įsteigė visam Vidurio ir Rytų Europos regionui.

 

Buvusi Seimo pirmininkė, kuri pati Taivane derėjosi dėl investicijų, ekonominę naudą dabar laiko antraeile.

 

„Tai yra saugumo, gynybos ir bendradarbiavimo su demokratijomis nauda, kurią išmatuoti eurais nėra įmanoma“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

 

Daugiausia investicijų Europoje, anot Lietuvos verslo konfederacijos, iš Taivano gavo Slovakija.

 

    Ir vertybės, ir abipusė nauda, yra labai svarbūs mūsų ryšių palaikymui.

 

Panašu, jog plano, kas bus toliau, ankstesnė valdžia neturėjo ir tikėjosi, kad estafetę perims verslas. Tiesa, pats verslas prašė politikų lyderystės.

 

„Priminimas, parodant, kad ir vertybės, ir abipusė nauda, yra labai svarbūs mūsų ryšių palaikymui“, – teigė A. Romanovskis.

 

Tiesa, šiuo metu Lietuva ieško būdų, kaip santykius su Kinija pagerinti. Premjerė Inga Ruginienė savo ruožtu sakė, kad Lietuva šoko prieš traukinį, atidarydama atstovybę Taivano vardu.

 

„Išsiskirti iš konteksto, žinant, kad pavadinimas sukels tam tikrų pasekmių, buvo skubotas žingsnis. Ką, manau, galėtumėme pataisyti“, – neslėpė politikė.

 

Už šiltesnius santykius, kinai reikalauja keisti kryptį dėl Taivano.

 

Be to, premjerė užsiminė, kad nematytų problemos Taivano atstovybę pervadinti Taipėjaus vardu. Tiesa, prezidentas aiškino, kad pavadinimas galėtų būti keičiamas tik su paties Taivano pritarimu.”

 

What is known about Lamprey drones attachment to the passing by ships system?

 

Lockheed Martin’s Lamprey Multi-Mission Autonomous Undersea Vehicle (MMAUV) is designed to "hitchhike" on ship hulls using integrated suction or mechanical docking anchors. Designed for, but not limited to, U.S. Navy use, this parasitic drone requires no modifications to the host vessel's hull and recharges its batteries via hydro-generators while underway.

Attachment and Operational Capabilities

 

    Mechanism: The rectangular drone uses suction cups or a mechanical docking mechanism to attach to the hull of surface ships or submarines.

    "Parasitic" Design: Modeled after fish like remoras, it attaches to friendly vessels to conserve energy and arrive in theater with a 100% charged battery.

    Recharging: While attached, the Lamprey utilizes built-in hydro-generators—small turbines that convert the water flow from the ship’s motion into electricity—to charge its batteries.

    No Host Modification: The system is designed to attach to vessels without requiring any changes to the host ship's structure.

    Payload and Deployment: It features a 24-cubic-foot payload bay that can deploy anti-submarine torpedoes, electronic warfare systems, or aerial drones. It can also be deployed to act as a stealthy "ambush" sensor on the seafloor.

 

The Lamprey is designed to act as a "Loyal Wingman" for ships, providing additional sensors and strike capabilities in contested waters.

Kas žinoma apie „Lamprey“ dronų prisitvirtinimą prie praplaukiančio laivo sistemos?

„Lockheed Martin“ sukurtas daugiafunkcis autonominis povandeninis dronas „Lamprey“ (MMAUV) yra skirtas „prisijungti“ prie laivų korpusų, naudojant integruotus siurbimo arba mechaninius prijungimo inkarus. Šis parazitinis dronas, sukurtas naudoti JAV kariniame jūrų laivyne, nereikalauja jokių laivo korpuso modifikacijų ir įkrauna savo baterijas hidrogeneratoriais plaukdamas.

 

Pritvirtinimas ir veikimo galimybės

 

Mechanizmas: Stačiakampis dronas prie paviršinių laivų ar povandeninių laivų korpusų tvirtinamas siurbtukais arba mechaniniu prijungimo mechanizmu.