„Matejus Macakas, medžiagų inžinierius iš Čekijos, neseniai priėjo prie išvados, kad turi pinigų problemą. Jis bijo juos išleisti.
24 metų vyras nustojo pirkti sportbačius, kuriuos anksčiau mėgdavo kolekcionuoti, ir nerimavo dėl smulkių pirkinių, tokių kaip telefono įkroviklis. Macakas agresyviai taupė – paprastai daugiau nei pusę savo pajamų – bet nerimauja, kad persistengė.
„Žiūrėjau į kelis „Jordan“ batelius, bet tada pagalvojau, kad galbūt tai per daug, galbūt turėčiau juos taupyti“, – sakė jis. „Supratau, kad perku mažiau daiktų nei tada, kai turėjau mažiau pinigų.“
Pastaraisiais metais europiečiai dvigubai taupė – tai dar vienas ekonominis galvos skausmas žemynui. Vartotojų nenoras išlaidauti yra pagrindinė priežastis, kodėl Europa atsilieka nuo JAV, kur didelės išlaidos, ypač tarp dideles pajamas gaunančiųjų, skatino augimą. Europos įmonės, gaminančios kai kuriuos geidžiamiausius produktus pasaulyje – prabangius rankinukus, laikrodžius, drabužius – dabar labai priklauso nuo JAV ir Azijos vartotojų, siekiant įmonių augimo.
Nors amerikiečiai dažnai neturi problemų išnaudoti visas kreditinių kortelių sąnaudas, taupumas yra giliai įsišaknijęs, ypač šiaurinėse Europos žemyno dalyse.
Žmonės visame pasaulyje jaučia aukštesnių kainų šoką, tačiau pastarojo meto infliacija europiečiams padarė didesnę psichologinę naštą. Praėjus daugiau nei trejiems metams po infliacijos piko, vartotojai vis dar taupo daugiau ir daugiausia išleidžia būtiniausiems dalykams, rodo „Visa“ analizuoti sandorių duomenys. Karo Irane sukelta infliacijos atgimimas kelia grėsmę dar labiau pabloginti vartotojų nuotaiką.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, pakoreguotais pagal infliaciją, nuo 2019 m. namų ūkių vartojimas euro zonoje išaugo 5,5 %, o Jungtinėje Karalystėje – 2 %, palyginti su 18 % JAV.
Ne tai, kad europiečiai vidutiniškai neturi pinigų. Realios disponuojamos pajamos, pakoreguotos pagal infliaciją, euro zonoje yra 8 % didesnės nei prieš pandemiją. Jei namų ūkiai grįžtų į prieš pandemiją buvusį taupymo lygį, euro zonos bendrasis vidaus produktas būtų 1,3 % didesnis, teigė Marieke Blom, Nyderlandų banko ING vyriausioji ekonomistė.
Tokios priemonės kaip mokesčių mažinimas galėtų padėti padidinti išlaidas, tačiau daugelį vyriausybių varžo didelis skolos lygis, investicijos į gynybą ir senstanti visuomenė.
Euro zonos namų ūkiai praėjusiais metais sutaupė apie 15 % savo disponuojamų pajamų, palyginti su maždaug 12,5 % prieš pandemiją. Jungtinėje Karalystėje taupymo rodiklis yra beveik dvigubai didesnis nei prieš pandemiją. Tuo tarpu amerikiečių taupymo lygis nukrito gerokai žemiau prieš pandemiją buvusio lygio.
Kai kurie europiečiai, ypač jaunesni, teigia, kad nerimauja, jog vyriausybės pensijos ateityje jų nepajėgs išlaikyti, nes senstanti visuomenė apkrauna socialinės rūpybos sistemas.
Ekonomistų teigimu, daugeliui europiečių būtų geriau daugiau investuoti į finansų rinkas, kaip tai daro amerikiečiai. Ekonomistų teigimu, dalies trilijonų eurų, esančių namų ūkių banko sąskaitose, nukreipimas į produktyvesnes investicijas taip pat padėtų ekonomikai.“ [1]
1. World News: Europeans Are Scared to Spend, and Economy Suffers. Dulaney, Chelsey. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 June 2026: A6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą