„Nepraėjo nė šešiasdešimt metų nuo tada, kai Vakarų Vokietijoje buvo griežtai baudžiama už neteisėtų seksualinių santykių palengvinimą – vokiškai vadinamą *Kuppelei*. Tai paveikė visus – nuo nuomotojų, suteikiančių prieglobstį nesusituokusioms poroms, iki tėvų, kurie nedraudė savo, namuose gyvenantiems, vaikams užsiimti „nedorais veiksmais“ – nepriklausomai nuo to, ar tie vaikai buvo pilnamečiai. Nuo tada kova už seksualinį išsivadavimą vyko ir buvo laimėta daugeliu frontų. Seksas nebėra pririštas prie santuokos. Vietoj represijų ir griežtos seksualinės moralės dėmesys perkeltas į lytinį švietimą, ypač tarp jaunų žmonių.
Atsižvelgiant į tai, iš pradžių stebina, kad šiandien jauni žmonės pirmąją seksualinę patirtį patiria daug vėliau nei prieš kelerius metus. Tai taikoma viskam – nuo bučinių iki nekaltybės praradimo – nepaisant laisvių, kuriomis jie dažnai mėgaujasi šiandien.
Kodėl taip yra?
Tam yra kelios priežastys, kurios pirmiausia nušviečia besikeičiančias sąlygas, kuriomis šiandien auga jauni žmonės. Pirma, jų kasdienis gyvenimas yra griežtai suplanuotas; be to, ypač po koronaviruso pandemijos, didelė dalis jų laisvalaikio persikėlė į skaitmeninį pasaulį. Dėl to daugeliui sunku sutikti tinkamą partnerį šioms pirmosioms bendroms patirtims – patirtims, kurioms daugelis trokšta įsipareigojusių santykių. Iš tiesų, šis stabilumo ir saugumo troškimas yra šiandieninių jaunų žmonių bruožas; jie mažiau linkę rizikuoti, ieško tvirtumo jausmo – tikriausiai kaip atsvara daugeliui krizių ir netikrumo, kuriuos patyrė pastaraisiais metais.
Vertinant šią tendenciją, kyla du esminiai klausimai: kaip jauni žmonės patiria savo pirmuosius seksualinius susidūrimus? Ir ar jie turi pakankamai žinių apie kontracepciją ir ar turi prieigą prie jos?
Abiem aspektais yra gerų naujienų. Pirma, dauguma jaunų žmonių ir toliau teigia, kad patyrė savo „pirmą kartą“ pačiu tinkamiausiu momentu. Ekspertai, pavyzdžiui, raidos psichologė Karina Weichold iš Jenos, pastebi, kad šiandien jauni žmonės vis labiau teikia pirmenybę savo fizinei ir psichinei sveikatai; jie sąmoningai įtraukia šiuos aspektus į savo veiksmus. Be to, merginos ir jaunos moterys į savo seksualumą žiūri su didesniu apsisprendimo jausmu. Pastaraisiais metais aktyvaus sutikimo seksualiniams veiksmams klausimas atsidūrė viešųjų diskusijų centre – principas „tik „taip“ reiškia „taip“. Tai atsispindi ir socialinės žiniasklaidos tendencijose, kur merginos ir jaunos moterys dažnai skatina viena kitą tyrinėti savo troškimus ir ribas bei jas ginti; juk pasakyti „ne“ taip pat yra seksualinės laisvės išraiška. Antra, įrodymai rodo, kad daugelis jaunų žmonių naudoja patikimas kontracepcijos priemones. Tik nedidelė dalis jų patiria pirmąjį lytinį aktą neapsaugoti. Paauglių nėštumų skaičius mažėja jau daugelį metų; lytinio švietimo programos ir atviras požiūris į jaunų žmonių seksualumą akivaizdžiai pasirodo esą veiksmingi.
Šių teigiamų pokyčių nereikėtų laikyti savaime suprantamais; iš tikrųjų juos reikėtų dar labiau stiprinti. Mokyklos yra ideali vieta tam, nes lytinis švietimas jau yra mokymo programos dalis. Didžioji dauguma jaunų žmonių jau nurodo mokyklą kaip pagrindinį informacijos šaltinį, ir jos svarba šiuo atžvilgiu pastaruoju metu išaugo.
Viena vertus, mokyklos gali sukurti erdves asmeninei sąveikai – galimybes užmegzti ryšį, kurį jaunimas prarado traukdamasis į skaitmeninį pasaulį. Kita vertus, mokyklos gali lanksčiai reaguoti į tai, ką jaunimas patiria internete. Tendencijos gali greitai keistis. Be feministinio turinio apie seksualinį apsisprendimą socialinėje žiniasklaidoje, taip pat galima rasti influencerių, kurie skleidžia probleminius seksualumo vaizdinius, teigdami, kad moterys turėtų būti seksualiai prieinamos vyrams. Propaguojami kūno idealai, kurie gali sukelti jaunimui nesaugumo jausmą. Internetinio pasaulio trūkumai taip pat apima nepageidaujamos pornografijos gavimą. Dirbtinis intelektas leidžia lengvai kurti ir platinti nuogus kitų žmonių atvaizdus – kaip rodo neseniai įvykęs Collien Fernandes atvejis. Jaunimui reikia patikimų kontaktų, į kuriuos galima kreiptis visais šiais klausimais.
Žinoma, tėvai gali atlikti šį vaidmenį. Tačiau mokyklos taip pat pasiekia jaunus žmones, kurių šeimos griežčiau sprendžia šią temą. Net jei sprendimas dėl to, su kuo jų vaikas gali susitikti laisvalaikiu, priklauso tėvams, anksčiau ar vėliau visi jauni žmonės turės seksualinės patirties – jei niekur kitur, tai internete. Jie patiria laisvę, kai gali tai daryti informuotai, savarankiškai ir turi pasitikėjimo nusistatyti ribas. Lytinis švietimas suteikia apsaugą – ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo ar ligų, bet ir nuo prievartos bei užpuolimo.“ [1]
Mažiau sekso, mažesnis šeimų skaičius, nykstančios tautos ir kultūros. „Šių teigiamų pokyčių nereikėtų laikyti savaime suprantamu dalyku; iš tikrųjų juos reikėtų dar labiau stiprinti.“ Kam tai teigiami pokyčiai – žmonėms, kurie parduoda baldus?
1. Eine neue sexuelle Revolution. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 21 Mar 2026: 1. Von Julia Anton
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą