Ko nemato žmogaus akis: paslaptis po vandeniu atskleidžia dronai

Kiek kainuoja geri kiniški povandeniniai dronai, prieinami Europos Sąjungoje?

Patikimi kiniški povandeniniai dronai (tokių pirmaujančių gamintojų kaip „Chasing Innovation“ ir „Qysea“) Europos Sąjungoje kainuoja nuo 550 iki daugiau nei 7 000 eurų. Galutinė kaina priklauso nuo įrenginio paskirties:

•           Mėgėjams ir pradedantiesiems (kelionėms, pažinimui): ~550–800 €. Tai kompaktiški modeliai (pvz., Chasing Dory), pasiekiantys iki 15 m gylį ir filmuojantys HD raiška.

•           Pažangūs mėgėjai ir profesionalai (apžiūrai, žvejybai): ~1 500–3 000 €. Šie dronai (pvz., Chasing Gladius Mini S ar Qysea Fifish V-EVO) neria 100–150 m gylį, turi 4K kameras ir ilgesnį baterijos tarnavimo laiką.

•           Pramoniniam naudojimui (paieškai, laivų dugno apžiūrai): ~4 500–7 500 €. Tai galingi modeliai (pvz., Chasing M2 Pro / Pro Max) su pramoninės klasės varikliais ir galimybe prijungti papildomus priedus (robotiškus griebtuvus, sonarus).

Lietuvoje ir kitose ES šalyse juos galite įsigyti iš oficialių atstovų arba elektroninėse parduotuvėse, tokiose kaip Varlė.lt ar Kaina24.lt.

 

Pranešimas žiniasklaidai

“Kas slypi tamsiuose ežeruose, po sraunių upių paviršiumi ar prie krantinių, kurių žmogaus akis niekada nepasiekia? Į šiuos klausimus šiandien atsakoma ne tik pasitelkus narus ar sudėtingas ekspedicijas. Vis dažniau tai daro povandeniniai dronai. Technologijos, dar neseniai atrodžiusios, kaip mokslinė fantastika, sparčiai tampa įprasta mokslininkų ir inžinierių darbo dalimi. Mokslininkai sako, kad šios technologijos keičia požiūrį į vandens telkinių stebėseną ir palengvina darbą.

 

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto mokslo darbuotojo dr. Lino Jurevičiaus, povandeniniai dronai vis dažniau naudojami vandens telkinių būklei vertinti, hidrotechnikos statinių apžiūrai ir aplinkos monitoringui. Nuo krantinių iki lašišų nerštaviečių L. Jurevičius pasakoja, kad dar visai neseniai apie vandens robotus buvo galima tik pasvajoti. „Dirbau su oro dronais, palydovais, o vanduo atrodė tarsi atskiras pasaulis, tačiau dabar atliekame tyrimus ir po vandeniu“, – pasakoja mokslininkas. Nors tai visai nesena technologija, mokslininkui ne kartą jau teko apžiūrėti krantines, vertinti hidrotechnikos statinių būklę ar imti mėginius iš gilesnių telkinių.

 

„Teko tikrinti krantines Šilutėje – vertinome, ar nėra išplovimų, poslinkių ar kitų pažeidimų. O kito tyrimo metu aiškinomės, ar tilto statybos nedaro neigiamos įtakos lašišų nerštavietėms. Iš pradžių apžiūrą ten, kur vandens lygis buvo žemas, atlikome įprastu dronu iš oro, o tose vietose, kur srovė didesnė ir giliau, pasitelkėme povandeninį droną. Tąkart neršiančių lašišų neradome, tačiau tokie tyrimai leidžia objektyviai įvertinti, ar vykdoma veikla nekenkia gamtai“, – sako pašnekovas.

 

Jis sako, kad povandeniniai dronai veikia labai panašiai kaip ir oro dronai. „Jie veikia beveik identiškai. Dronai gali judėti visomis kryptimis, galima montuoti 360 laipsnių povandeninę kamerą, o per optinį kabelį stebėti perduodamą vaizdą.

 

Prie vandens dronų galima prijungti įvairius priedus, kurie leidžia apžiūrėti krantines, pralaidas ar kitas konstrukcijas, galima vertinti tiltų atramų būklę, taip pat paimti vandens ir grunto mėginius. Anksčiau tokiems darbams dažnai reikėdavo narų arba specialios technikos“, – pasakoja dr. L. Jurevičius.

 

Mėginiai iš ten, kur žmogui pasiekti sunku

 

Vienas didžiausių povandeninių dronų privalumų – galimybė pasiekti vietas, kuriose dirbti žmogui būtų sudėtinga arba pavojinga. Paprastai vandens mėginiai imami nuo paviršiaus arba nedideliame gylyje. Tuo metu povandeniniai dronai gali panerti gerokai giliau ir surinkti duomenis iš skirtingų vandens sluoksnių. „Su dronu galima panerti iki maždaug 150 metrų gylio ir paimti mėginius ten, kur žmogui tai būtų sudėtinga. Mėginių rezultatai nuo paviršiaus ir nuo dugno gali labai skirtis, todėl gauname daug tikslesnį vaizdą apie tai, kas vyksta vandens telkinyje“, – pasakoja dr. L. Jurevičius.

 

Pasak jo, prie drono galima prijungti ir papildomą įrangą – sonarą, metalo storio matuoklius ar kitus jutiklius.

 

„Povandeninius dronus galima panaudoti daug plačiau. Pavyzdžiui, prijungus metalo storio matuoklį galima vertinti, kaip konstrukcijas veikia korozija. Tai padeda greičiau ir efektyviau atlikti įvairius tyrimus“, – sako mokslininkas.

 

 Ar dronai pakeis narus?

 

Nors technologijos sparčiai tobulėja, specialistai pabrėžia, kad žmogaus jos dar tikrai nepakeis. „Vis dar yra situacijų, kai reikia žmogaus rankos – pavyzdžiui, nuvalyti apaugusią konstrukciją po vandeniu ar atlikti sudėtingesnius darbus. Dronai tikrai dar nepasiekė žmogaus galimybių, tačiau sparčiai tobulėja“, – teigia dr. L. Jurevičius. Anot jo, povandeniniai robotai labiau papildo specialistų darbą, nei jį pakeičia. Jie leidžia greičiau atlikti pirminę apžiūrą, sumažina riziką žmonėms ir padeda efektyviau planuoti darbus. „Narai negali nerti begalę kartų per dieną, o robotą galima naudoti gerokai dažniau. Be to, jei reikia paimti vandens mėginį ar atlikti skubią apžiūrą, nebereikia kiekvieną kartą kviesti naro.

 

Vis dėlto reikia įvertinti ir sąlygas – pavyzdžiui, sraunioje upėje drono valdymas tampa nemažu iššūkiu operatoriams. Jis plaukia apie 1,5 metro per sekundę, tad tenka įvertinti srovės greitį“, – pasakoja mokslininkas.

 

 

Ateitis – autonominėms sistemoms

 

Mokslininkas neabejoja, kad ateityje povandeninių dronų galimybės tik plėsis, o tokios technologijos jau šiandien leidžia efektyviau saugoti vandens išteklius, mažinti tyrimų sąnaudas ir priimti greitesnius sprendimus. „Artimiausiais metais vandens dronai tikrai tobulės. Autonominės sistemos galės savarankiškai sudaryti maršrutus, atlikti matavimus ir automatiškai vertinti vandens telkinių būklę“, – sako dr. L. Jurevičius. Pasak jo, šios technologijos jau tampa ir būsimųjų inžinierių kasdienybe. Jie jau dabar mokosi dirbti su povandeniniais robotais, papildytos realybės sistemomis, lazeriniais matuokliais ir kita įranga, leidžiančia vertinti po vandeniu esančių objektų būklę. Tad ateityje atsakymų apie tai, kas vyksta po vandeniu, vis dažniau ieškosime pasitelkdami robotus.”