A Bold Idea to Make Elite Colleges Affordable

 

 

“Princeton recently waived tuition for most students from families making up to $250,000 a year. Reporting in The Daily Princetonian suggests that this move may have removed the university from the One Big Beautiful Bill Act’s endowment tax rolls.

 

Although Republicans created the tax on endowments in 2017 and increased it for many institutions last year as little more than a way to stick a thumb in the eye of elite colleges, they may have inadvertently created an incentive for Princeton to expand access and diversity on its campus by exploiting a new tax loophole.

 

This is the kind of tax evasion we should all get behind.

 

We’re members of a student-driven organization that pushes elite colleges and universities to be more accessible to ordinary Americans, so it feels odd to praise Princeton for possibly avoiding a tax on its over $36 billion endowment. It feels even stranger to praise anything about legislation that is a giant tax giveaway to the wealthy that guts a range of social services.

 

Yet the Republicans’ endowment tax revealed a useful lesson: It seems possible to push wealthy colleges like Princeton to enroll more working- and middle-class students. They surely need that push, because our most prestigious universities enroll a larger share of rich students now than they did in the 1980s. Congress should devise a smarter endowment tax to reward the country’s most exclusive colleges for better serving the American public.

 

In 2017, a Republican-controlled Congress imposed a 1.4 percent tax on the investment earnings of private colleges and universities with endowments worth more than half a million dollars per student. There was an exemption to any college that enrolled fewer than 500 tuition-paying students. The exception applied to Berea College in Kentucky, whose senator Mitch McConnell was then the majority leader. It was good policy for Berea to have been exempted, since it uses its more than $1 billion endowment to be tuition free for all of its students, 96 percent of whom are from lower-income households.

 

Republicans, however, betrayed the spirit of the Berea exemption after intense objections in 2025 from liberal arts colleges, religious schools and Hillsdale College, which has strong ties to the Trump administration. Congress increased the endowment tax rates, but it also raised the enrollment ceiling for the exemption to 3,000 tuition-paying students, which means that several dozen institutions with multimillion- and even multibillion-dollar endowments will actually stop paying the tax this year.

 

These colleges are not being rewarded for being generous like Berea; they are being rewarded simply for being small. If anything, the higher threshold gives dozens of liberal arts colleges a good reason to maintain their exclusivity.

 

Princeton seems to have effectively become small by being more generous. In January, the managing director of the Princeton University Investment Company reportedly told attendees at a closed-door event that the school expects to stop paying the federal endowment tax. This is most likely thanks to the university’s new policy, which waives tuition for students from the 90 percent of American households that make less than a quarter-million dollars a year.

 

Princeton is not alone in its expansion of financial support to families with incomes in the $200,000 to $300,000 range. In the past year, the University of Chicago, Yale and Swarthmore have all announced hefty fee waivers. The problem is that we have no idea how many students will actually benefit. The promise of free tuition, even for selective colleges, is no doubt a smart marketing move. But until these schools enroll many more working and middle class students, those who actually qualify for aid, it is hard to see it as much more.

 

The additional $44 million Princeton was expected to spend on financial aid last school year is a fraction of the over $200 million it was projected to owe under the tax every year. Even if this move is entirely self-serving, the effect will not be. Princeton will surely need to enroll classes that are majority working- and middle-class every year in order to avoid the endowment tax.

 

That incentive does not exist for wealthy institutions that enroll fewer than 3,000 students, like Grinnell College (endowment value: nearly $3 billion) and Caltech (about $4.5 billion). Nor does it exist for ones with many more students than Princeton, like Harvard (about $57 billion) or Stanford (over $40 billion), which essentially could get under the tax’s enrollment threshold only by eliminating tuition for a large proportion of its students, including many rich ones.

 

A smarter tax would give many more institutions the chance to make a choice: either use their endowment to increase access and diversity, or pay the tax to offset the cost of hoarding opportunity for the wealthy.

 

A better designed tax would apply to schools with endowments worth more than $500,000 per student, regardless of enrollment size, but the rate they pay would go down, potentially to zero, as they increase their share of students from the bottom 80 percent of income and provide them enough financial aid to avoid debt. Institutions would be rewarded, as well, for rejecting unfair admissions practices like legacy and donor preferences, and increasing their share of community college transfers. Every dollar the tax raises should go straight to community colleges and regional public universities — the schools most American college students attend — where the real problem is making sure students have the financial and academic support they need to graduate.

 

We want many more elite colleges to be subject to the tax, but we also want to give them more ways to get out of it by making a genuine commitment to access. The endowment tax needs a bigger net with more ways out.

 

While the Trump administration has fomented and exploited popular resentment of elite colleges for its own ideological ends, wanting to make elite colleges look less like country clubs and more like the country shouldn’t be a partisan issue. If anything, shared mistrust of elite colleges provides a rare opportunity to work across the aisle.

 

Americans don’t have to choose between an assault on higher education and a status quo built to serve a privileged few. A better, bipartisan endowment tax that rewards access and affordability and sends revenue to the colleges that do the most good is a way out of that false choice and a step toward repairing higher education’s broken social contract with the nation.

 

James S. Murphy is a senior fellow at Class Action, a student-driven nonprofit reimagining the role of elite colleges and universities in society. Ryan Cieslikowski is a recent Stanford graduate and the director of Class Action.” [1]

 

1. A Bold Idea to Make Elite Colleges Affordable: Guest Essay. Murphy, James S; Ryan Cieslikowski.  New York Times (Online) New York Times Company. Jun 25, 2026.

EU proposes to end refugee protection for Ukrainians of military age. And it won’t be refugee protection for Lithuanians if Lithuania’s attack on China’s sovereign territory of Taiwan escalates into a China war. Don’t think you’ll vote for idiots and then run away somewhere

 

“The European Union (EU) proposed on Friday to end refugee protection for Ukrainians of military age who want to settle in the EU, but it proposed to extend the right to stay for others from the country for another year.

 

Brussels said the change was made at Kyiv’s request. Ukraine’s military is facing a personnel shortage.

 

“Temporary protection should not normally be granted to newly arrived persons who have not been allowed by Ukrainian authorities to leave Ukraine due to their military service,” the European Commission (EC) said, proposing an extension of the period until 2028. to extend the admission of all other Ukrainians who have fled the war.

 

The change would reportedly apply only to new applicants and would not affect Ukrainian men of military age who are already granted temporary protection under the EU.

 

Under martial law in Ukraine, men aged 23 to 60 are generally prohibited from leaving the country, while men aged 25 to 60 can be conscripted into the armed forces.

 

The move by Brussels comes as EU countries debate the future of the Community's temporary protection scheme for Ukrainians. The scheme has provided asylum to more than 4 million people fleeing the effects of the events in Ukraine since 2022.

 

The scheme grants them residence permits, the right to work and access to healthcare, social services and education.

 

Brussels said it would also set up a pilot programme to help Ukrainians who want to return home, providing practical assistance in areas such as jobs, housing and education.

 

He added that the EC proposal took into account “the changing needs of Ukraine’s defence and reconstruction.”

 

“This is what the Ukrainians themselves asked us for,” he said of the decision to limit protection to men of military age.

 

According to EU data, adult men make up about 27% of all Ukrainians currently benefiting from EU protection, women make up 43% and minors make up 30%.

 

The largest Ukrainian communities are located in Germany, Poland and the Czech Republic.”

 

ES siūlo nebeteikti pabėgėlio apsaugos šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams. Ir lietuviams nebeteiks, jei Lietuvos ataka prieš suverenią Kinijos teritoriją Taivane pereis į kinetinį karą. Negalvokite, kad balsuosite už idiotus, o paskui kur nors pabėgsite

"Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasiūlė nebeteikti pabėgėlio apsaugos šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams, norintiems apsigyventi Bendrijos šalyse, tačiau kitiems iš šios šalies atvykusiems asmenims teisę pasilikti siūloma pratęsti dar metams.

 

Briuselis nurodė, kad šis pakeitimas atliekamas gavus Kyjivo prašymą. Ukrainos kariuomenė susiduria su personalo trūkumu.

 

„Laikinoji apsauga paprastai neturi būti suteikiama naujai atvykstantiems asmenims, kuriems ukrainiečių pareigūnai nėra leidę išvykti iš Ukrainos dėl jų karinės prievolės“, – nurodė Europos Komisija (EK), pasiūliusi dar metams, iki 2028 m. kovo 4 d., pratęsti priėmimą visiems kitiems nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.

 

Kaip pranešama, šis pakeitimas būtų taikomas tik naujiems pareiškėjams ir nepaveiktų šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų, kuriems ES laikinoji apsauga jau yra suteikta.

 

Ukrainoje galiojant karinei padėčiai, vyrams nuo 23 iki 60 m. paprastai draudžiama išvykti iš šalies, o vyrai nuo 25 iki 60 m. gali būti šaukiami į ginkluotąsias pajėgas.

 

Tokį žingsnį Briuselis žengė ES šalims diskutuojant dėl Bendrijos laikinosios apsaugos schemos ukrainiečiams ateities. Ši schema suteikė prieglobstį daugiau, nei 4 mln. žmonių, bėgančių nuo 2022 m. prasidėjusio Ukrainos įvykių poveikio.

 

Ši schema suteikia jiems leidimus gyventi, teisę dirbti bei prieigą prie medicininės pagalbos, socialinių paslaugų ir švietimo.

 

Briuselis teigė, kad taip pat parengs bandomąją programą, skirtą padėti ukrainiečiams, norintiems grįžti namo, teikiant praktinę pagalbą tokiose srityse kaip darbo vietos, būstas ir švietimas.

 

Jis pridūrė, kad EK pasiūlyme atsižvelgta į „besikeičiančius Ukrainos gynybos ir atstatymo poreikius“.

 

„Tai yra tai, ko mūsų paprašė patys ukrainiečiai“, – sakė jis apie sprendimą apriboti apsaugą šaukiamojo amžiaus vyrams.

 

ES duomenimis, suaugę vyrai sudaro apie 27% visų ukrainiečių, šiuo metu besinaudojančių ES apsauga, moterys sudaro 43%, o nepilnamečiai – 30%.

 

Didžiausios ukrainiečių bendruomenės yra įsikūrusios Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje."

 

JAV naujienos: Armija nuomoja žemę bazėse kritinių mineralų gamybai

„JAV armija nuomoja žemę bazėse visoje šalyje įmonėms, kurios statys ir valdys kritinių mineralų perdirbimo gamyklas, ketvirtadienį pranešė kariuomenės pareigūnai. Tai dar vienas Trumpo administracijos spaudimas sukurti šių medžiagų tiekimo grandinę šalies viduje.

 

Armijos pareigūnai „The Wall Street Journal“ sakė, kad ji suteikė ilgalaikės nuomos sutartis su kasybos ir gavybos įmonėmis „Titan Mining Corp.“, „EnergyX“, „Ioneer“ ir „REalloys“ dėl kritinių mineralų, kurie yra būtini Amerikos gynybai, tačiau kurių gamyboje dominuoja Kinija, perdirbimo ir rafinavimo. Preliminarūs susitarimai skirti suteikti armijai tiesioginę prieigą prie mineralų, reikalingų viskam – nuo ​​dronų iki kūno šarvų.

 

Užuot mokėjusi iš įmonių grynaisiais, armija gaus tam tikrą procentą nuo perdirbtų mineralų produkcijos, teigė pareigūnai. Tikimasi, kad įmonės į šiuos projektus investuos apie 2 mlrd. dolerių, teigė armijos pareigūnai.

 

„Pagrindinis tikslas čia yra padaryti Amerikos ir sąjungininkų tiekimo grandinę šiems kritiniams mineralams tvirtesnę ir atsparesnę“, – sakė Davidas Fitzgeraldas, JAV kariuomenės viceministras. armijos, sakė interviu.

 

Kariuomenė ieškojo būdų, kaip geriau panaudoti savo 15 milijonų akrų nuosavybės, įskaitant duomenų centrų statybą mainais už skaičiavimo galią, kurią galėtų naudoti dirbtinio intelekto valdomose ginklų sistemose.

 

Svarbiausi mineralų perdirbimo gamyklos bus armijos sandėliuose, kurie jau yra sunkiosios pramonės objektai.

 

Įmonės bus atsakingos už perdirbimo gamyklų projektavimą, statybą ir eksploatavimą, teigė įmonės. „Titan Mining“ perdirbs grafitą bazėje Alabamoje arba Arkanzase; „EnergyX“ planuoja pradėti perdirbti litį Red River armijos sandėliuose Teksase; o „Ioneer“ perdirbs borą, naudojamą visur – nuo ​​stiklo pluošto iki branduolinių reaktorių, o „REalloy“ perdirbs retųjų žemių elementus, abu kariniame centre Jutoje.

 

„EnergyX“ jau įsigijo daugiau nei 50 000 akrų mineralinių teisių į ličio telkinius netoli Red River armijos sandėlio, esančio Teksaso ir Arkanzaso pasienyje. Armija neseniai paskelbė, kad bazė bus naudojama mažiems dronams gaminti ir bandyti. Litis yra svarbus baterijų, reikalingų dronams maitinti, komponentas.

 

„Tai gana šaunu“ „situacija, nes ličio, kuris gali būti naudojamas šioms baterijoms gaminti, gali būti išgaunamas tiesiai iš po žeme, kurioje jos stovi“, – sakė Teague'as Eganas, „EnergyX“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.

 

Tikimasi, kad įmonės pradės statyti gamyklas jau 2027 m., o mineralus – iki 2028 m.

 

Pasak įmonių, Kinija kontroliuoja apie 90 % daugelio retųjų žemių elementų ir grafito perdirbimo, apie 70 % ličio jonų baterijų gamybos ir mažiausiai 80 % boro junginių, kurių reikia pasauliui.

 

Kritinių mineralų perdirbimo ir rafinavimo ekonomika dažnai yra kliūtis statyti naujus objektus, teigė Alvinas Camba, gynybos technologijų bendrovės „Lyvi“ tyrėjas ir pagrindinis mokslininkas.

 

Prekės maržos yra tokios mažos, o šių gamyklų paleidimo išlaidos be vyriausybės subsidijų yra tokios didelės, kad jos dažnai neturi finansinės prasmės.

 

„Kinijoje tai veikia todėl, kad ji yra pasaulinė pramonės supervalstybė“, – sakė Camba.“ [1]

 

 

1. U.S. News: Army Is Leasing Land on Bases For Critical Mineral Production. Somerville, Heather; Weisgerber, Marcus.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2026: A3.  

U.S. News: Army Is Leasing Land on Bases For Critical Mineral Production

“The U.S. Army is leasing land on bases across the country to companies that will build and operate critical mineral processing plants, military officials said Thursday, the latest push by the Trump administration to establish a domestic supply chain of the materials.

 

Army officials told The Wall Street Journal it had awarded long-term leases to mining and extraction companies Titan Mining Corp., EnergyX, Ioneer and REalloys for processing and refining critical minerals that are essential to American defense, but the production of which China dominates. The agreements, which are preliminary, are intended to give the Army direct access to minerals needed in everything from drones to body armor.

 

In lieu of cash payments from the companies, the Army will get some percentage of the processed mineral output, officials said. Collectively, the companies are expected to invest about $2 billion on the projects, Army officials said.

 

"The main objective here really is to make the American and allied supply chain for these critical minerals more robust and more resilient," David Fitzgerald, the deputy undersecretary of the Army, said in an interview.

 

The military has been seeking ways to make better use of its 15 million acres of property, including opening them to data-center construction, in exchange for computing power that it could use for AI-driven weapon systems.

 

The critical minerals processing plants will be on Army depots that are already heavy industrial sites.

 

The companies will be responsible for the design, building and operations of the processing plants, the companies said. Titan Mining will refine graphite at a base in either Alabama or Arkansas; EnergyX is slated to begin processing lithium at the Red River Army Depot in Texas; and Ioneer will refine boron, used in everything from fiberglass to nuclear reactors, while REalloy will process rare earth elements, both at a military hub in Utah.

 

EnergyX has already acquired more than 50,000 acres of mineral rights for lithium deposits near the Red River Army Depot on the border between Texas and Arkansas. The Army recently announced the base would be used to manufacture and test small drones. Lithium is a critical component of batteries needed to power drones.

 

"It's a pretty cool situation, because the lithium that can go into those batteries can come from right underneath the ground in which they stand," said Teague Egan, the founder and CEO of EnergyX.

 

The companies are expected to start building plants as early as 2027 and producing the minerals by 2028.

 

China controls around 90% of the processing of many rare-earth elements and graphite, around 70% of lithium-ion battery production and at least 80% of the boron compounds the world needs, according to the companies.

 

The economics of processing and refining critical minerals often present a hurdle to building new facilities, said Alvin Camba, a researcher and lead scientist at defense-technology company Lyvi.

 

The margins are so low and the startup costs for these plants, without government subsidies, are so high that they often don't make financial sense.

 

 "The reason it works in China is because it is the global industrial superpower," Camba said.” [1]

 

1. U.S. News: Army Is Leasing Land on Bases For Critical Mineral Production. Somerville, Heather; Weisgerber, Marcus.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2026: A3.  

JAV naujienos: Teismas Roundup byloje palaiko „Bayer“ --- Pergalė suteikia bendrovei postūmį išspręsti ieškinius, kad jos herbicidas sukėlė vėžį

Ar glifosatas yra uždraustas kai kuriose ES šalyse? Kodėl?

 

Glifosatas nėra visiškai uždraustas ES. 2023 m. pabaigoje Europos Komisija atnaujino savo rinkos patvirtinimą 10 metų, o tai reiškia, kad jo naudojimas žemės ūkyje leidžiamas iki 2033 m. gruodžio 15 d. Tačiau jo naudojimas išlieka labai ribotas ir prieštaringai vertinamas.

 

Diskusijos ir daliniai draudimai Europoje kyla dėl kelių svarbių problemų:

• Pavojus sveikatai: 2015 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), kuri yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dalis, priskyrė glifosatą „tikriausiai kancerogeniškam žmonėms“.

• Poveikis aplinkai: Aplinkos ir sveikatos NVO teigia, kad glifosatas kenkia biologinei įvairovei, kenkia netiksliniams vabzdžiams ir teršia gruntinius vandenis bei dirvožemį.

• Maisto produktų atsekamumas: Purškimas prieš derliaus nuėmimą lėmė, kad cheminės medžiagos pėdsakai aptinkami vartojimo produktuose (pvz., duonoje ir aluje), o tai kelia didelį vartotojų susirūpinimą dėl maisto grynumo. Purškimas prieš derliaus nuėmimą iš karto sunaikina visus pasėlius, todėl derliaus nuėmimas tampa lengvesnis net ir trumpais palankiais oro intervalais.

 

Nepaisant ES lygmens patvirtinimo, dėl tebesitęsiančių ginčų kelios valstybės narės apribojo jo naudojimą:

 

• Draudimai namų ūkiams / privatiems asmenims: Tokios šalys kaip Prancūzija, Belgija ir Nyderlandai uždraudė glifosatą parduoti ir naudoti privatiems asmenims ir namų sodininkams.

• Viešųjų erdvių apribojimai: Vokietija ir kitos šalys uždraudė jį naudoti viešuosiuose parkuose ir jautriose zonose.

• Teisiniai iššūkiai: Aplinkosaugos grupių koalicija padavė Europos Komisiją į teismą, siekdama panaikinti 10 metų atnaujinimą, teigdama, kad jis pažeidžia ES saugos įstatymus.

 

„Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą „Bayer“ naudai kovoje su teiginiais, kad bendrovė neįspėjo vartotojų, jog „Roundup“ sukelia vėžį, ir taip paskatino bendrovės pastangas išspręsti bylinėjimąsi dėl savo herbicido.

 

Ketvirtadienį 7 balsais prieš 2 priimtame sprendime teismas pareiškė, kad farmacijos ir žemės ūkio bendrovė negali būti laikoma atsakinga pagal valstijos įstatymus už tai, kad neįspėjo apie tariamą riziką, kai federalinė reguliavimo institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – nereikalavo, kad ant produkto būtų įspėjamoji etiketė.

 

„Bayer“, kuri nuo 2018 m. įsigijo „Monsanto“ ir yra įsivėlusi į bylinėjimąsi dėl „Roundup“, teigė, kad Federalinis insekticidų, fungicidų ir rodenticidų įstatymas, nustatantis piktžoles naikinančių cheminių medžiagų ir panašių pesticidų ženklinimo reguliavimo sistemą, draudžia valstijoms nustatyti kitokius ar papildomus įspėjimus nei tie, kurie reikalaujami pagal federalinius įstatymus.

 

Sprendimas prieš „Bayer“ įpareigotų bendrovę pridėti įspėjimą apie vėžį prie „Roundup“ etiketės, nors federaliniai įstatymai to reikalauja.“ teisėjas Brettas Kavanaugh teismui rašė prašymą naudoti EPA patvirtintą etiketę be įspėjimo apie vėžį. Federalinio įstatymo tikslas – sukurti vienodą ženklinimo sistemą – „kitaip būtų neįmanomas pasiekti“, – sakė jis.

 

„Bayer“ atstovas spaudai teigė, kad ketvirtadienio sprendimas yra „naudingas mokslui, ūkininkams ir pramonės šakoms, kurioms inovacijos priklauso nuo reguliavimo aiškumo“. Tai turėtų padėti gerokai suvaldyti „Roundup“ bylinėjimąsi po beveik dešimtmetį trukusių teisinių kovų.“

 

Tai „Bayer“ generalinio direktoriaus Billo Andersono pergalė, kuris 2023 m. perėmė Vokietijos konglomeratą su įgaliojimais padėti jam vesti bylinėjimąsi. Pergalė Aukščiausiajame Teisme ir pastangos susitarti yra labai svarbios bendrovės strategijai įveikti „Roundup“ teisinius sunkumus.

 

„Bayer“, gaminanti maždaug pusę pasaulinio glifosato, teigė, kad gali nutraukti cheminės medžiagos gamybą, jei nepavyks suvaldyti bylinėjimosi.

 

Bendrovės, kuria prekiaujama Vokietijoje, akcijos ketvirtadienį šoktelėjo apie 19 %. Investuotojų optimizmas, kad „Bayer“ sugebės sumažinti savo teisinę atsakomybę, per pastaruosius 12 mėnesių iki ketvirtadienio bendrovės akcijos pakilo apie 50 %.

 

„Bayer“ tvirtino, kad „Roundup“ yra saugus naudoti. EPA nustatė, kad jis greičiausiai nėra kancerogeniškas žmonėms ir jam nereikia etiketės su įspėjimu apie vėžį.

 

Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra klasifikavo 2015 m. glifosatą, bei jo veikliąją medžiagą, pavadino „tikriausiai kancerogenine žmonėms“.

 

„Monsanto“ 1974 m. pristatė „Roundup“ rinkai ir sukėlė revoliuciją žemės ūkyje, sukurdama biotechnologinių augalų sėklas, atsparias šiam herbicidui.

 

Kai „Bayer“ 2018 m. už 63 mlrd. dolerių įsigijo JAV bendrovę, ji susidūrė su „Roundup“ bylinėjimosi banga, kuri išaugo iki tūkstančių bylų, pateiktų teismuose visoje JAV. Ši teisinė rizika jau seniai slegia „Bayer“ akcijas.

 

„Bayer“ pareiškė, kad ketina šiais metais pabandyti suvaldyti savo „Roundup“ bylinėjimąsi. Bendrovė taip pat siekia, kad būtų patvirtintas siūlomas 7,5 mlrd. dolerių vertės susitarimas su ieškovais, kuris padėtų išspręsti jos bylinėjimosi krizę, išskyrus kelias nagrinėjamas teismo bylas.

 

Neseniai bendrovė iškovojo pergalę federaliniame teisėje Sent Luise, kuris pasiuntė „Bayer“ grąžinti siūlomą susitarimą į valstijos teismą, atmetant ieškovų, norėjusių, kad jis būtų perduotas federaliniam teismui, prieštaravimus. Kai kurie analitikai teigė, kad šis sprendimas suteikia „Bayer“ didesnę tikimybę, kad susitarimas bus patvirtintas.

 

Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra smūgis ieškovų advokatams, kurie priešinosi „Bayer“ susitarimo planui, ir pagerina galimybes užsitikrinti sandorį, teigė teisės analitikai. Teismo sprendimas „turėtų labai paskatinti ieškovus dalyvauti „Bayer“ susitarime, nes jų bylos dabar yra labai susilpnėjusios“, – sakė Tomas Clapsas, teisinės ir reguliavimo analizės generalinis direktorius Gordono Hasketto konsultacinėje įmonėje.

 

Bendrovės apeliacija Aukščiausiajam Teismui kilo iš bylos, kurią iškėlė Johnas Durnellas, Misūrio sodininkas, kuris 2019 m. padavė „Monsanto“ į teismą pagal valstijos įstatymą už tai, kad ši neperspėjo jo apie glifosato keliamus pavojus, nes, jo teigimu, jis sukėlė jam ne Hodžkino limfomą. Prisiekusieji jam priteisė 1,25 mln. USD žalos atlyginimo.

 

Durnell sprendimas yra vienas iš kelių milijonų dolerių priteisimų bendrovei „Roundup“ bylose, kurios buvo perduotos teismui.

 

Kai kurie kiti ankstyvieji teismo procesai baigėsi gynybos palankumu.

 

Teisėja Ketanji Brown Jackson, kuri nesutiko su sprendimu, teigė, kad sprendimas prieš Durnellą palieka jį „be teisių gynimo priemonės už didelę žalą, kurią jis patyrė“.

 

Durnell ieškinys neprieštarauja federaliniam įstatymui, nes EPA patvirtinimas nesukuria ženklinimo reikalavimo, rašė ji nesutikimo pareiškime, prie kurio prisijungė teisėjas Neilas Gorsuchas, sudarydamas neįprastą dviejų teisėjų, paprastai esančių priešingose ​​teismo pusėse, sutapimą.

 

Teismo sprendimas galėtų padėti nutiesti kelią tūkstančių ieškinių prieš „Bayer“ atmetimui. Kai kurie ieškovai galėtų iš naujo pateikti savo bylas, tačiau tai panaikintų pagrindinį argumentą dėl tariamo įspėjimo nebuvimo.

 

Šis sprendimas taip pat yra didelis smūgis antipesticidų grupėms, įskaitant koalicijos „Make America Healthy Again“ gynėjus, kurie ragino Trumpo administraciją sumažinti šalies priklausomybę nuo glifosato.

 

Sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis, buvęs ieškovų advokatas, 2018 m. buvo teisininkų komandos, laimėjusios 289 mln. dolerių bylą, kurioje gynė sodininką, dėl kurio susirgo „Roundup“, vardu. Kennedy kritikavo glifosatą, tačiau pastaraisiais mėnesiais gynė Trumpo administracijos pritarimą jam, nurodydamas nacionalinio saugumo priežastis.“ [1]

 

 

1. U.S. News: Court Sides With Bayer in Roundup Case --- Win gives company boost in resolving claims its weedkiller has caused cancer. Wheeler, Lydia; Thomas, Patrick.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2026: A4.  

U.S. News: Court Sides with Bayer in Roundup Case --- Win gives company boost in resolving claims its weedkiller has caused cancer

 

Is glyphosate banned in some places of the EU? Why?

 

Glyphosate is not fully banned in the EU. In late 2023, the European Commission renewed its market approval for 10 years, meaning its agricultural use is authorized until December 15, 2033. However, its use remains highly restricted and controversial.

The debates and partial bans in Europe stem from several major concerns:

•           Health Hazards: In 2015, the International Agency for Research on Cancer (IARC), part of the World Health Organization (WHO), classified glyphosate as "probably carcinogenic to humans".

•           Environmental Impact: Environmental and health NGOs argue that glyphosate damages biodiversity, harms non-target insects, and contaminates groundwater and soil.

•           Food Traceability: Pre-harvest spraying has led to trace amounts of the chemical showing up in consumer products (like bread and beer), which raises widespread consumer anxiety over food purity. Pre-harvest spraying kills the crops all at once making the harvesting easier, using even short good weather intervals.

Despite the EU-level approval, the ongoing controversy has led several member states to restrict its use:

•           Household/Private Bans: Countries like France, Belgium, and the Netherlands have banned the sale and use of glyphosate for private citizens and domestic gardeners.

•           Public Space Restrictions: Germany and others have banned its use in public parks and sensitive areas.

•           Legal Challenges: A coalition of environmental groups has taken the European Commission to court in an effort to overturn the 10-year renewal, arguing it violates EU safety laws.

 

“The Supreme Court ruled for Bayer in its fight against claims that it failed to warn consumers that Roundup causes cancer, boosting the company's efforts to resolve litigation over its weedkiller.

 

In a 7-2 decision on Thursday, the court said the pharmaceutical and agriculture company can't be held liable under state law for failing to warn about the alleged risk when a federal regulator -- the Environmental Protection Agency -- didn't require the product to carry a warning label.

 

Bayer, which has been engulfed in litigation over Roundup since acquiring Monsanto in 2018, argued the Federal Insecticide, Fungicide, and Rodenticide Act -- which establishes a regulatory scheme for labeling weed-killing chemicals and similar pesticides -- prohibits states from imposing different or additional warnings than those required under federal law.

 

A ruling against Bayer would require the company to add a cancer warning to Roundup's label even though federal law requires it to use the EPA-approved label without a cancer warning, Justice Brett Kavanaugh wrote for the court. The goal of the federal law -- to create a uniform labeling system -- "would otherwise be impossible to achieve," he said.

 

A Bayer spokesperson said Thursday's decision was "good for science, farmers, and industries that depend on regulatory clarity for innovation. It should help significantly contain the Roundup litigation after nearly a decade of legal battles."

 

It is a victory for Bayer Chief Executive Bill Anderson, who took over the German conglomerate in 2023 with a mandate to help steer it through the litigation. Securing a win at the Supreme Court, along with settlement efforts, is crucial to the company's strategy to move past the Roundup legal woes.

 

Bayer, which produces about half the world's glyphosate, has said it could stop producing the chemical if it can't get the litigation under control.

 

The company's stock, which trades in Germany, jumped about 19% on Thursday. Investor optimism that Bayer would be able to reduce its legal exposure had sent the company's stock up about 50% over the past 12 months before Thursday.

 

Bayer has maintained that Roundup is safe to use. The EPA has determined it isn't likely to be carcinogenic in humans and doesn't need a label that includes a cancer warning.

 

The World Health Organization's International Agency for Research on Cancer, however, classified glyphosate, its active ingredient, as "probably carcinogenic to humans" in 2015.

 

Monsanto introduced Roundup to the market in 1974 and revolutionized agriculture by developing biotech crop seeds built to withstand the herbicide.

 

When Bayer bought the U.S. company in a $63 billion deal in 2018, it was confronted with a wave of Roundup litigation that has ballooned to include thousands of cases filed in courts around the U.S. That legal risk has long weighed on Bayer's shares.

 

Bayer has said it intends to try to get its Roundup litigation in check this year. The company is also working to get a $7.5 billion proposed settlement with plaintiffs approved that would help resolve its litigation crisis, with the exception of a few pending court cases.

 

The company recently secured a victory from a federal judge in St. Louis who sent Bayer's proposed settlement back to state court, overruling objections from plaintiffs who wanted it to be transferred to federal court. Some analysts said that decision gives Bayer a higher likelihood of having its settlement approved.

 

The Supreme Court ruling is a blow to plaintiffs' lawyers who had opposed Bayer's settlement plan, and improves the chances of securing the deal, legal analysts said. The court's decision "should strongly incentivize plaintiffs to participate in Bayer's settlement as their cases have now been massively weakened," said Tom Claps, managing director of legal and regulatory analysis at the Gordon Haskett advisory firm.

 

The company's appeal to the Supreme Court stemmed from a case brought by John Durnell, a Missouri gardener who sued Monsanto in 2019 under the state law for not warning him about the dangers of glyphosate, which he alleges caused him to develop non-Hodgkins lymphoma. A jury awarded him $1.25 million in damages.

 

The Durnell verdict is one of several multimillion-dollar awards against the company in the Roundup cases that have gone to trial.

 

Some of the other early trials have ended in verdicts for the defense.

 

Justice Ketanji Brown Jackson, who dissented in the decision, said ruling against Durnell leaves him "without a remedy for the significant harms he has suffered."

 

Durnell's claim doesn't conflict with the federal law because EPA approval doesn't create a labeling requirement, she wrote in a dissent joined by Justice Neil Gorsuch, making for unusual alignment of two justices typically on opposing sides of the court.

 

The court's ruling could help pave the way for the dismissal of thousands of claims against Bayer. Some plaintiffs could refile their cases, but it would eliminate a key argument about the alleged failure to warn.

 

The decision is also a significant blow for anti-pesticide groups, including advocates in the Make America Healthy Again coalition who have urged the Trump administration to reduce the country's reliance on glyphosate.

 

Health Secretary Robert F. Kennedy Jr., a former plaintiffs' lawyer, in 2018 was part of a legal team that won a $289 million verdict on behalf of a groundskeeper who blamed Roundup for his cancer. Kennedy has been a critic of glyphosate but, in recent months, defended the Trump administration's embrace of it, citing national-security reasons.” [1]

 

1. U.S. News: Court Sides With Bayer in Roundup Case --- Win gives company boost in resolving claims its weedkiller has caused cancer. Wheeler, Lydia; Thomas, Patrick.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2026: A4.