OpenAI Bugging Suspect, Saudi Royal Talked Jobs

“SAN FRANCISCO -- Before he was arrested, Abdulrahman Alfozan, the Saudi national accused of bugging a restricted OpenAI conference room, had allegedly been in touch with a member of the Saudi royal family about job opportunities in the kingdom, federal prosecutors said.

 

The new allegation came at a hearing where a federal magistrate judge ruled that Alfozan, a 35-year-old former OpenAI employee, should be held without bail pending trial because he is a flight risk.

 

"There is a real threat here," U.S. Magistrate Judge Alex G. Tse said. "Once he leaves, the case is over."

 

Judge Tse repeatedly brought up a document from Saudi Arabia's Los Angeles consulate that said the consulate would cover Alfozan's entire bail bond.

 

"Even if I set it at $10 million?" asked Judge Tse. "I find that problematic. Seems like a blank check. 'We're gonna pay whatever the court wants to make sure he gets out.'"

 

William Pernik, a lawyer representing Alfozan, argued that his client is a green card holder and wanted to stay in the U.S. "He is not a visitor, he is not a tourist, he's an immigrant who was weeks away from getting his citizenship," said Pernik.

 

Alfozan is accused of wrapping a thumb-size circuit board and microphone in toilet paper and inserting the device behind a wall-mounted TV inside the conference room around Sept. 28, shortly before he was set to leave the country. OpenAI said he was scheduled for two months of paternity leave beginning sometime in October, prosecutors said in a filing ahead of the hearing.

 

He had booked one-way plane tickets from San Francisco to Saudi Arabia via Istanbul for himself, his wife and their three-month old son departing on Oct. 12, prosecutors allege. Three days before he was scheduled to leave in October, he was arrested and charged with trying to record conversations within OpenAI's offices.

 

Alfozan's wife and son left without him shortly after his arrest, prosecutors said. Their one-way plane tickets were initially paid for by the Saudi government, but that flight got canceled. They were then rebooked on another one-way flight to Qatar, this time in business class, by a member of the Saudi military, the filing said.

 

The Saudi military official who booked the business-class tickets for Alfozan's wife and son was her brother-in-law, Alfozan's lawyers said.

 

In court, Alfozan's lawyers said his wife reached out to the brother-in-law for help with booking the flights because many of their devices had been taken as part of Alfozan's arrest and she had little access to funds.

 

Asked by the judge what the brother-in-law's role was in the Saudi military, federal prosecutors replied that they believed he was in the navy.

 

Alfozan's wife told Federal Bureau of Investigation agents the day she left that her visa was expiring and that she and her son were permanently moving back to Saudi Arabia, prosecutors said.

 

She allegedly told prosecutors that Alfozan had planned to come back to the U.S. but eventually move permanently as well.

 

But in court on Monday, Alfozan's lawyers said his wife had been planning to return to the U.S. and purchased a one-way ticket because her visa was expiring and it was unclear to her how long the renewal process would take.

 

Lawyers for Alfozan also said that his wife would use a visitation visa to fly back to the U.S. on Tuesday to support her husband.” [1]

 

1. OpenAI Bugging Suspect, Saudi Royal Talked Jobs. Au-Yeung, Angel.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Oct 2026: B1. 

„Nvidia“ remiamas, startuolis siekia sumažinti dirbtinio intelekto sąnaudas

Šiandien dirbtinio intelekto kūrimo spartėjimą stabdo tik dvi rimtos problemos. Viena – skaičiavimo sąnaudos. Antra – komercinių paslapčių išsaugojimas naudojant dirbtinį intelektą.

 

„DoubleAI“ išsprendžia komercinių paslapčių problemą, nes siūlo vietinį vykdymo režimą, kuris veikia tiesiogiai vartotojo aparatinėje įrangoje, o tai reiškia, kad jis nesiunčia nuosavybės teise saugomų duomenų į išorinius serverius.

 

Kaip „DoubleAI“ sprendžia abi problemas

 

Problema Dažnos dirbtinio intelekto kliūtys       Kaip „DoubleAI“ jas išsprendžia

Skaičiavimo sąnaudos Didelė priklausomybė nuo brangių debesijos serverių klasterių.

                                                                          „DoubleAI“  optimizuoja modelius, kad jie efektyviai veiktų vartotojų klasės aparatinėje įrangoje, apeinant debesijos sąnaudas.

 

Komercinės paslaptys Įmonės turi įkelti slaptus duomenis į trečiųjų šalių debesis.    

                                                                           „DoubleAI“  leidžia 100 % diegti vietoje, išlaikant duomenis tik vartotojo privačioje infrastruktūroje.

 

Kodėl tai svarbu įmonėms

 

Kadangi „DoubleAI“ gali veikti vietoje organizacijos esamuose kompiuteriuose arba privačioje aparatinėje įrangoje:

• Nulinis duomenų nutekėjimas debesyje: patentuotas kodas, finansiniai modeliai ir patentų projektai niekada nepalieka fizinio kompiuterio.

• Jokių serverio priklausomybių: veikia visiškai neprisijungus, todėl pašalinama trečiųjų šalių duomenų saugumo pažeidimų ar atitikties reikalavimų (pvz., BDAR ar HIPAA) rizika.

 

"Tel Avive įsikūręs startuolis „DoubleAI“ ruošiasi pristatyti tai, ką vadina nauja dirbtinio intelekto (DI) kategorija, galinčia padėti įmonėms sumažinti skaičiavimo išlaidas.

 

„DoubleAI“, kurios vienas iš įkūrėjų yra generalinis direktorius Amnonas Shashua (taip pat prisidėjęs prie autonominio vairavimo technologijų įmonės „Mobileye“ sukūrimo), sulaukė tokių investuotojų kaip „Lightspeed Venture Partners“, „Bessemer Venture Partners“, „Nvidia“ bei „Dell“ paramos ir pritraukė 220 mln. JAV dolerių. A. Shashua šiuo metu taip pat eina „Mobileye“ generalinio direktoriaus pareigas, tačiau liepos mėnesį bendrovė pranešė, kad jis pasitrauks, kai tik bus paskirtas jo įpėdinis.

 

„DoubleAI“ savo naująją DI kategoriją apibūdina kaip „kodo vykdymo modelius“ (angl. *code execution models* – CEM). Pasak įmonės, šie modeliai įsiterpia „tarp kodo ir techninės įrangos“ (silicio). Skirtingai nei didieji kalbos modeliai, kurie gali padėti žmonėms rašyti kodą, CEM veikia pačiose programose ir funkcionuoja be žmogaus įsikišimo.

 

Kitaip tariant, šie DI modeliai padeda vykdyti programinę įrangą ir gali automatiškai nustatyti, kaip optimizuoti kodą, kad jis veiktų geriau. Pasak A. Shashua, didžiausias iššūkis kuriant CEM buvo rasti būdą, kaip patikrinti (verifikuoti) kodą. „DoubleAI“ proveržis – atrastas metodas, leidžiantis atlikti šią patikrą formaliai ir matematiškai, – pridūrė jis.

 

Pirmasis šio dvejų metų senumo startuolio sukurtas CEM, pavadintas „Maxwell“, skirtas spręsti sparčiai augančių skaičiavimo sąnaudų problemą, susijusią su grafikos apdorojimo blokų (GPU) ir centrinių procesorių (CPU) naudojimu; modelis tai daro gerindamas jų našumą.

 

„Techninės įrangos gamyba auga, tačiau skaičiavimo išteklių poreikis didėja sparčiau nei pajėgumai gaminti GPU ir CPU, – teigė A. Shashua. – Jei pavyksta efektyviau išnaudoti techninę įrangą, galima pasiekti įspūdingų rezultatų taupant lėšas.“

 

Skaičiavimo išteklių kainos smarkiai pakilo dėl pasiūlos trūkumo ir didelės paklausos. Duomenų ir konsultacijų bendrovės „SemiAnalysis“ duomenimis, per pastaruosius metus skaičiavimo galios nuomos kaina (naudojant „Nvidia H100“ lustus, sudarius vienerių metų sutartį) išaugo 60 proc.

 

„DoubleAI“, kurioje dirba apie 40 darbuotojų, planuoja taikyti klientams mokestį, priklausantį nuo to, kiek lėšų jiems pavyksta sutaupyti skaičiavimo srityje. Pavyzdžiui, jei įmonė padeda klientui sumažinti išlaidas nuo 10 mln. iki 6 mln. JAV dolerių, ji gauna tam tikrą procentinę dalį nuo tų sutaupytų 4 mln. JAV dolerių“, – sakė Shashua, nenurodydamas tikslios sumos.

 

Pasak startuolio, vienam iš pirmųjų klientų pavyko sumažinti išlaidas 67 proc.

 

Įmonė „LTX“, kurianti atvirojo tipo daugiamodalius dirbtinio intelekto (DI) modelius, nustatė, kad „doubleAI“ sprendimas „Maxwell“ paspartino jų modelių veikimą (angl. *inference*) du kartus.

 

„Spartos padidėjimas tiesiogiai veikia sąnaudas, – teigė Zeevas Farbmanas, „LTX“ bendraįkūrėjis ir generalinis direktorius. – Mes matuojame GPU (grafikos procesorių) naudojimo laiką, o jis turi tam tikrą rinkos kainą. Sutrumpinus GPU naudojimo laiką perpus, iškart sumažėja paslaugų teikimo sąnaudos ir padidėja pelno maržos.“

 

Shashua tikisi, kad kai vėliau šį mėnesį „doubleAI“ sprendimas „Maxwell“ taps plačiau prieinamas, didžiausią naudą pajus įmonės, patiriančios milžiniškas išlaidas modelių mokymui ir veikimui – pavyzdžiui, tokios DI laboratorijos kaip „OpenAI“ ar „Anthropic“.

 

„Yra tam tikrų pramonės šakų ar įmonių, kurioms tai nėra aktualu, nes jų išlaidos skaičiavimo resursams gali siekti 2 mln. JAV dolerių. Jei jos sutaupytų pusę milijono, tai joms nebūtų didžiausias rūpestis, – sakė jis. – Tačiau didžiosioms DI laboratorijoms net 10 proc. sutaupymai skaičiavimo resursų srityje gali reikšti šimtus milijonų dolerių.“

 

Siekdama patenkinti savo pačios poreikius skaičiavimo galiai, „doubleAI“ skyrė maždaug pusę turimų investicinių lėšų 1 000 „Nvidia B300“ lustų įsigijimui. Shashua teigė, kad startuolis nenorėjo, kaip ir daugelis kitų technologijų sektoriaus įmonių, susidurti su skubotu GPU paieškos procesu, kai rinkoje jaučiamas didelis šių komponentų trūkumas. „Negalima kliautis vien tik skaičiavimo resursų nuoma, – sakė jis. – Kainos kyla.“

 

---

 

Belle Lin rašo „WSJ Leadership Institute“ leidiniui „CIO Journal“. [1]

 

1. Nvidia-Backed Startup Aims to Stem AI Costs. Lin, Belle.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Oct 2026: B1. 

 

 

 

Nvidia-Backed Startup Aims to Stem AI Costs

There are only two serious problems blocking acceleration of AI development today. One is computing cost. Second is preservation of trade secrets when using AI.

 

DoubleAI solves the trade secret problem because it offers a local execution mode that runs directly on the consumer's own hardware, meaning it does not send proprietary data to external servers.

 

How DoubleAI Addresses Both Problems

 

Problem	Common AI Hurdles	How DoubleAI Solves It
Computing Cost	Heavy reliance on expensive cloud server clusters.	It optimizes models to run efficiently on consumer-grade hardware, bypassing cloud costs.
Trade Secrets	Companies must upload sensitive data to third-party clouds.	It allows 100% local deployment, keeping data entirely within the user's private infrastructure.

 

Why This Matters for Businesses

 

Because DoubleAI can run locally on an organization's existing computers or private hardware:

•           Zero Cloud Data Leakage: Proprietary code, financial models, and patent drafts never leave the physical machine.

•          

•           No Server Dependencies: It works entirely offline, removing the risk of third-party data breaches or compliance violations (like GDPR or HIPAA).

 

 

“DoubleAI, a startup based in Tel Aviv, is set to debut what it calls a new category of artificial intelligence that can help companies lower their computing costs.

 

Co-founded by Chief Executive Amnon Shashua, who also helped launch autonomous driving company Mobileye, doubleAI has the backing of investors that include Lightspeed Venture Partners, Bessemer Venture Partners, Nvidia and Dell, and has raised $220 million. Shashua is also CEO of Mobileye, but in July the company said he would step down once it names a successor.

 

DoubleAI describes its new category of AI as "code execution models," or CEMs, which it says put the AI "between code and silicon." Unlike large language models that can help humans write code, CEMs are inside programs and operate without human involvement.

 

In other words, these AI models help run software and can automatically figure out how to make the code work better. The big challenge in making CEMs work, Shashua said, was determining how to verify the code. DoubleAI's breakthrough was discovering a way of formally and mathematically performing that verification, he added.

 

The two-year-old startup's first CEM, called Maxwell, aims to tackle the problem of soaring computing costs for running graphics processing units, or GPUs, and central processing units, or CPUs, by improving their performance.

 

"More hardware is being built, but the need for compute is rising faster than the ability to build GPUs and CPUs," Shashua said. "If you can utilize the hardware better, then you can achieve something incredible in terms of savings."

 

Computing prices have surged amid short supply and high demand. The hourly cost of renting computing power from Nvidia H100 chips on a one-year contract has risen 60% in the past year, according to SemiAnalysis, a data and consulting firm.

 

DoubleAI, which has about 40 employees, plans to charge customers based on how much they save on computing. For instance, if it helps a customer reduce its bill from $10 million to $6 million, it keeps some percentage of the $4 million in savings, Shashua said without specifying how much.

 

The startup said it cut one early customer's costs by 67%.

 

LTX, an AI company that builds open-weight multimodal models, found that doubleAI's Maxwell sped up its own model inference twofold.

 

"The speedup directly translates to cost," said Zeev Farbman, LTX's co-founder and CEO. "We measure GPU times, and GPU times have a certain market price at every point in time. Halving the GPU time immediately translates to your serving costs, your margins."

 

After doubleAI's Maxwell becomes more available later this month, Shashua expects that companies with massive bills for training and inference -- such as AI labs like OpenAI and Anthropic -- will see the most benefit.

 

"There are certain industries or certain companies that don't care because their compute bill could be $2 million. If they can save half a million dollars, they have bigger fish to fry," he said. But for the major AI labs, even a 10% compute savings could represent hundreds of millions of dollars, he added.

 

To solve its own computing needs, doubleAI used roughly half of its funding to purchase 1,000 Nvidia B300 chips. Like the rest of the tech industry, which is facing an urgent compute shortfall, Shashua said the startup didn't want to scramble for GPUs. "You cannot rely just on renting compute," he said. "Prices are going up."

 

---

 

Belle Lin writes for WSJ Leadership Institute's CIO Journal.” [1]

 

1. Nvidia-Backed Startup Aims to Stem AI Costs. Lin, Belle.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Oct 2026: B1. 

 

 

 

Muskas lenkia „Anthropic“ pagal dalijamą paramą

„Trumpas klausimas: dirbtinio intelekto milžinė „Anthropic“ sekmadienį paskelbė kurianti naują fondą, iš kurio lėšos bus skirstomos esamoms ne pelno organizacijoms, o galbūt ir pavieniams asmenims. Tuo tarpu Elonas Muskas pirmadienį pareiškė, kad kitais metais nori kiekvienam Amerikos vaikui padovanoti po vieną „SpaceX“ akciją. Kaip manote, kuri iš šių iniciatyvų atneš daugiausia naudos?

 

Niekas negali pasakyti užtikrintai, tačiau E. Musko pasiūlymas atrodo perspektyvesnis. Nors plano detalės kol kas miglotos, esmė, regis, ta, kad kiekvienas vaikas taptų „SpaceX“ sėkmės dalininku. Ši idėja nėra tiesiogiai susijusi su vadinamosiomis „Trumpo sąskaitomis“ (angl. *Trump accounts*), tačiau su jomis dera: pagal šią federalinės vyriausybės programą kiekvienam vaikui gimus į tokią sąskaitą būtų pervedama 1 000 JAV dolerių. Esminis skirtumas tas, kad E. Muskas nesiūlo dalyti svetimų pinigų.

 

JAV iždo departamentas kuria mechanizmą, leisiantį rėmėjams tiesiogiai papildyti „Trumpo sąskaitas“. Michaelas ir Susan Dell įsipareigojo skirti 6,25 mlrd. JAV dolerių, kad būtų galima atlikti 250 dolerių įnašus į maždaug 25 mln. tokių sąskaitų. Gavėjai galės laisvai disponuoti šiomis lėšomis, laikydamiesi nustatyto sąskaitos lėšų laikymo termino.

 

Iš pirmo žvilgsnio „Anthropic“ planas atrodo detalesnis nei E. Musko. Bendrovė ketina perleisti 5 proc. savo akcijų į naujai įsteigtą ribotos atsakomybės bendrovę (angl. *limited liability corporation* – LLC) – teisinę struktūrą, suteikiančią daugiau lankstumo nei tradicinė labdaros organizacija. Bendrovė teigia, kad „Anthropic“ viešosios naudos fondas (angl. *Anthropic Public Benefit Fund*) „galėtų svarstyti“ galimybę teikti paramą esamoms ne pelno organizacijoms arba „tiesiogiai skirti lėšas tam tikroms gyventojų grupėms“.

 

Tačiau lieka neatsakytų klausimų: „kokios konkrečiai ne pelno organizacijos ir kokiai veiklai gaus lėšų?“ bei „kokios tai „tam tikros gyventojų grupės“?“ Kalbant apie pastarąsias, viena iš galimų grupių – žmonės, kurie dėl spartesnio dirbtinio intelekto (DI) diegimo gali prarasti darbą. Tačiau kas spręs, kas atitinka kriterijus, ir kokio dydžio paramą gaus kiekvienas asmuo? Ši idėja dvelkia paternalizmu ir politiniu išskaičiavimu: „Anthropic“ tarsi ruošiasi „nusipirkti“ potencialiai aršius DI priešininkus.

 

Beje, sukaupta patirtis Silicio slėnyje verčia skeptiškai vertinti „Anthropic“ planą dalį naujojo fondo lėšų skirti esamoms labdaros organizacijos. Technologijų sėkmės fondai yra įprasti, tačiau skirti pinigus produktyviems tikslams yra sunkiau, nei atrodo.

 

Dažnai fondai nukreipia pinigus į politiškai gerai susijusias iniciatyvas, kurių realią naudą sunku įžvelgti. Pagalvokite, kaip Gateso fondas iššvaistė dotacijas mokytojų sąjungų kontroliuojamoms mokyklų sistemoms. Tai kontrastuoja su Jeffo Yasso, Johno Waltono ir kitų aukomis, skirtomis individualiems mokiniams stipendijoms jų pasirinktose mokyklose, kurios gali pakeisti jų gyvenimo perspektyvas.

 

Esant dabartinei „SpaceX“ akcijų kainai, kuri yra apie 147 USD, ir Amerikos jaunimo populiacijai, kuri siekia apie 73 milijonus, pono Musko dovana būtų įvertinta apie 10 milijardų USD. Jis perleistų šią savo įmonės balsavimo kontrolės dalį šiems naujiems jauniems akcininkams.

 

Ponas Muskas linksta prie kapitalizmo, suteikdamas savo gavėjams nuosavybę ir pasirinkimą. Pripažinkite jį už puikų labdaringą Silicio slėnio madingo „efektyvaus altruizmo“, kuris retai kada tampa vienu ar kitu, trolį.” [1]

 

1. Musk Beats Anthropic on Giveaways. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Oct 2026: A18. 

Musk Beats Anthropic on Giveaways

“Pop quiz: Artificial-intelligence giant Anthropic on Sunday announced it is creating a new fund to parcel out cash to existing nonprofits and maybe some individuals. Elon Musk on Monday said he wants to give every American child one share in SpaceX next year. Which giveaway do you think will do the most good?

 

No one can say for sure, but Mr. Musk is the better bet. While details of his plan remain vague, the idea appears to be to give every child a stake in the success of SpaceX. The idea is unrelated to, but is consistent with, the concept behind the new so-called Trump accounts that the federal government will seed with $1,000 for every child at birth. The difference is that Mr. Musk isn't committing someone else's money.

 

The Treasury Department is creating a mechanism for donors to feed shares of money directly into the Trump accounts. Michael and Susan Dell have committed $6.25 billion to fund $250 contributions to some 25 million Trump accounts. The money will be the recipient's to do with as he pleases, subject to the Trump account holding period.

 

Anthropic's plan superficially is more fleshed out than Mr. Musk's. The company will place 5% of its shares into a newly established limited liability corporation (LLC), a legal structure offering more flexibility than a traditional charity. The grandly named Anthropic Public Benefit Fund "might explore" donations to existing nonprofits, or "direct distributions to specific populations," the company says.

 

Left unanswered are questions such as "which existing nonprofits, to do what?" and "which 'specific populations'?" On the latter, one option is groups of people who may lose their jobs as a result of wider adoption of AI. But who will decide who qualifies, and how much each recipient receives? The idea smacks of paternalism, and political calculation as Anthropic sets itself up to buy off potentially noisy political opponents of AI.

 

Speaking of which, ample Silicon Valley experience counsels skepticism about Anthropic's plan to use some of its new fund for existing charities. Tech-fortune foundations are common, but giving away money for productive purposes is harder than it sounds.

 

Often foundations end up funneling cash into politically well-connected causes whose real-world benefits are hard to discern. Think of how the Gates Foundation has wasted grants to school systems controlled by teachers unions. This is in contrast to the donations by Jeff Yass, John Walton and others for scholarships to individual students to schools of their choice that can change their life prospects.

 

At the current SpaceX stock price of about $147 and America's youth population of some 73 million, Mr. Musk's gift would be valued at about $10 billion. He'd cede that portion of the voting control of his company to these new young shareholders.

 

Mr. Musk is leaning into capitalism by giving his recipients ownership, and choice. Credit him for a magnificent charitable troll of Silicon Valley's trendy "effective altruism" that rarely turns out to be either.” [1]

 

1. Musk Beats Anthropic on Giveaways. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Oct 2026: A18. 

Kartų gaisras

„Įvykiai Ukrainoje, karas Persijos įlankoje, auganti įtampa Amerikos sąjungų sistemoje, didėjantis Amerikos oponentų susitelkimas, visuomenės nerimas dėl dirbtinio intelekto – 2026-ieji neįeis į istoriją kaip ramūs metai.

 

Dabar prie viso to prisideda ir kartų konfliktas. 2024 m. jauni protestuotojai nuvertė Bangladešo ministrę pirmininkę Sheikh Hasiną ir metė iššūkį Serbijos politiniam elitui. Kitais metais kartų neramumai supurtė, o kartais ir nuvertė vyriausybes įvairiose šalyse – nuo ​​Nepalo ir Madagaskaro iki Maroko bei Peru. Praėjusią savaitę Prancūziją sukrėtusios riaušės ir visoje Indijoje kilęs „tarakonų“ (angl. *Cockroach*) judėjimas rodo, kad kartų politika iš paraščių persikelia į pasaulinės politikos centrą, keldama iššūkį nusistovėjusiai tvarkai kai kuriose galingiausiose ir įtakingiausiose valstybėse.

 

Jaunimo judėjimai gali turėti rimtų pasekmių. 1968 m. Vakarų Europoje ir JAV kilo jaunimo maištai, kurių padariniai (kaip ir patys juose dalyvavę, dabar jau vyresnio amžiaus žmonės) iki šiol formuoja Vakarų politiką. Didelės pokario kartos Vakaruose augo precedento neturinčios gerovės sąlygomis ir susidūrė su naujomis realijomis – pavyzdžiui, atsirado kontraceptinės tabletės. Dėl to jų patirtys ir lūkesčiai tapo visiškai kitokie nei jų tėvų bei senelių, kurių gyvenimus paženklino karas ir Didžioji depresija. Kai šios gausios kartos sulaukė balsavimo amžiaus ir pradėjo dirbti, jos pertvarkė visuomenę pagal savo paveikslą – tiesa, ne visada į gera.

 

Pasauliniu mastu atskirtis tarp kartų išaugo į tikrą prarają. Nuo socialinių tinklų atsiradimo iki dirbtinio intelekto plėtros – jaunimas susiduria su tokiomis sąlygomis, kurias vyresnėms kartoms sunku suprasti. Tuo pat metu „kūdikių bumo“ kartos atstovai (tarp jų – ir šios skilties autorius) bei dar vyresni žmonės gyvena ilgiau ir išlieka aktyvesni. Warrenas Buffettas galbūt ir pasitraukė būdamas 96-erių, tačiau tokie veikėjai kaip Larry Ellisonas, Stephenas Schwarzmanas ar Michaelas Bloombergas – visi jie jau perkopę septyniasdešimt ar aštuoniasdešimt metų – vis dar aktyviai dirba. Politikoje toną ir toliau diktuoja Donaldas Trumpas (80 m.), Elizabeth Warren (77 m.) ir Bernie Sandersas (85 m.).

 

Kartų konfliktas gali būti neišvengiama šiuolaikinės politikos dalis, tačiau skirtingose ​​pasaulio vietose jis pasireiškia labai nevienodai. Pavyzdžiui, ryškiausi šios savaitės pavyzdžiai – Indija ir Prancūzija.

 

Indijoje didžiausia pasaulyje Z kartos atstovų grupė supranta, kad net ir 7,1 proc. siekiantis prognozuojamas ekonomikos augimas nėra pakankamas. Nuo 2014 m., kai į valdžią atėjo „Bharatiya Janata“ partijos vadovaujama vyriausybė, didėjančios pajamos bei mažėjančios mobiliųjų telefonų ir duomenų perdavimo kainos suteikė šimtams milijonų indų prieigą prie interneto. Indijos jaunimas trokšta gyventi taip, kaip mato savo ekranuose, tačiau, nepaisant kylančio išsilavinimo lygio, ši gerovė daugumai žmonių išlieka nepasiekiama – nors ir viliojančiai arti. Jei dabartinė Indijos vyriausybė nesugebės atliepti šalies Z kartos lūkesčių, Indijos nacionalinio kongreso lyderis Rahulas Gandhi ir jo sąjungininkai opozicinėje koalicijoje yra pasirengę perimti iniciatyvą.

 

Prancūzijoje kartų atskirtis pasireiškia kitaip. Kaip ir vis daugiau pasaulio šalių, Prancūzija susiduria su visuomenės senėjimu ir prognozuojamu gyventojų skaičiaus mažėjimu; tai atitolina neišvengiamą valdžios perdavimą jaunesnei kartai. Prancūzijos „kūdikių bumo“ kartos atstovai tvirtai laiko rankose valstybės iždą – ir tai akivaizdu. Remiantis Prancūzijos nacionalinio statistikos ir ekonominių tyrimų instituto duomenimis, skurdo lygis tarp vaikų (22,4 proc.) yra daugiau nei dvigubai didesnis nei tarp pensininkų (10,4 proc.). Prancūzijos pensijų patariamoji taryba nurodo, kad 2025 m. 24,3 proc. viešųjų išlaidų teko pensijoms, o Finansų ministerijos duomenimis, Švietimo ministerijos 2027 m. biudžeto projekte pensijų išmokoms numatyta skirti 32 proc. lėšų.

 

Prancūzijos kartų atskirtis susijusi ne tik su amžiumi. Etniniu ir kultūriniu požiūriu tarp jaunų prancūzų yra daugiau žmonių, kilusių iš musulmoniškų kraštų arba imigrantų šeimų, nei tarp vyresnės kartos atstovų. 2024 m. Prancūzijos gyventojų amžiaus mediana siekė 41,6 metų. Tuo tarpu antrosios kartos imigrantų (kurių vienas ar abu tėvai yra imigrantai) amžiaus mediana buvo maždaug 25 metai.

 

Šis derinys – ekonominis nepasitenkinimas, vienijantis jaunus žmones Prancūzijoje, bei etninė ir religinė įtampa ar atskirtis, kuri kai kuriuos jaunuolius veikia stipriau nei kitus, – padeda paaiškinti sudėtingą Prancūzijos jaunimo maišto pobūdį. Vieni protestuotojai siekia daryti įtaką savivaldybei per oficialius kanalus. Kiti nori ją sulyginti su žeme. Dar kiti nesirūpina rotuše, bet mėgaujasi plėšimu parduotuvėse ir riaušėmis gatvėse.

 

Tai bloga žinia, bet Prancūzijos problemos nėra vien kartų problemos. Nors jauni ir seni Prancūzijoje sutaria, jie abu paprastai klysta. Geriausias būdas atverti galimybes jaunimui būtų sumažinti mokesčius ir panaikinti apribojimus naujiems būstams, infrastruktūrai, verslui, užimtumui ir beveik viskam, kas smaugia Prancūzijos ekonomiką biurokratija.

 

Tačiau tokia politika būtų prakeiksmas jauniems ir seniems prancūzams, imigrantams ir čiabuviams. Prezidentas Emmanuelis Macronas niekada neatsigavo po politinio smūgio, kurį sukėlė jo nedrąsūs žingsniai link ekonominio sveiko proto savo valdymo pradžioje.

 

Kaip matome Indijoje, bet kuriai vyriausybei sunku valdyti konfliktus tarp senųjų ir jaunųjų, sparčiai kintančiame, pasaulyje. Kai, kaip antai Prancūzijoje, prie konflikto dėl išteklių prisideda civilizacijų susidūrimas, o visa tai dar papildo visuomeninis sutarimas, kuris yra tiek pat giliai klaidingas, kiek ir plačiai įsišaknijęs, kyla konfliktas, kurio įprastinė politika gali nepajėgti išspręsti.“ [1]

 

1. The Generation Conflagration. Walter Russell Mead.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Oct 2026: A17. 

The Generation Conflagration

“Events in Ukraine, war in the Persian Gulf, growing stress in the American alliance system, greater cohesion among America's opponents, social unease about artificial intelligence: 2026 won't go down in history as a calm year.

 

Now, we can add generational conflict to the mix. In 2024 youthful protesters drove Bangladeshi Prime Minister Sheikh Hasina from power and challenged Serbia's political establishment. The following year, generational unrest shook and sometimes toppled governments from Nepal and Madagascar to Morocco and Peru. The riots that shocked France last week and the "Cockroach" movement across India show generational politics moving from the margins to the center of world politics, challenging established orders in some of the most powerful and influential nations.

 

Youth movements can be consequential. In 1968 youth revolts in both Western Europe and the U.S. took place whose consequences (and elderly survivors) still shape Western politics. The large post-World-War II generations of the West were born into unprecedented affluence and met new realities, including oral contraception, that gave them wildly different experiences and expectations from those of their war- and depression-scarred parents and grandparents. As these large generational cohorts reached voting age and began working, they reshaped their societies in their own image -- not always, it must be said, for the better.

 

Globally, the generation gap has grown into a chasm. From the advent of social media to the rise of artificial intelligence, young people face conditions their elders struggle to understand. At the same time, baby boomers like your Global View columnist and our elders are living longer, more active lives. Warren Buffett might have stepped down at 96, but octogenarians and septuagenarians like Larry Ellison, Stephen Schwarzman and Michael Bloomberg are still at their desks. In politics, Donald Trump (80), Elizabeth Warren (77) and Bernie Sanders (85) continue to rule the roost.

 

Generational conflict may be an inevitable part of contemporary politics, but it plays out very differently in different parts of the world. Take last week's most prominent examples, in India and France.

 

In India, the world's largest Generation Z cohort is finding that even economic growth projected to reach 7.1% isn't enough. Since the Bharatiya Janata Party-led government came to power in 2014, rising incomes and falling prices for cellphones and data have connected hundreds of millions of Indians to the internet. Indian young people want to live the kind of lives they see on their screens, but even as educational levels rise, that affluence remains tantalizingly out of most people's reach. If India's current government can't address the aspirations of India's Zoomers, Indian National Congress leader Rahul Gandhi and his allies in the opposition coalition are ready to take up the slack.

 

The French generational gap is different. As in growing numbers of countries today, France's population is aging and projected to shrink, delaying the inevitable generational transfer of power. French boomers cling to the keys to the treasury, and it shows. According to France's National Institute of Statistics and Economic Studies, the poverty rate for children (22.4%) is more than double that of retirees (10.4%). France's Pensions Advisory Council reports that 24.3% of public spending in 2025 went to pensions, while the Finance Ministry puts the share of the Education Ministry's proposed 2027 budget going to pension payments at 32%.

 

The French generational gap is about more than age. Ethnically and culturally, French young people are more likely to have Islamic or immigrant backgrounds than older people. In 2024 the median age for French residents was 41.6 years. The median age for second-generation immigrants (with one or more immigrant parents) was estimated at around 25.

 

This mix of economic grievances that tend to unite young people in France and ethnic and religious tensions and alienation that affect some young people more than others helps explain the complex nature of France's youth rebellion. Some protesters want to lobby city hall. Some want to burn it to the ground. Some don't care much about city hall but enjoy looting stores and rioting in the streets.

 

This is bad news, but France's problems aren't only generational. Where young and old agree in France, they are generally both wrong. The best way to open opportunities for youth would be to slash taxes and dismantle restrictions on new housing, infrastructure, business, employment and almost everything else strangling the French economy with red tape.

 

But such policies would be anathema to Frenchmen young and old, immigrant and indigenous. President Emmanuel Macron has never recovered from the political blowback against his hesitant steps toward economic sanity early in his administration.

 

As we see in India, it is hard for any government to manage the conflicts between old and young in a rapidly changing world. When as in France you add a clash of civilizations to the conflict over resources and toss in a social consensus that is as deeply misguided as it is widely entrenched, you get a conflict that conventional politics may be unable to resolve.” [1]

 

1. The Generation Conflagration. Walter Russell Mead.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 20 Oct 2026: A17.