Tai dar viena apgaulė. Taivanas labai priklauso nuo Kinijos tiekiamos žaliavos ir nuolatinių magnetų, naudojamų didelio našumo varikliuose bei karinės ar dvejopos paskirties įrangoje (pavyzdžiui, dronuose ir radarų sistemose). Jei Kinija pajustų grėsmę dėl Taivano dronų, dronų dalių tiekimas karinėms reikmėms reikiamais kiekiais būtų nedelsiant nutrauktas.
Tiekimo šaltiniai ir priklausomybė
• Kinijos dominavimas: Taivanas neturi reikšmingų savų retųjų žemių telkinių, todėl istoriškai didžiąją dalį žaliavinių retųjų žemių elementų ir nuolatinių magnetų (pvz., neodimio-geležies-boro) importuoja iš Kinijos. Kinija kontroliuoja maždaug 90–94 % pasaulinės retųjų žemių perdirbimo ir nuolatinių magnetų gamybos rinkos.
• Alternatyvūs importo partneriai: Siekdamas sumažinti pažeidžiamumą dėl Pekino taikomų eksporto apribojimų (pavyzdžiui, Kinijos įvestos „0,1 % taisyklės“), Taivanas diversifikavo dalį tiekimo ir pramoninio bendradarbiavimo, nukreipdamas jį į JAV, Japoniją, Australiją, Indiją ir Europos Sąjungą.
• Vietinė gamyba ir perdirbimas: Nors Taivanas vietoje projektuoja, vynioja apvijas, apdoroja ir surenka elektrinius bei bešepetėlius variklius (tai atlieka tokios įmonės kaip „TECO Electric“, „China Steel Corporation“ ir „Lien Yeh Metal Co.“), gamyboje remiamasi elektronikos atliekų bei elektromobilių variklių perdirbimu ir tarpiniu žaliavų apdorojimu, o ne pirminiu gavybos procesu. Kaip ir kiekviena kosminio masto apgavystė, ši Vakarų žiniasklaidoje aprašoma labai poetiškai:
„KAOSIUNGAS, Taivanas – Nuo tada, kai buvęs JAV karinio jūrų laivyno skrydžių karininkas Paulas Lwinas 2024 m. Rodo saloje įkūrė gynybos technologijų startuolį „HavocAI“, jis Taivaną laiko galimybių sala.
Lwinas kuria programinę įrangą, skirtą valdyti autonominius jūrų laivyno laivus – tai tokia bepiločių sistemų gynybos priemonė, apie kokią svajoja Taivano kariniai planuotojai, kurdami atgrasymo priemones nuo Kinijos invazijos.
„Jei galime padėti Taivanui sukurti tūkstančius tokių autonominių laivų, tai galėtų apsaugoti Taivaną, – sakė jis. – Tai galėtų užkirsti kelią karui.“
JAV bepiločių technologijų startuoliai, tokie kaip „HavocAI“, plūsta į Taivaną ir – skatinami JAV vyriausybės tarpininkų – ieško partnerių, galinčių padėti brėžinius paversti realybe.
Ši besiformuojanti pramonės šaka turi potencialo patenkinti JAV kariuomenės poreikį turėti saugią bepiločių orlaivių tiekimo grandinę, kuri apeitų Kiniją, ir kartu aprūpinti Taivaną ginkluote, kurią šalis laiko būtina savo, kaip savarankiškai valdomos demokratijos, išlikimui.
JAV startuoliai, bendradarbiaujantys su Taivanu jūrinių ir oro bepiločių srityje, yra įvairūs – nuo mažų gynybos technologijų įmonių iki „Anduril Industries“, ginklų tiekėjos Pentagonui ir Taivano kariuomenei, kurios sutarčių dėl bepiločių orlaivių su Taipėjumi vertė viršijo 1 mlrd. JAV dolerių. Nuo 2025 m. rugsėjo pasirašyta bent 13 JAV ir Taivano bendradarbiavimo sutarčių.
JAV politikos prioritetas – gaminti bepiločius orlaivius šalies viduje. „Aiškiai teikiame pirmenybę amerikietiškai produkcijai“, – praėjusiais metais sakė gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas, pristatydamas „Drone Dominance“ – 1,1 mlrd. JAV dolerių vertės Pentagono programą, skirtą mažų, mirtiną galią turinčių bepiločių orlaivių įsigijimui.
Vis dėlto „šiandien ne viską galima pagaminti Jungtinėse Valstijose“, – teigė Trentas Emenekeris, anksčiau vadovavęs „Blue UAS“ projektui – Pentagono programai, atsakingai už saugių bepiločių orlaivių ir jų dalių patikrą. „Bet kokie veiksmai, padedantys kurti tiekimo grandinę už žemyninės Kinijos ekosistemos ribų, yra sveikintini“, – sakė T. Emenekeris, vadovaujantis bepiločių orlaivių operatorių mokymų startuoliui.
Taivano vyriausybė rugpjūtį sukėlė savotišką „aukso karštligę“, kai per ateinančius šešerius metus dronams įsigyti skyrė daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių; tai paskatino naujus sandorius ir įkvėpė gyvybės partnerystėms, užmegztoms dar tada, kai šis biudžetas buvo tik planuojamas.
Taivano pareigūnai mano, kad visapusiškos vietinės dronų pramonės sukūrimas yra gyvybiškai svarbus norint atgrasyti Kiniją nuo jėgos panaudojimo bandant užimti salą, kurią ji laiko savo teritorija.
Šis poreikis tapo dar aktualesnis prezidentui D. Trumpui vilkinant 14 mlrd. JAV dolerių vertės ginkluotės pardavimą Taivanui. Šalininkai gynybos pramonės bendradarbiavimą laiko būdu stiprinti Vašingtono ir Taipėjaus ryšius, ypač nerimaujant, kad JAV nebeturi noro ar galimybių padėti salai apsiginti.
Ši partnerystės strategija atkartoja modelį „jūs projektuojate – mes gaminame“, kurį išpopuliarino „Taiwan Semiconductor Manufacturing“ – pagrindinė salos ekonomikos augimo varomoji jėga.
Taivanas tapo pasauliniu gamybos centru dar aštuntajame dešimtmetyje – gerokai anksčiau, nei išgarsėjo kaip pasaulinis puslaidininkių tiekėjas. Sala pelnė lanksčios, vietos pramonės tinklo remiamos sutartinės gamybos partnerės reputaciją.
„Amerikos įmonės jau atvyksta į Taivaną ieškoti mokslinių tyrimų ir plėtros partnerių bei kurti dronų tiekimo grandines“, – šią vasarą sakytoje kalboje teigė Raymondas Greene'as, Amerikos instituto Taivane (de facto JAV ambasados) direktorius.
Šios partnerystės rodo pažangą kuriant vadinamąją „ne raudonąją“ (t. y. ne Kinijos įtakos zonoje esančią) arba „demokratinę“ tiekimo grandinę, galinčią aptarnauti tiek Taivaną, tiek Pentagoną.
Dauguma detalių, kurias Taivano tiekėjai gamina „Anduril“ produkcija nėra skirta naudoti Taivane, teigė „Anduril“ bendraįkūrėjas Palmeris Luckey.
„Mano verslo interesas – galbūt modelis „sukurta JAV, pagaminta Taivane“ arba „sukurta bendradarbiaujant ir pagaminta Taivane“, – sakė P. Luckey interviu nedidelei žurnalistų grupei Taipėjuje. Tačiau, pasak jo, norint atremti Kinijos keliamas grėsmes, Taivanui „reikia pačiam kurti ir dideliais kiekiais gaminti ginklų sistemas“.
Nacionalinis Chung-Shan mokslo ir technologijų institutas (NCSIST) – Taivano kariuomenės mokslinių tyrimų ir plėtros padalinys – praėjusiais metais pasirašė bendros gamybos sutartį su „Anduril“ dėl šios JAV bendrovės sparnuotųjų raketų „Barracuda 500“ ir povandeninių dronų gamybos Taivane. Tai buvo viena iš šešių tą pačią dieną NCSIST pasirašytų sutarčių su Vakarų bendrovėmis; tarp jų – ir susitarimas su „Northrop Grumman“ dėl bendradarbiavimo modernizuojant Taivano gynybos ministerijos oro ir priešraketinės gynybos sistemas.
Praėjusių metų pabaigoje JAV Kongresas įpareigojo Pentagoną pradėti bendrą dronų programą su Taivanu.
„Ilgalaikis JAV ir Taivano bendradarbiavimas gali duoti didelės naudos JAV gynybai“, – teigė JAV ir Taivano verslo tarybos prezidentas Rupertas Hammondas-Chambersas.
Šios partnerystės taip pat galėtų aprūpinti užsienyje dislokuotas JAV pajėgas. Tai būtų ypač naudinga JAV Ramiojo vandenyno vadavietei, veikiančiai tūkstančius mylių nuo JAV žemyninės dalies; čia „Taivano gamybos pajėgumai gali patenkinti realiai egzistuojantį poreikį“, – sakė Emenekeris.
---
Laivų statybos įmonė pasirašo sutartį
Rodo saloje
Chen Jeng-horngas, didžiausios Taivano laivų statybos bendrovės CSBC valdybos pirmininkas, stebėjo Vakarų startuolių antplūdį po to, kai Taivano gynybos ministerija gruodį paskelbė, jog jai reikia 1 320 vienkartinio naudojimo antvandeninių dronų – beįgulių puolamųjų katerių, kurie susprogsta pasiekę taikinį. Vėliau karinis jūrų laivynas paprašė 930 mln. JAV dolerių finansavimo šešerių metų laikotarpiui.
CSBC sulaukė daugybės pasiūlymų iš potencialių partnerių, siūlančių dronų technologijas ir ieškančių laivų statybos srities kompetencijos. „Jei jie nori plėsti savo verslą, Taivanas yra kita svarbi klientė.“ Pasak jo, nors Taivanas pirmauja laivų statybos srityje, jam trūksta technologijų, leidžiančių nuotoliniu būdu valdyti daugybę beįgulių sistemų sausumoje, jūroje ir ore.
Chenas ir kiti CSBC vadovai daugiau nei pusmetį vertino maždaug tuziną JAV ir Europos įmonių, ieškodami partnerių, su kuriais galėtų konkuruoti dėl karinio jūrų laivyno sutarties dėl beįgulių laivų gamybos.
Jie lankėsi JAV, stebėjo gaminių demonstracijas jūroje ir susitiko su įmonių vadovais, kol galiausiai pasirinko „HavocAI“. Praėjusį mėnesį Chenas nuvyko į Rod Ailandą pasirašyti sutarties.“ [1]
1. World News: U.S. Defense Startups Flock to Taiwan --- Firms want to build uncrewed boats and aircraft using a non-China supply chain. Wang, Joyu. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Oct 2026: A8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą