Kodėl Ukrainos ir kai kurie Vakarų Europos pareigūnai taip nori neleisti amerikiečiams pirkti pigaus rusiško dyzelino? Tai įgalintų stipriai pakenkti JAV šiuo metu valdantiems respublikonams per kadencijos vidurio rinkimus ir sukelti tam tikrų nepatogumų rusams. Nesvarbu, kiek rusiško dyzelino įsigys amerikiečiai. Pasaulio rinkos reaguoja į galingųjų JAV veiksmus ir atitinkamai prisitaiko.

 

Kad dauguma, Vakarų Europą valdančių, nevykėlių yra Amerikos respublikonų priešai, seniai žinoma. Zelenskis gi sėdi tų nevykėlių kišenėje.

 

"Trečiadienio rytą Denysas Sienikas, aukšto rango Ukrainos diplomatas Vašingtone, išsiuntė skubią žinutę JAV įstatymų leidėjams: Ukrainai netikėtai buvo apribotas karinės paskirties „Starlink“ terminalų veikimas, o jis nežinojo priežasties. D. Sienikas įspėjo, kad šis pokytis suteiktų Rusijai pranašumą konflikte ir apsunkintų Kyjivo galimybes perimti smūgius.

 

Kiti Ukrainos pareigūnai įtarė blogiausia: kad prezidentas D. Trumpas nurodė Elonui Muskui – „Starlink“ valdančios bendrovės savininkui – apriboti Kyjivo prieigą prie palydovinių sistemų. Šie nepatvirtinti įtarimai rodo, kaip stipriai pašlijo JAV ir Ukrainos santykiai D. Trumpui spaudžiant užbaigti konfliktą.

 

Ketvirtadienį Ukraina atnaujino smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, o jos kariuomenė atgavo visišką prieigą prie „Starlink“.

 

Rusijos pareigūnų teigimu, tolimojo nuotolio dronai, kuriems nereikia „Starlink“ ryšio, atakavo Riazanės naftos perdirbimo gamyklą; ten kilo gaisras. Šis smūgis nutraukė kelias dienas trukusią Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas pauzę.

 

„Štai ir viskas.“ „Blokas baigtas“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas omenyje Ukrainos moratoriumą naftos perdirbimo gamyklų atakoms.

 

Ukraina oficialiai neprisiėmė atsakomybės už Riazanės išpuolį.

 

Kijevo santykiai su Vašingtonu vis labiau įtempti. Pastarosiomis dienomis Trumpas pasiūlė nupirkti Maskvos naftą pagal pelningą dyzelino sandorį, pareikalavo, kad Zelenskis atsistatydintų, ir paskelbė paliaubas dėl naftos perdirbimo gamyklų bombardavimo.

 

Kijevo teigimu, per Ukrainos atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas pertrauką Maskva apšaudė Ukrainos karinius objektus. Nors trečiadienį Ukrainos prieiga prie „Starshield“ buvo apribota, Rusija paleido dronų bangas link jos karinių objektų.

 

Rezultatas – įnirtinga Ukraina, suirzę JAV sąjungininkai ir didėjantis nesutarimas Respublikonų partijoje dėl Trumpo užsienio politikos prieš lapkričio mėnesio vidurio kadencijos rinkimus.

 

„Šis veiksmas negali būti atsitiktinumas ir yra susijęs su dabartine politine situacija“, – sakė vyresnysis Zelenskio patarėjas Serhijus Beskrestnovas.

 

„Padarysime viską, ką galime, kad sutvarkytume tai“, – sakė Atstovų Rūmų narys Brianas Fitzpatrickas (respublikonas, Pensilvanija). Fitzpatrickas, kuriam gresia įtemptos perrinkimo lenktynės, teigė, kad Kongresas imsis veiksmų, jei paaiškės, jog Vašingtonas įvedė greičio apribojimus Ukrainos karinės paskirties „Starlink“ prieigai.

 

„Jei pradėsime slėpti Ukrainos padėtį, bus pasekmių“, – sakė jis „The Wall Street Journal“.

 

Paklaustas, kokių pasekmių, jis atsakė, kad Kongresas gali sustabdyti atsakingų federalinių agentūrų finansavimą.

 

„SpaceX“ atsisakė komentuoti, tačiau Muskas socialinės žiniasklaidos įraše pažymėjo, kad „Starlink“ karinės platformos „Starshield“ apribojimus nustato Pentagonas ir „galiausiai“ Trumpas.

 

Baltieji rūmai atsisakė atsakyti į klausimus apie „Starlink“ situaciją. „Prezidentas ir jo komanda toliau yra įsipareigoję atlikti konstruktyvų vaidmenį užbaigiant konfliktą“, – teigiama pranešime.

 

Ukrainos sunkumai patekti į palydovinius terminalus kilo po JAV perspėjimų, kad Trumpas gali nutraukti žvalgybos paramą arba karinius pardavimus Kijevui, teigė aukščiausi Europos ir Ukrainos pareigūnai. JAV pareigūnai neigia, kad grasinimai buvo išreikšti.

 

Ukrainos pareigūnai ir Europos sąjungininkai yra pasipiktinę Trumpu, sakė aukšto rango Europos pareigūnai, teigdami, kad jis derybų imasi netinkamai. Jų nuomone, vienintelis būdas užbaigti konfliktą – didinti spaudimą Maskvai, o ne Kyjivui; be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudotų bet kokia JAV teikiama ekonomine parama savo iždui papildyti ir kovos veiksmams pratęsti.

 

Trečiadienį V. Zelenskis britų laidų vedėjui Piersui Morganui sakė pasijutęs išduotas dėl D. Trumpo pasiūlymo pirkti dyzeliną iš V. Putino.

 

Administracijos pareigūnai teigė, kad D. Trumpas siekia deeskaluoti kovos veiksmus ir tuomet pateikti Maskvai naują pasiūlymą, pagal kurį jai būtų suteikta ekonominė bei politinė nauda, ​​jei ji laikytųsi ilgalaikių paliaubų sąlygų.

 

Administracijos atstovai taip pat apibūdino D. Trumpo pasiūlymą pirkti rusišką dyzeliną kaip būdą sumažinti degalų kainas JAV ir kartu pasiūlyti V. Putinui ekonominę paskatą, kuri paskatintų jį grįžti prie derybų stalo.

 

Kai kurie įstatymų leidėjai respublikonai palankiai įvertino D. Trumpo susitarimą su Rusija, laikydami jį pagalba aukštų energijos kainų slegiamiems JAV vartotojams, o kiti kritikavo jį kaip nepagrįstą dovaną Rusijos lyderiui.

 

Pareigūnų teigimu, naujausia įtampa tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio kilo po susitikimo Niujorke.

 

Rugsėjo viduryje V. Zelenskis atvyko į JAV dalyvauti Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime, tikėdamasis sėkmės, nes anksčiau buvo ne kartą sėkmingai bendravęs su D. Trumpu. Tačiau susitikimo metu D. Trumpas darė spaudimą V. Zelenskiui,  dėl to, kodėl Ukraina atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, teigė su situacija susipažinę asmenys.

 

Energetikos analitikai vieningai sutaria, kad kylančios energijos kainos, ypač dyzelino kaina, pirmiausia yra karo, į kurį įsitraukęs Iranas, pasekmė. Vis dėlto Ukrainos dronų kampanija prieš Rusiją iš rikiuotės išvedė nuo 40 iki 50 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų, nurodė analitikai.

 

Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, po D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbio JAV ne kartą – maždaug šešis sykius – prašė Ukrainos nutraukti šias atakas. Ukrainos pareigūnai teigė sutiksią su energetikos srities paliaubomis, tačiau Rusija atsisakė, todėl Ukraina atakų nenutraukė.

 

Per kitą mėnesį, tęsiantis Ukrainos atakoms, D. Trumpo požiūris į V. Zelenskį suprastėjo. Prezidentą erzino tai, kad Ukraina naudojo JAV išteklius taikydamasi į Rusijos energijos eksportą būdu, kuris, jo manymu, galėjo pakenkti JAV vartotojams, teigė minėti asmenys.

 

Spalio pradžioje aukšto rango Ukrainos ir Europos pareigūnai skrido į Majamį susitikti su dviem artimiausiais D. Trumpo patarėjais, siekdami atgaivinti taikos derybas. Spalio 9 d. vykusių derybų, kurioms vadovavo D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas, tikslas buvo parengti konfliktą užbaigiančius pasiūlymus, priimtinus tiek Maskvai, tiek Kyjivui. Susitikimo metu J. Kushneris ir S. Witkoffas užsiminė, kad D. Trumpas svarsto galimybę sudaryti susitarimą su Rusija dėl dyzelino. Ukrainos ir Europos pareigūnai liko priblokšti.

 

Šešias valandas trukusio susitikimo metu J. Kushneris ir S. Witkoffas ragino ukrainiečius bei europiečius pateikti naujų pasiūlymų karui užbaigti, teigė su situacija susipažinę asmenys. Tą pačią dieną D. Trumpas pusantros valandos kalbėjosi telefonu su V. Putinu, o netrukus po pokalbio paskelbė apie susitarimą dėl dyzelino.

 

Pasak įstatymų leidėjų ir JAV pareigūnų, po šio pranešimo keli pasipiktinę Respublikonų partijos įstatymų leidėjai skambino į Baltuosius rūmus. Jų teigimu, šis susitarimas suteikė Rusijai pergalę be jokių nuolaidų ir prieštaravo 2022 m. priimtam įstatymui, draudžiančiam JAV importuoti rusiškus energijos išteklius be išankstinių konsultacijų su Kongresu.” [1]

 

1. Trump's Sudden Turn on Kyiv Triggers Confusion, Mistrust. Gramer, Robbie; Wise, Lindsay; Walker, Marcus.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2026: A1.