Dėl didelių energijos kainų smarkiai nukentėjo euro zonos pramonės atsparumas – gamybos apimtys nuolat mažėja, blokui artėjant prie sudėtingo žiemos laikotarpio.
Nuo 2022 m. atsisakius pigių rusiškų dujų, tiekiamų dujotiekiais, regionas tapo struktūriškai priklausomas nuo nepastovių pasaulinių rinkų.
Šį pažeidžiamumą dar labiau sustiprino naujas didžiulis energetinis sukrėtimas, kilęs dėl karo Irane ir Hormūzo sąsiaurio uždarymo; dėl to dujų kainos Europoje pakilo maždaug 50 proc.
Ekonominės pasekmės ypač ryškios euro zonos sunkiosios pramonės ir automobilių gamybos sektoriuose. Tokie pramonės milžinai kaip „Volkswagen“ paskelbė apie plataus masto išlaidų mažinimo priemones ir planus Vokietijoje panaikinti iki 50 000 darbo vietų – tai lėmė smunkantis pelnas ir nekonkurencingos energijos kainos vidaus rinkoje.
Elektros kainos energijai imliai Europos pramonei vidutiniškai yra dvigubai didesnės nei Jungtinėse Valstijose; tai sukuria didelį ilgalaikį konkurencinį trūkumą, dėl kurio dalis gamybos perkeliama už ES ribų.
________________________________________
Mažėjanti pramonės gamyba
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2026 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, euro zonos pramonės gamyba sumažėjo 0,5 proc. – tai trečias mėnuo iš eilės, kai fiksuojamas nuosmukis. Palyginti su praėjusiais metais, gamybos apimtys sumažėjo 1,1 proc.
Nors kai kurie aukštųjų technologijų sektoriai (pavyzdžiui, puslaidininkių gamybos įrangos gamyba Nyderlanduose) bei kompiuterių ir elektronikos segmentai išlieka stiprūs, tradicinė automobilių ir chemijos pramonės gamyba smarkiai krito, taip nusverdama žemyn bendrą euro zonos rodiklį.
________________________________________
Atsisakymo nuo rusiškos energijos kaina
Vertinimai dėl bendros ryšių su rusiška energetika nutraukimo kainos skiriasi priklausomai nuo šaltinio, tačiau finansinė našta neabejotinai milžiniška:
• 3 trilijonų eurų vertinimas: Rusijos diplomatinės atstovybės teigia, kad bendri ES ekonominiai nuostoliai dėl šio atsiskyrimo ilgainiui gali siekti 3 trilijonus eurų (3,4 trilijono JAV dolerių) – tai lemtų kainų kilimas, žemesnis gyvenimo lygis ir gamyklų uždarymas. • Energetikos sąskaitų dilema: Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analizė rodo, kad nuo 2022 m. vasario ES šalys Rusijai už iškastinį kurą sumokėjo maždaug 238,4 mlrd. eurų. Nepaisant didžiulių pastangų mažinti priklausomybę, Briuselis pripažįsta, kad visiškas atsisakymas bus įgyvendintas tik 2027 m.
________________________________________
Strigęs perėjimas ir žiemos rizika
Svarbioje Europos Audito Rūmų ataskaitoje įspėjama, kad ES strategija „REPowerEU“ stringa dėl didelio investicijų trūkumo. Valstybės narės paskirstė mažiau nei penktadalį iš 300 mlrd. eurų ES lėšų, skirtų perėjimui prie švarios energetikos finansuoti.
Dėl to euro zona pasitinka žiemos šildymo sezoną su pavojingai žemu dujų atsargų lygiu – saugyklos užpildytos apie 65–67 proc., palyginti su daugiau nei 80 proc. tuo pačiu laikotarpiu pernai. ES lyderiai dabar skubiai ragina Europos Komisiją taikyti koordinuotą laikiną finansinę pagalbą, kad pagrindinės pramonės šakos nepatirtų žlugimo dėl užsitęsusio kainų spaudimo.
„AfD“ laukia rinkimų. „AfD“ ragina atnaujinti pigios rusiškos energijos pirkimą.
„Euro zonos pramonės produkcija rugpjūtį vėl sumažėjo dėl užsitęsusio susirūpinimo dėl energijos kainų, nes karas Artimuosiuose Rytuose toliau įsiplieskė.
Statistikos agentūra „Eurostat“ ketvirtadienį pranešė, kad pramonės gamyba, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 0,5 % po liepos mėnesį prognozuoto 0,3 % sumažėjimo. Rugpjūčio mėnesio rodiklis buvo mažesnis nei „The Wall Street Journal“ apklaustų ekonomistų konsensusas, kuris prognozavo 0,2 % augimą.
Dėl sumažėjusios veiklos regiono pramonės sektoriui tai dar labiau apsunkina kelis mėnesius.
Po stebėtinai atsparaus atsako į karo Irane protrūkį, gamyba visoje 21 euro zonos valstybėje jau tris mėnesius iš eilės mažėja, todėl kyla susirūpinimas, kad didelės energijos kainos ir ekstremalūs orai stabdo ekonomikos augimą.
Nors Vokietijoje, didžiausioje euro zonos ekonomikoje, gamyba šiek tiek atsigavo po staigaus nuosmukio liepos mėnesį, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje gamyba sumažėjo.
„Vis dėlto pramonė gali būti neatspari aukštesnėms energijos kainoms ir pasauliniam neapibrėžtumui“, – sakė ING ekonomistas Bertas Colijnas.
Rugpjūčio mėnesio rodiklis paskelbtas nepaisant pasitikėjimo ženklų. tarp euro zonos gamintojų, kurie išliko optimistiški.
Pirkimų vadybininkų indeksai liepos–rugsėjo mėnesiais rodė, kad gamybos nuotaikos iš eilės kyla ir pasiekia aukščiausią lygį nuo 2022 m. gegužės mėn.
Tačiau kylančios energijos kainos ir toliau daro spaudimą gamyklų pelno maržoms, kartu apsunkindamos palūkanų normų perspektyvas. Rugsėjį pramonės sąnaudų ir produkcijos kainų infliacijos tempas pakilo iki aukščiausio lygio nuo gegužės mėn.
Tikimasi, kad gamyba rugsėjį vėl padidės, o tai paskatins numatomas transporto priemonių gamybos atsigavimas, teigė M. Fisheris, „Capital Economics“ ekonomistas.“ [1]
1. World News: Industrial Resilience Falters in Eurozone. Don Nico Forbes. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Oct 2026: A7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą