„Jeffo Yasso straipsnis „Pinigų pylimas į Ivy lygą neišspręs jos problemų“ (spalio 9 d.) yra taiklus, tačiau norint prisitaikyti prie naujų akademinių įmonių, mums reikia Schumpeteriško „kūrybinio griovimo“, kuris yra toks svarbus konkurencingo privataus verslo kapitalizmo atsiradimui ir triumfui JAV ir visame pasaulyje. Tokių legendinių prekių ženklų kaip „Sears“ ir „Eastman Kodak“ mažinimas arba beveik visiškas išnykimas padėjo išlaisvinti išteklius, skirtus finansuoti „Anthropic“, „Nvidia“, „Apple“ ir kitus pastarojo meto ekonomikos pažangos lyderius.
Didėjanti uždarymo grėsmė jau verčia kai kuriuos esamus koledžus iš nevilties slopinti administracinį krūvį, kuris atitraukė juos nuo pagrindinės misijos – atrasti ir skleisti žinias bei kūrybines idėjas.
Kai kurios institucijos taip pat svarsto galimybę peržiūrėti kadencijos nuostatas ir netgi persvarsto brangias tarpkoledžines sporto išlaidas. Darbo rinkos daro tokias nedarbingas specialybes kaip lyčių studijos nepageidaujamas studentams. Kai kurios mokyklos prašo profesorių daugiau dėstyti ir mažiau rašyti straipsnių kraštutiniu atveju.“ žurnalai. Vis garsiau kalbama apie trejų, o ne ketverių metų bakalauro laipsnius.
Dėl didžiulių mokesčių mokėtojų ir privačių filantropinių subsidijų rinkos signalai, lemiantys būtiną kolegijų išteklių perskirstymą, susilpnėja, tačiau jie vis dar egzistuoja ir pradeda veikti. Pritariu pono Yasso entuziazmui dėl Ostino universiteto, bet manau, kad kelių šimtų esamų mokyklų žlugimas atbaidys likusias, skatindamas mažiau ideologiškai pagrįstą budrumą ir verčiau sutelkdamas dėmesį į didesnį efektyvumą.
Prof. Em. Richard Vedder
Ohajo universitetas
Atėnai, Ohajas“ [1]
Lietuvos universitetai komunistų valdymo laikais buvo silpni, tačiau jie buvo tikri universitetai. Ten dirbantys žmonės domėjosi moksliniu darbu ir rengė kadrus Lietuvai iš geriausių studentų, kokius turėjo.
Konservatoriaus Kubiliaus ir liberalo Steponavičiaus dėka, mūsų universitetai tapo diplomų kioskais, versdami studentus, kurie gabūs, bet neturi pinigų korepetitoriams, todėl nepatenka į valstybės apmokamas studijų vietas, prasiskolinti skandinavų bankams už didžiules sumas pinigų. Tie pinigai iššvaistomi universitetuose.
Tas pats atsitinka ir su pinigais, kuriuos sumoka į Lietuvą atvažiuojantys uždarbiauti migrantai, kurie apsimeta studentais.
Profesoriai prikūrė mažų “mokslinių” žurnaliukų, kuriuose spausdina nieko nevertus “mokslinius darbus” ir vienas kitą cituoja.
Lietuvos universitetuose nėra mokslo ir nėra tikro mokymo. Tai pasityčiojimas iš universiteto vardo. Juos reikia išvaikyti ir kurti iš naujo, o visus apgavikus eksportuoti į Graikiją kartu su Landsbergiais. Lenkijos provincijoje Balstogėje geresni moksliniai darbai, negu mūsų numylėtame sostinės Vilniaus universitete.
Lietuvos aukštojo mokslo sistema, jos kokybė ir po Nepriklausomybės atkūrimo vykdytos reformos (ypač 2009 m. mokslo ir studijų reforma, siejama su tuometiniu premjeru Andriu Kubiliumi ir švietimo ministru Gintaru Steponavičiumi) visuomenėje bei akademiniame sluoksnyje sukelia labai prieštaringų vertinimų.
Šiuo klausimu egzistuoja kelios pagrindinės nuomonės:
• Kritikų pozicija: Teigiama, kad įvestas studijų krepšelio principas, padidėjusi studijų kaina ir paskolų sistema komercializavo aukštąjį mokslą, pavertė jį „rinka“ ir padidino socialinę atskirtį. Taip pat kritikuojama formali mokslo darbų vertinimo sistema (vadinamasis „rodiklių vaikymasis“), kuri, oponentų teigimu, skatina kiekybę, o ne kokybę.
• Reformos šalininkų pozicija: Teigiama, kad pertvarka atnešė būtiną konkurenciją tarp universitetų, padidino finansavimo skaidrumą, paskatino institucijas labiau orientuotis į studentų poreikius bei tarptautinius mokslo standartus, taip pat padėjo išgryninti stipriausias studijų programas.
• Tarptautinis vertinimas: Tarptautiniuose universitetų reitinguose (pavyzdžiui, „QS World University Rankings“) pagrindiniams Lietuvos universitetams bendrame pasauliniame kontekste iššūkių dėl finansavimo ir mokslinių tyrimų poveikio išlieka.
Be gerų kadrų nebus Lietuvoje normalios ekonomikos. Tų gerų kadrų be gerų universitetų nebus. Universitetų kokybė yra tautos išlikimo problema. Dronų spiečių lengvai naikinami brangūs tankai čia nepadės. Nulipkite nuo tribūnų, tankų, balkonėlių ir statinių. Laikas dirbti.
1. It's OK if Markets Force Some Colleges to Close. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 Oct 2026: A16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą