„HAMBURGAS – Trečiadienį Vokietijoje prasidėjo teismo procesas dėl karo nusikaltimų, kuriame teisiamas Ukrainos specialiųjų pajėgų veteranas; jis kaltinamas vadovavęs slaptai, valstybės remiamai operacijai, kurios metu buvo susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekiai – vienos svarbiausių Europos energetikos arterijų.
Ši byla pastato Vokietiją – didžiausią Ukrainos rėmėją – į keblią padėtį: ji teisžia artimos sąjungininkės karininką už tariamą karinės operacijos vykdymą prieš bendrą priešą – Rusiją – tuo metu, kai šis kovojo už savo šalies išlikimą.
Kaltinamasis, kurio tapatybė pagal Vokietijos privatumo apsaugos taisykles įvardijama kaip Serhijus K., 2022 m. rugsėjį, kai įvyko sprogimai, sunaikinę tris iš keturių Baltijos jūros dugnu nutiestų „Nord Stream“ dujotiekių, ėjo kapitono pareigas Ukrainos specialiųjų pajėgų dalinyje.
Vokietijos prokurorai teigia, kad Serhijus K. vadovavo septynių asmenų sabotažo grupei, kuri, naudodamasi išnuomota pramogine jachta „Andromeda“, nugabeno narus ir karinės paskirties sprogmenis prie dujotiekių, esančių maždaug 76 metrų (250 pėdų) gylyje.
„The Wall Street Journal“ anksčiau skelbė, kad šią ataką įvykdė elitinis Ukrainos karinis dalinys.
Sprogimai iš rikiuotės išvedė didžiausią pasaulyje jūrinę gamtinių dujų vamzdynų sistemą – maždaug 20 mlrd. JAV dolerių vertės projektą, daugiau nei dešimtmetį siejusį Vokietijos energijos tiekimą su Rusija. Vienas iš keturių vamzdžių per ataką nukentėjo tik nežymiai, tačiau liko nenaudojamas.
Vokietijos federalinis prokuroras Stefanas Schmidtas, pradėdamas teismo procesą Hamburge, pareiškė, kad Ukrainos valstybinės institucijos užsakė ir koordinavo operaciją, kuria siekta nutraukti dujų tiekimo ryšį su Rusija ir atimti iš Maskvos pajamas, galinčias finansuoti jos veiksmus Ukrainoje.
Prokurorai pateikė Serhijui K. kaltinimus dėl sabotažo ir kritinės infrastruktūros sunaikinimo, taip pat dėl karo nusikaltimo – tyčinio išpuolio prieš civilinę infrastruktūrą, pažeidžiant ginkluoto konflikto taisykles.
Kaltinamasis, kuris buvo sulaikytas Italijoje pagal Vokietijos išduotą orderį, atsisakė duoti parodymus, o jo advokatai paneigė, kad jis dalyvavo sprogdinimuose.
Jo advokatai taip pat argumentavo, kad jo ekstradicija iš Italijos neatitiko Europos teisės normų, nes orderis buvo išduotas dėl sabotažo, o kaltinimus dėl karo nusikaltimų prokuroras nusprendė pateikti tik po to, kai asmuo buvo perduotas Vokietijai.“ kaltinimai.
Jie taip pat argumentavo, kad net jei ataką įvykdė Ukrainos pajėgos, nebūtų pagrindo kaltinti jas karo nusikaltimais, nes dujotiekiai galėjo būti laikomi teisėtu kariniu taikiniu Ukrainai ginantis nuo Rusijos – juk jie generavo pajamas Kremliui.
„Vokietija parodė pasauliui Niurnberge, kas yra karo nusikaltimas ir kas turi būti dėl jo teisiamas“, – sakė gynybos advokatas Nicola Canestrini, turėdamas omenyje po Antrojo pasaulinio karo vykusius nacių lyderių teismo procesus.
„Nord Stream“ buvo Rusijos ginklas – finansinis, karinis ir politinis ginklas“, – teigė N. Canestrini.
Pasak advokato, būdamas buvęs karininkas, kaltinamasis pagal Ukrainos įstatymus buvo saistomas konfidencialumo įsipareigojimų, todėl negalėjo aptarti jokių savo slaptos ar kitokios veiklos tarnybos metu aspektų.
Gynybos advokatai taip pat tvirtina, kad „Gazprom“ – Rusijos valstybės kontroliuojamas energetikos milžinas ir pagrindinis „Nord Stream“ savininkas – pats tiesiogiai dalyvavo konflikte. Remiantis 2023 m. Europos Sąjungos sprendimu, kuriuo sankcijos buvo pritaikytos dviem tokiems daliniams („Fakel“ ir „Potok“), bendrovė kūrė ir finansavo privačius karinius dalinius, kurių gretose daugiausia kovojo jos darbuotojai.
Vokietijos prokurorai neturi jokių kriminalistinių įrodymų, pavyzdžiui, DNR ar pirštų atspaudų, tiesiogiai siejančių Serhijų K. su šia ataka. Tačiau jie teigia, kad jis priklausė diversantų grupei, kurios kai kuriuos narius su šia operacija sieja būtent tokie įrodymai.
Šis teismo procesas turi didelę politinę reikšmę Vokietijai ir Ukrainai. Kanclerio Friedricho Merzo koalicija patiria vis didesnį nacionalistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) spaudimą; ši partija išsiveržė į priekį nacionalinėse apklausose, vykdydama kampaniją prieš pagalbą Ukrainai ir pasisakydama už ekonominių ryšių su Maskva atnaujinimą.
Ukrainos pareigūnai jau seniai neigia bet kokį prisidėjimą prie šios atakos.
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Зеlenskiui šis teismo procesas kelia kitokį pavojų: egzistuoja tikimybė, kad Vokietijos teismo procese bus viešai konstatuota, jog Ukrainos valstybinės institucijos nurodė surengti ataką prieš didžiausios Europos karinės rėmėjos infrastruktūrą.
Gruodžio mėnesį priimtame sprendime dėl skundo ikiteisminio tyrimo metu Vokietijos Federalinis Aukščiausiasis Teismas atmetė argumentą, kad civilinė infrastruktūra tampa teisėtu kariniu taikiniu vien dėl to, kad jos generuojamos pajamos padeda finansuoti konfliktą. Teismas taip pat nusprendė, kad „Nord Stream“ sunaikinimas pažeidė Vokietijos suverenias teises, nors sprogimai įvyko Danijos ir Švedijos išskirtinėse ekonominėse zonose.
Šis teismo sprendimas sukūrė reikšmingų teisinių kliūčių gynybai.
Teismo procese bus tikrinamos teisėto kovos būdo ribos, slaptai veikiančių karinių operatyvininkų statusas bei teisė šalies, kovojančios už savo išlikimą, smūgiuoti į kitos šalies ekonominius interesus net ir tada, kai šie interesai persipina su sąjungininko interesais.“ [1]
Kadangi V. Zelenskis tvirtina, kad jo vyriausybė nėra susijusi su „Nord Stream“ incidentu, šis sabotažo aktas tampa privačių asmenų veiksmu prieš Vokietiją, ES ir visą pasaulį, dėl kurio smarkiai išaugo dujų kaina. Teismas privalo įvertinti, kaip ši privati iniciatyva galėtų būti laikoma teisėta, kaip bando teigti gynyba.
Preliminarioje Vokietijos Federalinio Aukščiausiojo Teismo (BGH) nutartyje teisėjai atmetė pagrindinius gynybos strategijos argumentus:
A. Jokio kovotojo imuniteto už slaptą sabotažą: teismas nusprendė, kad užsienio kariai, veikiantys slapta ir persirengę civiliais, praranda „kovotojo privilegiją“ ir negali reikalauti imuniteto už slaptą sabotažą, pažeidžiantį kitos valstybės suverenias teises.
B. Dėl gaunamų ekonominių pajamų infrastruktūra netampa taikiniu: teisėjai aiškiai atmetė gynybos prielaidą, nusprendę, kad civilinė infrastruktūra automatiškai netampa teisėtu kariniu taikiniu vien dėl to, kad jos generuojamos pajamos padeda finansuoti karą.
C. Vokietijos suvereniteto pažeidimas: nors sprogimai įvyko Danijos ir Švedijos išskirtinėse ekonominėse zonose, teismas konstatavo, kad infrastruktūros sunaikinimas tiesiogiai pažeidė Vokietijos suverenias teises.
1. World News: Nord Stream Trial Tests Germany's Alliance With Kyiv. Pancevski, Bojan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2026: A6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą