„Europos pramonė dešimtmečius klestėjo dėl nuolatinio pigių rusiškų dujų tiekimo, kuris nenutrūkstamai tekėjo per visą Šaltąjį karą ir kitais įtampos tarp Maskvos ir Vakarų laikais.
Nuo sankcijų Rusijai pradžios vasario mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panaudojo didžiules šalies energijos atsargas, kad sumenkintų paramą Kijevui. Šį mėnesį jis visiškai užsuko didžiausio gamtinių dujų vamzdyno „Nord Stream“ čiaupus.
Poveikis nustūmė Europą prie recesijos slenksčio ir gali padaryti ilgalaikės žalos jos gamybos verslui. Skirtingai, nei JAV, Europa rėmėsi apdirbamąja ir sunkiąja pramone, kad pastaraisiais dešimtmečiais išliktų jos ekonomika. Didesnę jos ekonomikos dalį sudaro plieno gamintojai, cheminių medžiagų gamintojai ir automobilių gamintojai.
Europos energetikos krizė paliečia daugumą įmonių – nuo plieno ir aliuminio iki automobilių, stiklo, keramikos, cukraus ir tualetinio popieriaus gamintojų. Kai kurios pramonės šakos, pavyzdžiui, daug energijos sunaudojantis metalų sektorius, uždaro gamyklas, kurios, anot analitikų ir vadovų, gali niekada neatsidaryti, o tai kelia pavojų tūkstančiams darbo vietų.
Kyla klausimas, ar dabartinis skausmas yra laikinas, ar žymi naujos deindustrializacijos eros Europoje pradžią.
Blokas ieškojo alternatyvaus dujų tiekimo visame pasaulyje, sudarydamas susitarimus dėl dujų pirkimo iš JAV, Kataro ir kitų šalių. Tačiau žemynas, galbūt, niekada nebeturės prieigos prie pigių rusiškų dujų, padėjusių konkuruoti su daug išteklių turinčiomis JAV ir kompensuoti dideles darbo sąnaudas, griežtas užimtumo taisykles ir griežtas aplinkosaugos taisykles.
Ziar nad Hronom mieste, Slovakijoje, pastatyta aplink 70 metų senumo aliuminio gamyklą, tiekiančią automobilių dalių gamintojams visame žemyne, kai kurie baiminasi dėl savo finansinės ateities. „Tai tikriausiai yra metalo gamybos Europoje pabaiga“, – sakė Milanas Vesely, visą savo gyvenimą dirbęs „Slovalco“, kurio didžioji dalis priklauso Norvegijos „Norsk Hydro ASA“, ir sekdamas savo tėvų pėdomis.
„Slovalco“ yra viena iš įmonių, nukentėjusių nuo elektros kainų svyravimų visoje Europoje dėl mažo Rusijos energijos tiekimo. Daugelį metų gamykla buvo didžiausia elektros pirkėja Slovakijoje, sunaudojusi 9 % šalies elektros energijos.
Prieš pradedant kilti energijos kainoms praėjusiais metais, „Slovalco“ mokėjo apie 45 eurus (apie 45 dolerius) už kiekvieną megavatvalandę galios. 2022 m. iki šiol ji sumokėjo 75 eurus pagal pernai uždarytą sandorį. Rugpjūčio pabaigoje kainos visoje Europoje pasiekė 1000 eurų.
„Slovalco“ nepratęsė elektros sutarties 2023 m., kuri būtų kainavusi 2,5 mlrd. eurų. Gamyklos vadovas ponas Vesely nutraukia pirminių metalų gamybą ir palieka nedidelę perdirbimo operaciją. Jis taip pat atleidžia 300 iš 450 darbuotojų. „Šiais laikais elektros kainos nepastovumas – tai beprotiška“, – sakė jis.
"Tai yra būdas, kuriuo mes iš tikrųjų žudome pramonę."
Gamyklų apribojimas ir uždarymas sutaupė degalų Europai, siekiant sumažinti paklausą. Kartu su ne Rusijos tiekimo medžiokle, tai leido Europos Sąjungai surinkti pakankamai dujų, kad būtų galima užpildyti daugiau, nei 80% savo saugyklos pajėgumų, ko gero, pakaktų pavasariui be vyriausybės įvestų kvotų, net jei ponas Putinas sumažins tiekimą iki nulio, teigia analitikai.
Dauguma vyriausybių nusprendė, kad dabar geriau sulėtinti ir uždaryti gamyklas, o ne žiemą nutraukti elektros tiekimą ligoninėms ir mokykloms.
Žaliavų duomenų bendrovės ICIS duomenimis, rugpjūtį Europa sunaudojo 10% mažiau dujų, nei vidutinis metų laikas. ES siekia paklausą sumažinti 15 proc.
Gamyklos uždarymas kainuoja labai daug. Energijai imlių pramonės šakų įmonės teigia, kad šią žiemą joms teks žlugti be vyriausybės paramos. Sudėtingos tiekimo grandinės tokiuose sektoriuose, kaip automobilių ir maisto pramonė, sutrinka, o tai padidina infliacijos spaudimą, kaip rodo pandemijos siautėjimas.
Norvegijos trąšų milžinė Yara International ASA, kuri kaip sudedamąją dalį naudoja dujas, savo Europos gamyklose 65 % sumažino amoniako gamybą, skatinančią derlių.
„Galvojame apie dalykus, apie kuriuos nedrįsome pagalvoti prieš metus“, – sakė Michaelas Schlaugas, „Yara“ Sluiskilio gamyklos Nyderlanduose, kuri rugpjūčio pabaigoje sustabdė antrąją iš trijų amoniako gamyklų, generalinis direktorius. Inžinieriai atnaujina mašinas, kad tilptų importuojamas amoniakas, kuriame yra didesnis vandens kiekis, nes įrenginys ima siuntas iš JAV, Trinidado ir kitur, kad pakeistų anksčiau gamintus produktus.
Olandijos trąšų įmonė OCI NV per Roterdamą importuoja daugiau amoniako. Iki kitų metų ji planuoja tris kartus padidinti uosto pajėgumus ir plečia savo Bomono (Teksaso) gamyklą, gaminančią amoniaką, kuris gali būti gabenamas į Europą ir Aziją.
„Tai tikrai persveria svarstykles JAV naudai“, – apie energijos sąnaudas sakė generalinis direktorius Ahmedas El-Hoshy.
Sumažėjus Europos pramonės pajėgumams, padidėtų priklausomybė nuo medžiagų ir dalių, pagamintų užsienyje, tuo metu, kai vyriausybės atsinaujinančios energijos, elektrinių transporto priemonių ir karinių ginklų tiekimo grandines priartinti prie namų.
"Gryni nuodai"
Krizės priešakyje atsidūrė metalų gamintojai, kuriems reikia didelės galios, kad suardytų ir suformuotų chemines jungtis. Elektros kainos šiemet išaugo daugiau, nei dvigubai dėl aukštų dujų kainų, Prancūzijos atominių elektrinių parko problemų ir mažos hidroelektrinių gamybos.
ArcelorMittal SA, viena didžiausių pasaulyje plieno gamintojų, uždarys aukštakrosnę Brėmene ir vadinamąją tiesioginės redukcijos gamyklą Hamburge, gaminančią geležies kempinę, naudojamą neapdorotam plienui gaminti. Vokietijoje ArcelorMittal jau sumažino dujų poreikį maždaug 40%, palyginti su tuo, ką planavo sunaudoti metų pradžioje.
„Niekada neturėjome tokių energijos kainų svyravimų“, – sakė bendrovės Vokietijos verslo vadovas Reineris Blaschekas. „Viskas, kas trumpuoju laikotarpiu siejama su didžiuliu nepastovumu, mums, kaip komercinei įmonei, yra, švelniai tariant, grynas nuodas.
„Turite iš naujo išrasti visą energijos tiekimo grandinę labai greitai“, – pridūrė J. Blaschekas.
„ArcelorMittal“ Vokietija perka kempinę iš JAV, o ne gamina vietoje, naudodama dujas.
Pasak metalų pramonės lobistų grupės „Eurometaux“, cinko atsargos ES beveik pasibaigė, todėl klientai importuoja metalą iš Kinijos. Analitikai teigia, kad Europos pirminio aliuminio gamyba nyksta, todėl žemyne atliekamos perdirbimo operacijos, kurių metu gaminamas metalas, tinkamas tokioms pramonės šakoms, kaip pakavimas, bet ne ratų stebulėms, stabdžiams ar lėktuvų dalims.
Aliuminio lydyklos nebegali atnaujinti elektros energijos sutarčių. Remiantis Vokietijos metalų asociacijos WV Metalle duomenimis, įmonėms reikia 15 megavatvalandžių galios, kad pagamintų metrinę toną pirminio aliuminio, kainuojančio 9000 eurų naujausiomis elektros kainomis, o metrinę toną galima parduoti už mažiau, nei 2500 eurų.
„Mums dabar reikia neatidėliotinos skubios pagalbos, kitaip mums Vokietijoje gresia deindustrializacija“, – sakė „WV Metalle“ generalinė direktorė Franziska Erdle.
„Alcoa Corp.“ aliuminio gamykla San Ciprian Ispanijoje, „Glencore PLC“ cinko lydykla „Portovesme“ Italijoje ir „Trafigura Group“ cinko gamyklos Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Belgijoje apribojo arba uždarė gamybą. Pusė ES aliuminio ir cinko pajėgumų yra neprisijungę, be silicio ir geležies lydinių apribojimų, šį mėnesį ES pareigūnams skirtame laiške sakoma „Eurometaux“.
Tomas Price'as, „Liberum“ žaliavų strategijos vadovas, šį šoką lygina su energijos kainų šuoliu, kuris praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pražudė Japonijos aliuminio pramonę. „Tai toks sunkus įvykis ir Europos pramonės bazė tapo labai priklausoma nuo Rusijos dėl pigių energijos šaltinių“, – sakė jis. „Gali būti, kad ir nebesugrįš“.
Sumažėjusi Europos gamyklų produkcija gresia tiekimo grandinėse. Automobilių gamintojai nukentėjo tiek dėl savo priklausomybės nuo dujų, tiek dėl elektros energijos ir šilumos tiekimo, ir dėl tiekimo problemų. „Volkswagen AG“ teigė kaupianti stiklo gaminių, tokių kaip langai ir priekiniai stiklai, atsargas, baimindamasi, kad stiklo gamintojams gali kilti dujų trūkumas.
Prancūzijos orlaivių variklių ir su gynyba susijusios įrangos gamintojos „Safran SA“ atstovė sakė, kad trapi tiekimo grandinė apribojo bendrovės galimybes padidinti gamybą. Ji pridūrė, kad iki šiol metalą galėjo pirkti iš esamų tiekėjų, tačiau bendrovė situaciją stebi.
Maisto gamyboje cukraus fabrikai yra varomi gamtinėmis dujomis. Vokietijos federalinė konkurencijos institucija pareiškė, kad šį mėnesį keturiems šalies gamintojams bus leista bendradarbiauti, jei tiekimas bus nutrauktas, pavyzdžiui, suteikdami vienas kitam pajėgumus. Jei cukraus gamyklos sustotų, didelė runkelių derliaus dalis, greičiausiai, supūtų, o kainos kiltų vartotojams, kurie jau susiduria su maisto infliacija.
Įmonės lenktyniauja ieškodamos alternatyvių energijos šaltinių, kad išlaikytų cukraus gamybą. Apsaugoti jas sunku, nes tam reikia naujų logistikos ir sandėliavimo patalpų, sakė viena iš keturių įmonių „Sudzucker AG“.
Kai kurios gamyklos, pvz., cinko gamintojai, gali greitai paleisti iš naujo, kai ekonomika vėl padidės. Kitiems, įskaitant stiklo ir aliuminio gamintojus, pakartotinis atidarymas yra ilgas ir brangus procesas, kuris gali niekada neturėti finansinės prasmės.
Net tualetinio popieriaus gamintojai jaučia trūkumą. Vokietijos tualetinio popieriaus ir higienos gaminių gamintoja „Hakle GmbH“ šį mėnesį paskelbė esanti nemoki ir paprašė apsaugos nuo kreditorių, nes nebegalėjo tiek pakelti kainų, kad kompensuotų dėl energijos kainų išaugusių popieriaus sąnaudų.
Slovalco, Slovakijoje, ponas Vesely pardavė elektros energiją, kurią bendrovė pirko per likusius metus, už 160 mln. eurų. Operatoriai ėmėsi atjungti ankšties pavidalo metalines ląsteles, kurios baltus aliuminio oksido miltelius paverčia išlydytu aliuminiu didžiulėje salėje, kuri yra gamyklos nervų centras. Angaras taip pat yra didžiausias gamyklos pažeidžiamumas, nes ląstelės priklauso nuo 285 000 amperų srovės.
Dešimt iš 226 kamerų tebeveikia, tačiau iki metų pabaigos jos bus uždarytos. Norint vėl paleisti gamyklą, tektų pakeisti jų elektros jungtis – procesas užtruktų metus ir kainuotų iki 90 mln. eurų, sakė V. Vesely.
„Visi yra susirūpinę“, – sakė operatorius Tomas Chrienas, „Slovalco“ dirbantis nuo 1993 metų. Procesų ekspertas Marianas Hareznikas teigė, kad darbas atneša gerą, stabilų atlyginimą ir draugiškumo jausmą. „Niekas nesitikėjo, kad atsidursime tokioje situacijoje – kada nors“, – sakė jis.
Branislavas Strycekas, komunalinių paslaugų įmonės „Slovenske Elektrarne, A.S.“, tiekiančios elektros energiją „Slovalco“, vadovas nerimauja, kad daug daugiau Slovakijos įmonių užsidarys, nes, jo skaičiavimais, daugiau, nei pusė neįsigijo elektros energijos 2023 m.
„Šios elektros kainos yra liūdnos“, – sakė jis ir pridūrė, kad yra keistoje padėtyje valdydamas komunalines paslaugas ir norėdamas, kad vyriausybė ir ES imtųsi priemonių kainoms apriboti. „Jūsų klientai neišgyvens, todėl neturėsite kam pristatyti.“ [1]
Kinija žudo du paukščius vienu akmeniu, palaikydama Rusiją šioje istorijoje. Kinija ne tik balansuoja JAV įtaką pasaulyje. Kinija yra vienintelė šalis, galinti užimti Europos vietą pasaulio ekonomikoje. Liūdna diena mums visiems Vakarų šalyse.
1. Europe's Industry Reels at Gas Shutoff
Wallace, Joe; Uberti, David; Kantchev, Georgi; Boston, William.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 12 Sep 2022: A.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą