Pailsės Lietuvos žemė nuo monokultūros sukeltų dykumų susidarymo: energetikos kainos guldo ant menčių trąšų gamintojus – klupdo ir grūdų augintojus

"Energetikos krizės šokdinamas žaliavų kainas stebinti viena šalies žemės ūkio sektoriaus lyderių UAB „Scandagra“ trąšų ieško jai iki šiol neįprastose rinkose. Nuo pat sankcijų Rusijai pradžios matydama augančią įtampą trąšų sektoriuje, bendrovė jau nuo birželio mėnesio plukdo azoto trąšas iš Jungtinių Valstijų. Vis dėlto net ir tai nekelia didelio optimizmo skandinaviško kapitalo kompanijai: žadamas trąšų rinkos nuosmukis, o kaip jo pasekmė – išaugusi grūdų savikaina ir poveikis visai maisto grandinei.

 

Iš JAV plukdomos trąšos – ne išsigelbėjimas

„Nuo energetikos krizės pradžios gamtinių dujų kaina pakilo daugiau nei 500 proc., palyginti su prieš metus buvusiu lygiu. Rugpjūčio pabaigoje gamtinių dujų kainoms perkopus 300 Eur/MWh ribą dauguma Europos trąšų gamintojų iki minimumo sumažino arba visai sustabdė gamybą. 

 

Surasti alternatyvas, kuo pakeisti drastiškai sumažėjusią Europos trąšų gamybą, bent jau kol kas, yra labai sudėtingas uždavinys, nes trąšų iš Rusijos ir Baltarusijos dėl ES sankcijų importuoti nebegalime.

 

 Tam, kad bent dalinai užtikrintų rinkos poreikį, „Scandagra“ dar birželio mėnesį pradėjo pirkti trąšas iš JAV“, – sako bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas.

 

 

Pasak jo, pirmieji laivai jau iškrauti Klaipėdoje ir trąšos jau yra pakeliui pas ūkininkus. Tačiau toks sprendimas nėra panacėja, nes Amerikos trąšų gamintojų pasiūla taip pat yra labai limituota.

 

Bendrovės „Scandagra“ produkto vadovo Lino Grinevičiaus žodžiais, energetikos krizė sukėlė didelę, daugeliu požiūrių grėsmingą krizę žemės ūkio sektoriuje.

„Visa Europos trąšų rinka siekia apie 35 mln. tonų, iš kurių 70 proc. sudaro azoto trąšos. Skaičiuojama, kad šiuo metu Europoje trąšos gaminamos tik 40 proc. pajėgumu. Visiškai arba dalinai sustabdė gamybą tokie trąšų gamintojai kaip „Yara“, BASF, „CF Industries“, „Duslo“, „Azomures“, „SKW Piesteritz“ bei visiems puikiai žinomas Lietuvos gamintojas „Achema“. 

 

Esant dabartinei situacijai, kai dujų kainos Europoje yra aštuonis ar dešimt kartų didesnės, nei JAV, Europos gamintojai negali konkuruoti pasaulinėje rinkoje, ypač tie, kurie negali importuoti amoniako iš už Europos ribų“, – aiškina L. Grinevičius.  

 

Anot L. Grinevičiaus, matydami susidariusią situaciją, žemės ūkio verslo rinkos dalyviai šiemet kaip niekada suskubo pasirūpinti trąšomis naujam sezonui. Tačiau didelės gamybos sąnaudos, staiga išaugusi paklausa ir labai ribota pasiūla veja trąšų kainas į naujas aukštumas. Kada galėtume tikėtis situacijos pagerėjimo ir kainų stabilizavimosi, sunku prognozuoti, bet panašu, kad padėtis kiekvieną savaitę darosi vis labiau įtempta, dėl to šių metų pabaigoje turėtumėme pamatyti naujus azoto trąšų kainų rekordus.

 

Poveikis rinkai peržengia žemės ūkio sektoriaus ribas

Trąšų rinkoje susidariusi situacija daro didelę įtaką auginamų grūdų savikainai. „Lietuvoje skaičiuojame, kad 2023 m. derliaus bendra savikaina vienam hektarui perkops 2 tūkst. Eur ribą, t. y. 40 proc. daugiau, nei praeitą sezoną. Toks žemės ūkio produkcijos savikainų augimas atsilieps visoje maisto gamybos grandinėje“, – aiškina bendrovės vadovas M. Vasiliauskas.

 

Jis taip pat atkreipia dėmesį primindamas, kad veiklą sustabdžiusių trąšų gamintojų poveikį patirs ne tik žemės ūkio sektorius, bet ir kitos sritys. Sumažėjusi CO2 gamyba gali būti rimtas iššūkis gėrimų ir maisto pramonei. Galime susidurti su karbamido arba amoniako pagrindu pagamintų produktų trūkumu. O juk tai yra įprastiniai produktai, mažinantys kenksmingų azoto oksidų (NOx) dujų emisiją pramonėje ir, eksploatuojant kurą deginančius įrenginius (katilines, automobilius, žemės ūkio techniką).

 

Pasak M. Vasiliausko, kai kas galėtų svarstyti, kad trąšų ir lygiagrečių produktų rinkos saugumui užtikrinti būtų reikalingos politinės priemonės. Tokios pozicijos laikosi Lenkijos vyriausybė, kuri jau ėmėsi intervencijos siekdama užtikrinti šalies aprūpinimo maistu saugumą. Tuo tikslu bendrovė „PKN Orlen Anwil“ (jos 35,66 proc. akcijų priklauso vyriausybei) nuo 10 proc. iki 40 proc. padidino trąšų ir CO2 gamybos pajėgumus. Tačiau dar didelis klausimas, ar subsidijos trąšų gamintojams taps patikimu garantu nacionaliniam maisto saugumui užtikrinti. Gali būti per sunku sukontroliuoti, kad pagaminti trąšų produktai ir galutinė žemės ūkio produkcija nebūtų eksportuota, ypač esant tokiai didžiulei paklausai bei įtampai pasaulinėje trąšų rinkoje.

 

„Prognozuojama, kad dėl išaugusių kainų ir riboto prieinamumo azoto trąšų rinka šių metų pavasarį turėtų mažėti 20–30 proc. iki 400–450 tūkst. tonų. Mūsų įmonė planuoja uždengti bent 30 proc. viso šio poreikio, tačiau nėra aiškaus ir užtikrinto atsakymo, kaip patenkinti net ir apkarpytą paklausą ir kaip tai atsilieps ne tik Lietuvos, bet ir Europos ar ir viso pasaulio augalininkystės sektoriui“, – nelinksmomis ateities prognozėmis dalijasi bendrovės vadovas M. Vasiliauskas."