"Akivaizdus chaosas elektros rinkoje.
Pradedant UAB „Perlas energija“ išėjimu iš rinkos, baigiant vienomis didžiausių
elektros kainų Europoje. Dėl UAB „Perlas energija“ įleidimo į elektros
energijos rinką bei šios įmonės veiklos – viskas aišku. Akivaizdus valdžios
negebėjimas ir nekompetencija. Arba ministro Kreivio dar vienas „paradoksas“.
„Perlui“, organizuojančiam loterijas, keliami įvairūs reikalavimai,
reguliuojamas prizų fondo dydis, papildomai apmokestinamos pajamos, nustatyta
prievolė dalį pajamų skirti labdarai. O štai UAB „Perlas energija“, kuri veikė
kiekvieną vartotoją veikiančiame energetikos sektoriuje, – nei įėjimo į rinką
reikalavimų (išskyrus įstatinį kapitalą), nei realios veiklos kontrolės.
Nemažai žmonių kaltina UAB „Perlas energija“, o aš įsitikinęs, kad kalčiausi –
daugiau nei 100 darbuotojų turinčios Energetikos ministerijos vadovai.
Privataus verslo paskirtis ir
pagrindinis tikslas – siekti pelno, valstybės pareigūnų – sudaryti tokias
sąlygas, kurios saugotų vartotoją, užtikrintų rinkos tvarumą, kontroliuotų
veiklą jautriose srityse. Būtent taip elgtis juos įpareigoja ir Elektros
energijos įstatymas: nustatyti „aukštą vartotojų teisių ir teisėtų interesų
apsaugos lygį“, „veiksmingas (vartotojų) teisių gynimo priemones“, užtikrinti
„aiškią ir skaidrią kainodarą“, „elektros energijos prieinamumą ir pakankamumą
vartotojams už ekonomiškai pagrįstą kainą“ ir t. t.
Maža to „pusbrangio mineralo“
istorijos, dar ir elektros energijos kainos šovė į padebesius. Mūsų valdantieji
sako: kalta Rusija ir taikomos sankcijos, be to – ES reikalavimai, kurie kartu
su „Nordpool“ birža nustato keistus „algoritmus“.
Algoritmai kaip niekada populiarūs:
pamenate, algoritmais buvo valdoma net pandemija. Ir visur tie algoritmai
kreivi, ypač energetikoje; ar tiesa, pone Kreivy? Gal tuos kreivus algoritmus
reikėjo keisti 2021 metais, kol dar nebuvo jokių sankcijų Rusijai? Juk jau tuomet
vidutinė valandinė elektros rinkos kaina padidėjo žvėriškai ir buvo beveik tris
kartus didesnė nei 2020-aisiais. Jei ministras negali artikuliuotai paaiškinti
kylančių elektros kainų problemos, nežino elektros kainos sudėtinių dalių,
lieka kaltinti visus aplinkui, tik ne savo kompetenciją. Ir slapstytis nuo
žiniasklaidos ir žmonių.
Premjerė ministro nekaltina, kad šis
nežino energetikos pradžiamokslio. Kalti vartotojai, nes nemoka perskaityti
elektros energijos pirkimo sutarties, kurioje apstu nuorodų į Elektros
energijos įstatymą.
Juk ne ministro darbas skaityti šį
įstatymą, kuriame vien apibrėžimų 110 vienetų! Dalis apibrėžimų net ir įstatyme
nepateikta – tik nuorodos į Europos Sąjungos (ES) teisės aktus. Ministro darbas
„liberalizuoti“ – į elektros rinką pritraukti „privačių“ elektros tiekėjų.
Rezultatas: 100 proc. Latvijos
valstybinei „Latvenergo“ priklausanti „Electrum Lietuva“ ir 100 proc. Estijos
valstybinei „Eesti Energia“ priklausanti „Enefit“ šiuo metu valdo po kiek
daugiau nei 8 proc. Lietuvos buitinių vartotojų rinkos. Trečias didysis
žaidėjas – buvusios Lietuvos valstybinės „Lietuvos energijos“ grupės įmonė
Ignitis, valdanti beveik 70 proc. rinkos. Pagarsėjusi „Perlas energija“,
valdžiusi beveik 15 proc. elektros tiekimo rinkos, jos netenka „Ignitis“ sąskaita.
Liberalizacija „privatiems“ valstybiniams tiekėjams.
Bet grįžtu prie esmės. Tyčia ar
nelabai, visi kalba apie nelemtą rinkos liberalizavimą, tačiau nutyli esminius
klausimus. Tęsiu tai, apie ką neseniai užsiminė Raimundas Kuodis. Ir gerokai
tai papildysiu. Chaoso elektros rinkoje priežasčių – bent trys, jei priežastimi
neįvardytume nekompetencijos, o gal ir tyčinės destruktyvios veiklos.
Pirma, Lietuvos elektros energijos
sektoriaus dalies perleidimas privatiems asmenims. Antra, „Nordpool“ biržos veikimo
mechanizmas (algoritmas), įgalinantis gauti neįsivaizduojamus normalioje
rinkoje pelnus. Ir trečia, savų atsinaujinančios elektros energijos pajėgumų
neturėjimas ir jungčių su užsienio valstybėmis nepakankamumas.
Šiame straipsnyje apsiribosiu tik pirmuoju
aspektu, jį supaprastintai įvardydamas Lietuvos elektros sektoriaus
„privatizavimu“. Nes šį aspektą dauguma specialistų nutyli.
Privatizavimas buvo pradėtas 2020
metų pavasarį. Tuometis finansų ministras Vilius Šapoka pasiūlymą teikė
Vyriausybei, o ši netrukus pritarė „Ignitis grupės“ pertvarkymui: nuspręsta
padidinti akcinį kapitalą papildomais įnašais, įsileidžiant privačių
investuotojų į valstybės valdomą bendrovę. Primenu, UAB „Ignitis grupė“ –
buvusi 100 proc. valstybinė „Lietuvos energija“.
Privatizavimo pasekmė – Lietuvos
valstybė šiuo metu valdo 73 proc. UAB „Ignitis grupė“ akcijų, o 27 procentai
priklauso privatiems investuotojams.
UAB „Ignitis grupei“ priklauso
didžiausi Lietuvos elektros gamintojai: Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė,
Kombinuoto ciklo blokas bei rezervinė elektrinė Elektrėnų komplekse, Kauno
hidroelektrinė, Kauno ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės. Šiai grupei taip pat
priklauso UAB „Ignitis“ – didžiausias elektros tiekėjas Lietuvoje buitiniams
vartotojams ir verslui.
Grupei priklauso ir AB „Energijos
skirstymo operatorius“ – vadinamoji ESO, – kuri valdo elektros tinklus ir
rūpinasi garantiniu tiekimu. Taigi šiam Lietuvos elektros energetikos monstrui
šiuo metu priklauso didžioji dalis Lietuvos elektros gamybos, skirstymo ir
tiekimo, įskaitant ir „garantinį“ bei „visuomeninį“ elektros teikimą. Kaip jau
minėjau, ši grupė iš dalies privati.
Kyla pagrįstas klausimas: kam
reikėjo iš dalies privatizuoti Lietuvos tinklus, didžiausius elektros
gamintojus ir tiekėjus bei skirstytojus? Oficialus paaiškinimas: per
artimiausius metus reikėjo pritraukti 5–6 milijardus eurų „Ignitis grupei“. O
su ta papildoma akcijų emisija arba daliniu privatizavimu pritraukta... 450
milijonų. Išverčiu: privatiems investuotojams buvo sudaryta galimybė įsigyti
beveik 27 procentus Lietuvos energetikos sektoriaus už 450 milijonų eurų.
Tarp privačių AB „Ignitis grupė“ akcininkų – tiesiogiai ar
netiesiogiai – Lietuvoje veikiantys bankai SEB ir „Swedbank“ bei investicijų
valdymo bendrovė „Invalda“, taip pat keletas fizinių asmenų. Tarp privačių
investuotojų nemažai „užsieniečių“ (tiesiogiai ar netiesiogiai): „The Bank of
New York Mellon“, „Avaron“ ir „Avaroni“, „State Street Bank and Trust company“
ir kiti (norintys sužinoti tikruosius Lietuvoje registruotų juridinių asmenų
naudos gavėjus, šią informaciją gali rasti Registrų centro valdomoje sistemoje
JANGIS).
AB „Ignitis grupė“ pajamos per
pastaruosius metus šoko į neregėtas aukštumas. Vien per šį pusmetį jos apyvarta
paaugo 134 procentais, beveik 1 milijardu eurų. Pasaka, o ne verslas.
Ir vyšnia ant torto. „Privatizuota“
ne tik elektros gamyba, tiekimas ir paskirstymas, bet ir patys elektros
(skirstomieji) tinklai. Tiesa, kol kas labai nedidele dalimi, bet – jau iš
dalies privatūs. Akcinės bendrovės „LITGRID“, kurios vadovas – Rokas Masiulis,
valdančios aukštos įtampos skirstomuosius tinklus, įskaitant strateginius
tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“
(Lietuva–Lenkija) projektus, 97,5 procento akcijų priklauso valstybei, o štai
2,5 procento – jau privačiose rankose. Kokiu tikslu įleistas privatus kapitalas
į strategiškai svarbiausių energetikos tinklų valdymą?
Akivaizdu, kad ne dėl papildomo
kapitalo pritraukimo, kaip buvo skelbiama AB „Ignitis grupės“ atveju, nes už
2,5 proc. akcijų jokio reikšmingo finansavimo negausi.
Nuo to momento, kai valstybei
priklausiusi įmonė tampa privati, nors keliomis akcijomis, ji, kaip ir
kiekvienas privatus verslo subjektas, privalo veikti siekdama svarbiausio
tikslo – pelno. Valstybės įmonių tikslas nėra pelno siekimas – jos teikia
paslaugas, gamina produkciją visų pirma atsižvelgdamos į viešąjį interesą,
todėl jų tikslas nėra vien pelno siekimas.
Lygiai tas pats pasakytina apie
įmones, kurios neturi valstybės įmonės statuso, tačiau visas akcijas valdo
valstybė. Formaliai, jos veikia pagal akcinių bendrovių įstatymą ir turėtų
siekti pelno. Tačiau priimdama sprendimus valstybė kaip vienintelis akcininkas
gali atsižvelgti į viešuosius interesus ir nesivaikyti vien pelno. Vienas
akcininkas – valstybė – gali nesibaiminti, kad kiti akcininkai reikalaus
maksimalizuoti pelningumą: tiesiog nėra kam kelti tokio pobūdžio reikalavimų
akcininkų susirinkimuose ar teisminiu keliu (dėl ir taip ilgo teksto kreditorių
teises palieku nuošalyje).
Pavyzdžiui, prieš keletą dienų
Estijos premjerė pranešė, kad ketveriems metams bus nustatytos elektros kainos
ribos visiems buitiniams vartotojams, siekiant apsaugoti juos nuo didelių
kainų. Vienas iš šio sprendimo įgyvendinimo kelių – apriboti Estijos
valstybinės įmonės „Eesti Energia“ pelną. Ši įmonė valstybės sprendimu gali
veikti nesiekdama pelno, visą pelningumą perleisdama vartotojams. O Lietuvoje
to atlikti neįmanoma, nes privatus investuotojas reikalaus investicijų grąžos:
bet kokia privati bendrovė, kokia šiuo metu yra AB „Ignitis grupė“, privalo
veikti siekdama pelno.
Užteks vieno jos akcininko
pasikreipimo į teismą dėl, pavyzdžiui, galimo jo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Ir
nereikia pykti ant tų privačių akcininkų: jie yra verslas, siekiantis gauti
savo investicijos grąžą. Kelti klausimus reikia tiems, kurie leido sukurti visą
šią privataus elektros energijos monstro sistemą.
Kurioziškiausia tai, kad Lietuvos
vartotojų patiriami kaštai yra žymiai didesni nei pačios AB „Ignitis grupė“
pajamų augimas: nepagrįstai aukšta elektros energijos biržos kaina ir
fantastiški pelnai pasiskirsto visiems elektros energijos rinkos žaidėjams.
Kitaip tariant, pelno siekianti AB „Ignitis grupė“ ir jos grupės įmonės gali
stipriai išpūsti biržos elektros kainą: tos žvėriškos kainos kaštai guls ant
Lietuvos vartotojų pečių, o naudą pasidalys daugybė elektros rinkoje veikiančių
žaidėjų, įskaitant ir pačią AB „Ignitis grupė“.
Išardyti šį Lietuvoje sukurtą
elektros energijos sistemos monstrą bus tikrai sunku: kai kurių specialistų,
pavyzdžiui, Almanto Stankūno, siūlomas nacionalizavimo modelis gali kainuoti
gerokai daugiau ir laiko ir finansų nei 2020-aisiais gautos 450 mln. eurų
investicijos. Bet ar yra kitas – alternatyvus ilgalaikis ir tvarus sprendimas?
Tiesa, pastaruoju metu viešojoje
erdvėje nuolat peršamas saliamoniškas siūlymas valstybės pasiskolintais
pinigais finansuoti elektros energijos buitiniams vartotojams kainos dalį. Tai
reikštų, kad AB „Ignitis grupė“ galėtų gaminti ir pardavinėti elektros energiją
už kainą, kuri neš pasakiškus pelnus jai ir kitiems elektros rinkos žaidėjams.
O dalį itin aukštos buitiniams
vartotojams tiekiamos elektros energijos kainos iš pasiskolintų lėšų
kompensuotų valstybė. Solidūs vyrai ir moterys, politikai ir ekonomistai, dabar
viešai diskutuoja, kokia gi ta „geroji“ kaina, kuri bus vartotojo mokama UAB
„Igničiui“ tiesiogiai iš vartotojo kišenės, o kuri dalis – iš valstybės
skolintų lėšų. Apie tai, kad skolą reikės gražinti tiems patiems mokesčių
mokėtojams, niekas neužsimena. Kaip ir solidžiai nutylimi nežmoniški elektros
energijos kaštai visam Lietuvos verslui. Toks „nuoširdus“ dėmesys vartotojams
ir jokio rūpesčio privatiems AB „Ignitis grupė“ akcininkams – kas, kad galimas
tų garsių politikų ir ekonomistų interesų konfliktas tiesiog badyte bado akis.
Ir vilkas sotus ir avelės smagiai
rupšnoja žolę. Vilkas šypsosi, nes avelės nesusimąsto, kaip dažnai ateityje jos
bus kerpamos.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą