„RIO DE ŽANEIRAS – būdamas paauglys Manguinhos lūšnynų bendruomenėje Rio de Žaneiro šiaurėje, Leonardo Ferreira sakė, kad rytais praleisdavo, pakuodamas kokainą, kai nedalyvavo susišaudymuose su policija.
Dabar jis rūpinasi savo salotomis didžiuliame favelos sode – viename iš tūkstančių miesto ūkių, kurie išdygo skurdžiausiose Brazilijos bendruomenėse, o gyventojai nuo močiučių iki narkotikų prekeivių imasi patys auginti maistą, kylant kainoms.
"Žmonės yra beviltiški. Penktadieniais mugėje vietiniams pigiai parduodame daržoves – paprastai viskas praeina per 30 minučių", – sakė 26 metų ponas Ferreira, kuris, spaudžiamas žmonos, iškeitė automatinį šautuvą į sodo žarną. .
Įspraustas tarp laikinų namų keturių futbolo aikščių dydžio žemės juostoje, Manguinhos sodas suteikia pakankamai daržovių net 800 šeimų, sako miesto pareigūnai, tvirtinantys, kad tai didžiausias Lotynų Amerikoje.
Miestų žemės ūkis auga daugelyje pasaulio megapolių. Siaučianti infliacija ir tiekimo, pvz., trąšų, kliūtys, prasidėjusios per Covid-19 pandemiją ir dar labiau pablogėjusios dėl sankcijų Rusijai, verčia paprastus žmones užsiauginti daugiau maisto.
Brazilijoje – 215 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurioje apie 85 % žmonių dabar gyvena miestuose – miestai, tokie kaip Rio de Žaneiras, pradeda įgyvendinti kai kuriuos ambicingiausius projektus.
Už 20 minučių kelio automobiliu į vakarus, Madureiros kaimynystėje, miestas stato, anot jo, didžiausią daržą pasaulyje iki 2024 m. žemės sklype, kuris buvo apleistas po 2016 m. olimpinių žaidynių. Pasak Rio de Žaneiro vyriausybės, 27 akrų sklypas galės išmaitinti apie 50 000 šeimų.
„Idėja yra sukurti derlingą miestą, miestą, kuris ne tik vartoja maistą, bet ir jį gamina“, – sakė vyriausybės agronomas Julio Cesar Barros, vadovaujantis miesto Carioca sodų programai Rio de Žaneire. J. Barrosas skaičiuoja, kad dabar Rio de Žaneire yra net 400 bendruomenės sodų, iš kurių 60 yra programoje.
Brazilija, žemės ūkio supervalstybė, pagamina apie 10% pasaulio maisto – nuo jautienos iki sojų pupelių, apelsinų sulčių iki kukurūzų. Tačiau maisto pirkimas skurdžiausioms šeimoms tampa vis vis brangesnis. Brazilijos tyrimų grupės „Penssan“ duomenimis, Brazilijoje badauja apie 33 mln. žmonių, palyginti su maždaug 19 mln. žmonių 2020 m. pabaigoje.
Rio de Žaneiro miesto rotušė vietos gyventojams parūpina sėklas, įrankius ir 100 dolerių mėnesinę stipendiją lūšnynų bendruomenių žemės ūkiams, reikalaudama parduoti pusę produkcijos pigiomis kainomis, o likusią dalį paaukoti. Daržovių pardavimas šalia jų auginimo vietos sumažina transportavimo išlaidas, o dėl vyriausybės paramos su nedidelėmis išlaidomis „Manguinhos“ salotas ir kitus produktus gali parduoti vos penktadaliu parduotuvių kainų.
„Pandemijos atėjimas, darbo vietų trūkumas ir sunkumai, perkant maistą, tik paskatino šiuos projektus“, – sakė Brazilijos valstybinės žemės ūkio agentūros „Embrapa“ tyrėja Mariella Uzeda.
Kai 2006 m. J. Barrosas parengė Carioca sodų programą, pagrindinis Rio tikslas buvo neleisti šeimoms statyti lūšnų nenaudojamoje žemėje. Sodai greitai tapo prieglobsčiu vietiniams gyventojams, trokštantiems pabėgti nuo gaujų ir policijos, gaujų, kurios dominuoja daugumoje daugiau, nei 1000 Rio de Žaneiro favelų.
Šiomis dienomis gaujos nariai didžiąja dalimi džiaugiasi naujais sodais. Tačiau dažnai kyla įtampa. Karo policija kas kelias savaites auštant šturmuoja Manguinhos, kovodama su vietiniais gaujos nariais, kurie atsimuša kulkų ir retkarčiais granatos tirada. Tais rytais augalai nelaistomi.
Sodai paskatino žmones valgyti įvairesnių daržovių, tačiau daugelis favelos gyventojų negalėjo rūpintis, ar daržovės yra ekologiškos ar ypač maistingos. Jie sako, kad nori tik pakankamai valgyti“ [1]
1. World News: Urban Farming Grows in Brazil as Food Prices Jump
Pearson, Samantha.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 13 Sep 2022: A.16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą