Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Lietuvoje vyksta Vyriausybės sukeltas ekonominis krachas

"Lietuvoje metinė infliacija jau ne pirmą mėnesį viršija 20 procentų, energetikos kainos yra rekordinėse aukštumose bei vis pramuša naujas lubas. O Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neseniai viešai pasakė, kad priemonės suvaldyti dabartinę energijos išteklių kainų krizę bus priimtos tik svarstant 2023 metų biudžetą!

Štai Lenkija, Estija, Čekija ir daugybė kitų šalių jau dabar turi aiškius, priimtus ir veikiančius pagalbos priemonių paketus gyventojams ir verslui! Jų reikia čia ir dabar, išgyvenimui, o ne pramogoms... Bet Lietuvos valdžia net neplanuoja to daryti! Siūlo kentėti nežinomybėje ir gyventi be kompensacijų iki 2023 metų. Kyla klausimas: kiek įmonių sulauks 2023-iųjų su dabartinėmis kainomis ir kiek gyventojų turės lėšų apmokėti rekordiškai pabrangusias sąskaitas už dujas ir elektrą?

Situacija blogėja geometrinės progresijos greičiu

Paskutinės gautos naujausios įmonių sąskaitos ir kubinio metro dujų kainų palyginimas su buvusiomis prieš metus rodo net 18 kartų padidėjimą! Nauja kaina siekia net 8,28 euro, o prieš metus buvo tik 0,46 euro! Sąskaitos gyventojams už dujas ir elektrą taip pat išaugo kartais!

 

Kur aiškus liberalkonservatorių Vyriausybės planas, kaip gelbėti gyventojus ir darbo vietas kuriančias Lietuvos įmones? Kiek galima toliau toleruoti giminystės ryšius energetikos sektoriuje, pavyzdžiui, Roko Masiulio vadovaujama nuostolinga „Litgrid“ perka elektrą iš „NordPool“ biržos, kurioje vadovaujamas pareigas užima jo žmona, ir taip gavo net 128 mln. eurų neplanuotų pajamų per paskutinį pusmetį. Kaip žmonėms ir įmonėms planuotis ateitį, kai nežinoma, ar bus kompensacijos – kam, kokio dydžio ir kada? Liūdna realybė, bet ateinančio sausio mėnesio daugelis nesulauks ir užsidarys, bankrutuos, o žmonės liks be darbo ir pajamų su n kartų išaugusiomis kainomis!

Ekonomistas Raimondas Kuodis visa tai, kas vyksta, atvirai įvertino: „Tai yra tyčiojamasis iš tautos, lobistų žaidimai, korupcija ir bukumas viename. Tokie dalykai yra netvarūs, nes visuomenė anksčiau ar vėliau pastebės, kad ją ,durninaʻ“. Pritariu R. Kuodžiui, kad yra galimybė liberalizaciją atšaukti visai. Tą būtina ir padaryti, jei dabartinė Vyriausybė turės drąsos prisipažinti suklydusi ir norės padėti apkvailintiems, bėdoje atsidūrusiems žmonėms.

Sprendimai tikrai yra – kodėl nieko nedaroma?!

Taigi, kaip būtų galima spręsti šią sudėtingą ekonominę situaciją visos šalies ūkiui trumpalaikėje perspektyvoje? Liberalizacijos sustabdymo negana. Reikia laikinai nacionalizuoti energetikos įmones ir padaryti reguliuojamas kainas visiems. Norint išgyventi šį sudėtingą krizinį periodą, kito logiško kelio nėra. Juk net mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda siūlo palaikyti fiksuotą kainą – 24 centus už elektros kilovatvalandę. Elektros rinkos liberalizavimą reikia stabdyti griežtai nuo pirmo etapo, kas įvykę, o ne nuo dabartinės situacijos, kaip kai kurie politikai ir visuomenės atstovai siūlo. Norint išlikti ir išgyventi tiek Lietuvos verslininkams, tiek visiems gyventojams, dabartinė situacija reikalauja protingų ir greitų sprendimų.

O ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva turi tapti elektros energiją gaminančia šalimi, nes dabar esame elektros energiją importuojanti šalis! Net iki 75 procentų mums reikalingos elektros energijos perkame iš užsienio tiekėjų.

Vyksta ekonominė verslų griūtis – kas atsakys už šios ekonominės avarijos pasekmes?

Stiprų nerimą kelia verslo atstovų mintys apie dabartinę susidariusią situaciją. Pasak Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (VPPAR) prezidento Sigito Leonavičiaus, „be valstybės pagalbos pradės byrėti stambios įmonės, dalis kurių jau svarsto stabdyti veiklą“. Jo teigimu: „Svarbu išlaikyti pramonę, išlaikyti tą sektorių, kuriame, beje, dirba arti milijono Lietuvos gyventojų. Pradėjus griūti, tai prasidės geometrine progresija“. Jau dabar viena didžiausių šalies įmonių „Achema“ sustabdė savo veiklą, stiklo ir plastiko pramonės įmonės bankrutuoja, apskritai nemaža dalis įmonių planuoja iškelti savo veiklą iš Lietuvos į Lenkiją ar kitas patrauklesnes šalis. Be to, didžiausi šalies paukštynai bei kiti maisto pramonės atstovai kalba, kad neišgyvens šios žiemos be valstybės paramos bei bankrutuos. Ir čia tik verslą užgriuvusių problemų pradžia.

Kokia ateitis laukia visų Lietuvos žmonių? Jau dabar infliacija Lietuvoje kone tokio pat dydžio, kaip Ukrainoje. Lyg to būtų maža, Ingridos Šimonytės Vyriausybė Seimui dar rugsėjį siūlys priimti įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus didėtų akcizai įvairioms kuro rūšims, tad dar didesnis paslaugų bei prekių kainų augimas garantuotas. Netinkamai valdomas Lietuvos ekonomikos traukinys jau greit visiškai nulėks nuo bėgių! Kas atsakys už šios ekonominės avarijos pasekmes ir kaip po to mums visiems reikės gyventi!? Kaip taip sugriautą ekonomiką pataisyti būsimai valdžiai po šios Vyriausybės darbo pabaigos!?

Kodėl tie, kas mato katastrofišką situaciją, paverčiami Rusijos agentais!?

Keliu klausimą mūsų žmonėms: ar Jums tokia situacija tinka ir kada pagaliau bus iš šios Vyriausybės garsiai pareikalauta, kad ji dirbtų Lietuvai!? Deja, atsistatydinti diktatūrinėse valstybėse nėra įprasta net neturint tautos palaikymo. Ir premjerė mums aiškiai pasakė – laukite kitų rinkimų. Blogai dirbančių ministrų keisti ji irgi net nežada. Juk diktatūra. Kam keisti!? Lietuviai kantrūs, o dėl Vyriausybės neveiklumo ir nebendravimo su tauta tikrai kaltas Vladimiras Putinas. Tie, kas to nesupranta ir nepalaiko liberalkonservatorių valdžios, – Rusijos agentai.

Tokia nuostabi pasaka ir „makaronai tautai“ ant ausų kabinami jau kelerius metus... Jau čia kuriama gilios krizės situacija ir trauktis neturime teisės, bet aplink mus vyrauja TYLA ir BAIMĖ... Jei dauguma renkasi tylą ir nebūtį – mažuma aktyvių tikrai mūsų neišgelbės. Jei tauta dar gyva – visoje šalyje turi kilti judėjimas „Lietuva pirmiausia“!!! Jo atstovai turi pareikalauti skubių būtinų sprendimų čia ir dabar bei priminti Vyriausybei, kad pagal Konstituciją Lietuva yra demokratija, o ne diktatūra...”


Komentarų nėra: