Šoko bangos užklupo viso pasaulio ekonomiką, tačiau kelia rimčiausią pavojų Europai

„Grėsmė Europos pramoninei galiai ir gyvenimo lygiui yra ypač opi, nes politikos formuotojai stengiasi atjungti žemyną nuo Rusijos energijos šaltinių.

 

Sankcijos Rusijai ir besitęsiantys pandemijos padariniai sukrėtė šalis visame pasaulyje, tačiau negailestinga krizių serija labiausiai paveikė Europą, sukeldama didžiausią energijos kainų šuolį, vienus didžiausių infliacijos lygių ir didžiausios recesijos riziką.

 

Sankcijų Rusijai pasekmės žemynui kelia grėsmę, kuri gali tapti sunkiausia ekonomikos ir finansų krize per pastaruosius dešimtmečius.

 

Nors augimas lėtėja visame pasaulyje, „Europoje jis yra rimtesnis, nes jį lėmė esminis pablogėjimas“, – sakė „Capital Economics“ grupės vyriausiasis ekonomistas Neilas Shearingas. Jis pridūrė, kad realios pajamos ir gyvenimo lygis krenta. „Europos ir Didžiosios Britanijos padėtis yra dar blogesnė“.

 

Ketvirtadienį buvo aiškiai pabrėžta, koks sunkus iššūkis. Europos centrinis bankas, prižiūrintis 19 eurą naudojančių valstybių ekonominę politiką, ėmėsi agresyvių žingsnių, kovodamas su infliacija, pritardamas didžiausiam visų laikų palūkanų normos padidinimui trimis ketvirtadaliais procentinio punkto. Kartu ji pripažino didelį energijos krizės poveikį ir paskelbė žiaurią augimo prognozę. „Tai tikrai neigiamas scenarijus“, – spaudos konferencijoje sakė E.C.B. prezidentė Christine Lagarde.

 

Penktadienį Europos Sąjungos ministrai susitiks aptarti plano, kad kištis į energijos rinkas, siekiant sutramdyti kainas. Jie aptars strategijas, kurios galėtų apimti viršutines kainų ribas ir privalomus energijos vartojimo mažinimus.

 

Kelios šalys, įskaitant Vokietiją, didžiausią regiono ekonomiką, sukūrė dešimtmečius trukusią priklausomybę nuo Rusijos energijos.

 

Aštuoneriopai išaugusios gamtinių dujų kainos nuo sankcijų Rusijai pradžios kelia istorinę grėsmę Europos pramoninei galiai, gyvenimo lygiui ir socialinei taikai bei sanglaudai. Rengiami gamyklų uždarymo, elektros energijos tiekimo nutraukimo ir normavimo planai, jei šią žiemą kiltų didelis trūkumas.

 

Pajamų mažėjimo, didėjančios nelygybės ir didėjančios socialinės įtampos rizika gali lemti „ne tik suskilusią visuomenę, bet ir į suskilusį pasaulį“, – sakė Oksfordo universiteto globalizacijos ir plėtros profesorius Ianas Goldinas. „Nuo 1970-ųjų mes nesusidūrėme su niekuo panašaus ir tai greitai nesibaigs."

 

Kiti pasaulio regionai taip pat spaudžiami, nors kai kurios priežastys ir perspektyvos skiriasi.

 

Aukštesnės palūkanų normos, kurios agresyviai taikomos siekiant numalšinti infliaciją, mažina vartotojų išlaidas ir augimą Jungtinėse Valstijose. Vis dėlto Amerikos darbo rinka išlieka stipri, o ekonomika juda į priekį.

 

Kinija, galingas pasaulinio augimo variklis ir pagrindinė Europos eksporto, pavyzdžiui, automobilių, mašinų ir maisto, rinka, susiduria su savo problemomis. Pekino politika ir toliau stabdyti visą veiklą per Covid-19 protrūkius ne kartą paralyžiavo didelius ekonomikos sluoksnius ir padidino tiekimo grandinės sutrikimus visame pasaulyje. Vien per pastarąsias kelias savaites dešimtys miestų ir daugiau, nei 300 milijonų žmonių buvo visiškai arba iš dalies užblokuoti. Didelis karštis ir sausra sutrikdė hidroenergijos gamybą, privertė papildomai uždaryti gamyklas ir nuolat nutraukti elektros energijos tiekimą.

 

Nerami nekilnojamojo turto rinka padidino Kinijos ekonominį nestabilumą. Šimtai tūkstančių žmonių atsisako mokėti už būsto paskolas, nes prarado pasitikėjimą, kad plėtotojai kada nors pristatys jų nebaigtus statyti būstus. Prekyba su likusiu pasauliu rugpjūtį patyrė smūgį, o bendras ekonomikos augimas, nors ir greičiausiai viršys JAV ir Europos tempus, šiemet sulėtės iki lėčiausio per dešimtmetį. Ši perspektyva paskatino Kinijos centrinį banką sumažinti palūkanų normas, tikintis paskatinti ekonomiką.

 

„Pasaulio ekonomika neabejotinai lėtėja“, – sakė pasaulinės konsultacinės įmonės „EY-Parthenon“ vyriausiasis ekonomistas Gregory Daco, tačiau tai „vyksta skirtingu greičiu“.

 

Kitose pasaulio dalyse šalys, galinčios tiekti gyvybiškai svarbias medžiagas ir prekes, ypač energijos gamintojai Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, pastebi netikėtą naudą.

 

Indija ir Indonezija auga netikėtai greitai, nes didėja vidaus paklausa, o tarptautinės įmonės siekia keisti savo tiekimo grandines. Vietnamas taip pat gauna naudos, nes gamintojai perkelia savo veiklą į jo krantus.

 

Nepaisant to, Kinija, euro zona ir Jungtinės Valstijos kartu sudaro maždaug du trečdalius planetos ekonominės veiklos, o jei visos šios galios sulėtės, bet kuriai šaliai bus sunku apsisaugoti nuo pasekmių.

 

Labiausiai nukenčia neturtingesni žmonės, kurie maistui ir energijai išleidžia daug daugiau savo pajamų.

 

Šią žiemą Europoje nerimas dėl šaltų gyvenamųjų kambarių, uždarytų gamybos linijų ir be galo didelių sąskaitų už energiją kyla neįtikėtinai greitai, praėjus savaitei po to, kai Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“ paskelbė neatnaujinsianti gamtinių dujų tiekimo savo dujotiekiu „Nord Stream 1“, kol Europa neatšauks su Ukraina susijusių sankcijų dujotiekio mechanizmams.

 

Kai kurie Europos lyderiai vis labiau įsitikinę, kad Rusijos bandymai panaudoti dujų eksportą, kaip svertą, duos vis mažėjančią grąžą. Europos Sąjungos valstybės agresyviai ieško alternatyvių energijos šaltinių, daro pažangą, mažindamos savo priklausomybę nuo Rusijos, kartu kaupdamos atsargas, kad išgyventų žiemą.

 

Tačiau mažai kas tiki, kad ekonomikai bus išvengta skausmo. „Rystad Energy“ duomenimis, vidutinės dienos elektros energijos kainos Vakarų Europoje pasiekė rekordinį lygį, Vokietijoje – virš 600 eurų (599 dolerių) už megavatvalandę, Prancūzijoje – 700 eurų, o piko valandos – net 1500 eurų.

 

Praėjusį savaitgalį Čekijos Respublikoje maždaug 70 000 įtūžusių protestuotojų, kurių daugelis turi sąsajų su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, susirinko Prahos Vaclavo aikštėje demonstruoti prieš sparčiai didėjančias sąskaitas už energiją.

 

Vokietijos, Prancūzijos ir Suomijos vyriausybės jau ėmėsi veiksmų, kad išgelbėtų vietines elektros įmones nuo bankroto. Nepaisant to, Vokietijoje įsikūrusi ir viena didžiausių Europos gamtinių dujų pirkėjų ir tiekėjų „Uniper“ praėjusią savaitę teigė, kad dėl kainų kilimo per dieną praranda daugiau nei 100 mln. eurų.

 

Pastarosiomis dienomis Vokietija, Švedija, Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė apie milžiniškas milijardų dolerių pagalbos programas, kad sumažintų įtampą namų ūkiams ir įmonėms, taip pat apie normavimo ir gamtosaugos planus.

 

Visų šių priemonių kaina yra milžiniška tuo metu, kai valdžios sektoriaus skolos lygis jau yra stulbinantis. Susirūpinimas dėl pavojingai didelės skolos paskatino Tarptautinį valiutos fondą šią savaitę paskelbti pasiūlymą reformuoti Europos Sąjungos valstybės išlaidų ir deficito sistemą.

 

Vis dėlto išlieka negailestinga ir nepalenkiama realybė: energijos trūkumas, kurio šalys negali sau leisti.

 

Dabartinėmis kainomis energijos tiesiog neužtenka pagaminti plieno, medienos, mikroschemų, stiklo, medvilnės, plastiko, chemikalų ir elektros energijos, naudojamų gaminant maistą, namų šilumą, garažo duris, tamponus, dviračius, mišinius kūdikiams, vyno taures ir daugiau, ko nori vartotojai.

 

Trūkumas atsirado anksčiau, nei sankcijos Rusijai.

 

Žaliavų kainos pradėjo kilti 2020 m., kai šalys pradėjo atsikratyti pandemijos apribojimų, pažymėjo konsultacijų įmonės „McKinsey & Company“ vyresnysis partneris Svenas Smitas. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose vartotojai iš tikrųjų pirko 1 trilijonu dolerių daugiau prekių, nei tikėtasi, remiantis išlaidų modeliais prieš koronaviruso epidemiją.

 

Ir staigus išlaidų pasikeitimas gaminiams, pavyzdžiui, naujoms virtuvės plytelėms ir automobiliams, o ne paslaugoms, tokioms kaip restoranas ir pramogos, padidino problemą, nes jiems pagaminti reikia daugiau energijos ir medžiagų.

 

Egzistuoja „išeikvota tiekimo grandinė“, daugiau, nei nutrūkusi, sakė J. Smit. „Tai fizinė krizė, o ne psichologinė krizė“, kuri skiriasi nuo tų, kurias prisimena dauguma žmonių.

 

Anksčiau „jūs ko nors išsigandote, nustojote išleisti pinigus, o vėliau pasidarėte patogesni ir išlaidos grįžo“, - sakė J. Smit. „Šiuo metu vyksta ne tai. Norėdami išspręsti šį galvosūkį, turime atkurti tiekimą.

 

Tą galvosūkį apsunkina poreikis gaminti energiją, kuri ne tik būtų greitai prieinama ir įperkama, bet ir nepadidintų pražūtingos klimato kaitos, jau keliančios pavojų planetai.

 

Norint pasiekti šį tikslą, prireiks metų, o ne mėnesių.

 

Artimiausiu metu energijos kainų apribojimas galėtų padėti sunkumų patiriantiems namų ūkiams ir įmonėms, tačiau ekonomistai susirūpinę, kad viršutinės ribos sumažina paskatą mažinti energijos suvartojimą – tai yra pagrindinis tikslas pasaulyje, kuriame trūksta energijos.

 

Tikimasi, kad Vakarų centriniai bankai toliau didins palūkanų normas, kad skolintųsi brangiau ir priverstų mažinti infliaciją. Po Europos centrinio banko sprendimo padidinti palūkanų normas ketvirtadienį, tikėtina, kad tą patį padarys ir JAV Federalinis rezervų bankas, kai susirinks šį mėnesį. Panašios pozicijos laikosi ir Anglijos bankas.

 

Nerimą kelia tai, kad energingas siekis mažinti kainas įstums ekonomiką į nuosmukį. Vien tik didesnės palūkanų normos nesumažins naftos ir dujų kainos, išskyrus tuos atvejus, kai ekonomika žlunga taip, kad paklausa smarkiai sumažėja. Daugelis analitikų jau prognozuoja nuosmukį Vokietijoje, Italijoje ir likusioje euro zonos dalyje iki metų pabaigos. Neturtingoms ir kylančios ekonomikos šalims didesnės palūkanų normos reiškia daugiau skolų ir mažiau pinigų, kuriuos galima išleisti pažeidžiamiausiems asmenims.

 

„Manau, kad išgyvename didžiausią vystymosi nelaimę istorijoje, kai daugiau žmonių greičiau nustumiami į didžiulį skurdą, nei buvo anksčiau“, – sakė Oksfordo profesorius ponas Goldinas. „Tai ypač pavojingas laikas pasaulio ekonomikai“.”