Paskutinio visuotinio bendro visų gyvų daiktų protėvio prigimtis ir jos įtaka ankstyvajai Žemės sistemai

"Paskutinio visuotinio bendro protėvio (angliškas šių žodžių sutrumpinimas: LUCA) prigimtis, jo amžius ir poveikis Žemės sistemai buvo intensyvių diskusijų objektas įvairiose disciplinose, dažnai remiantis skirtingais duomenimis ir metodais. LUCA amžiaus įvertinimai paprastai yra pagrįsti iškasenomis ir kinta, priklausomai nuo interpretacijos. LUCA metabolizmo pobūdis buvo vienodai ginčytinas, kai kurie priskiria visą pagrindinį metabolizmą LUCA, o kiti rekonstruoja paprastesnę gyvybės formą, priklausančią nuo geochemijos.

 

 Čia darome išvadą, kad LUCA gyveno ~ 4,2 Ga (4,09–4,33 Ga) atlikus prieš LUCA geno dublikatų skirtumo laiko analizę, kalibruotą naudojant mikrobų fosilijas ir izotopų įrašus pagal naują kryžminio tvirtinimo įgyvendinimą.

 

 Filogenetinis susitaikymas rodo, kad LUCA genomas buvo bent 2,5  Mb (2,49–2,99 Mb), koduojantis apie 2600 baltymų, panašių į šiuolaikinius prokariotus.

 

 Mūsų rezultatai rodo, kad LUCA buvo prokariotinio lygio anaerobinis acetogenas, kuris turėjo ankstyvą imuninę sistemą.

 

 Nors LUCA kartais suvokiamas, kaip gyvenantis izoliuotai, darome išvadą, kad LUCA buvo nusistovėjusios ekologinės sistemos dalis. LUCA metabolizmas būtų suteikęs nišą kitiems mikrobų bendruomenės nariams, o vandenilio perdirbimas, naudojant atmosferos fotochemiją galėjo palaikyti kukliai produktyvią ankstyvąją ekosistemą."