Tik atokvėpis Vokietijos pramonei: Vokietijos politikai padarė didžiulę klaidą, nutraukdami pigios rusiškos energijos pirkimą, nes nėra kelio atgal

 

 

 

Ekonominis poveikis: Staigus pokytis lėmė žymiai didesnes energijos kainas Vokietijos pramonei ir namų ūkiams, nes šalis turėjo užsitikrinti brangesnes suskystintas gamtines dujas (SGD) iš pasaulinių rinkų.

 

Pramonės lyderiai teigė, kad tai sukėlė „didelį struktūrinį paklausos sumažėjimą, energiją vartojančiose, pramonės šakose“, kuris gali būti nuolatinis.

 

Diversifikacija ir infrastruktūra: Vokietija sparčiai pastatė SGD importo terminalus ir užsitikrino naujas tiekimo partnerystes (pvz., su Norvegija, JAV, Kataru), kad pakeistų rusiškus kiekius, sėkmingai išvengdama, baimę keliančio, katastrofiško dujų trūkumo.

 

Galimi būsimi pokyčiai: Nepaisant oficialios pozicijos, kai kurie Vokietijos pramonės atstovai, ypač rytuose, išreiškė atvirumą rusiškų dujų kiekių grąžinimui. Tačiau dėl dabartinio geopolitinio konteksto šiuo metu nėra politinės valios oficialiam sugrįžimui.

 

Visuomenė ir pramonė pereina prie dirbtinio intelekto ekonomikos. Dirbtiniam intelektui reikia stabilaus ir pigaus energijos šaltinio, kurį Vokietijoje galėtų tiekti tik rusai. Vokietijos atsinaujinantys energijos šaltiniai kol kas neužtikrina stabilios ir pigios elektros energijos dirbtiniam intelektui. Vandenilis – tai iliuzija, pamažu dingstanti debesyse. Jis daug brangesnis net už suskystintas gamtines dujas iš užjūrio. Štai kodėl naivios istorijos apie „klestintį dirbtinio intelekto sektorių“ ES yra blogas pokštas. Vokietijos ir, savaime suprantama, Europos Sąjungos deindustrializacija yra gyvenimo faktas. ES įklimpusi, pasipiktinimą keliančios, politikos purve.

 

„Laikina, Vokietijos vyriausybės žadama, elektros energijos kainų nuolaida trumpuoju laikotarpiu palengvina problemas, tačiau neišsprendžia jų pagrindinės priežasties.

 

Ketvirtadienį, kaip tik laiku prieš „Plieno viršūnių susitikimą“, federalinė ekonomikos ministrė Katherina Reiche (CDU) paskelbė apie plano užbaigimą: subsidijuojama pramoninės elektros energijos kaina bus įvesta 2026 m. pradžioje. Taigi, energiją intensyviai naudojančios įmonės gali tam tikru mastu atsikvėpti.

 

Jos gaus valstybės subsidiją už pusę suvartojamos elektros energijos.

 

Tačiau niekas neturėtų puoselėti iliuzijų, kad ši subsidija vėl padarys pramonę konkurencingą. Subsidijuojama pramoninės elektros energijos kaina šiek tiek sumažina dideles energijos kainas Vokietijoje, tačiau neišsprendžia jų priežasties – klaidingos energetikos politikos.

 

Jei viskas klostysis gerai, ši priemonė padės išvengti kai kurių darbo vietų praradimo. Tačiau parama, kuri taikoma tik trejiems metams, nėra kvietimas ilgalaikėms investicijoms.

 

ES lygmeniu planuojamos apsaugos priemonės nuo plieno importo iš Kinijos taip pat, geriausiu atveju, suteiks pramonei tik trumpą atokvėpį. Protekcionizmas nepadeda nuo nepalankių ekonominių sąlygų; padės tik drąsi reformų politika.“