Izraelio užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pranešė nutraukiantis visus ryšius su Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadove Kaja Kallas: Toks sprendimas priimtas po pranešimų, kad ji esą palygino Izraelį su apartheido režimu, kuris kadaise valdė Pietų Afrikos Respubliką.

"Diplomatiniai santykiai tarp Izraelio ir ES patiria didelę įtampą nuo 2023 metų spalio, kai prasidėjo karas Gazos Ruože. Įtampą taip pat didina Izraelio naujakurių smurtas okupuotame Vakarų Krante.

 

Ketvirtadienį Gideonas Saaras apkaltino ES užsienio politikos vadovę K. Kallas „obsesyviu elgesiu ir akivaizdžiu šališkumu“ Izraelio atžvilgiu.

 

„Neseniai buvo paskelbta, kad vizito Meksikoje metu ji palygino Izraelį su rasistiniu apartheido režimu, egzistavusiu Pietų Afrikos Respublikoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Saaras.

 

„Visgi iki šiol ji nepateikė jokio paneigimo, paaiškinimo ar atsakymo dėl šio pareiškimo“, – teigė jis.

 

„Todėl, būdamas Izraelio Valstybės užsienio reikalų ministru, neturiu kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti visus ryšius su K. Kallas, kol ji neatsisakys šio kruvino šmeižto, nukreipto prieš vienintelę pasaulio žydų valstybę, kuri taip pat yra vienintelė demokratija Viduriniuose Rytuose“, – teigė jis.

 

Kaip skelbia Europos naujienų portalas „Euractiv“, K. Kallas šias pastabas išsakė uždaro susitikimo su Meksikos vyriausybės pareigūnais metu, kai praėjusį mėnesį lankėsi šioje šalyje.

 

G. Saaro komentarai pasirodė po to, kai K. Kallas šią savaitę pareiškė, jog ES svarstys galimybes apriboti prekybą su Izraelio gyvenvietėmis, sulaukus raginimų iš kelių valstybių narių.

 

K. Kallas taip pat pažymėjo, kad dalis ES šalių pasiūlė įvesti sankcijas Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben Gvirui, nors bendro sutarimo kol kas nėra.

 

Bet kokios ES sankcijos turi būti patvirtintos visų 27 valstybių narių, o ištikimiausi Izraelio rėmėjai tokioms priemonėms nepritaria.

 

Raginimai įtraukti I. Ben Gvirą į „juodąjį sąrašą“ sustiprėjo po to, kai praėjusį mėnesį jis paviešino vaizdo įrašą, kuriame tyčiojasi iš surištų aktyvistų, sulaikytų Izraelio karių per pagalbos flotilę, vykusią į Gazos Ruožą.

 

Izraelio naujakurių smurtas Vakarų Krante suintensyvėjo nuo karo Gazos Ruože pradžios, o žmogaus teisių organizacijos praneša apie beveik kasdien vykdomus išpuolius prieš palestiniečius ir jų turtą.

 

Izraelis Vakarų Krantą okupuoja nuo 1967 metų, ir nuo to laiko gyvenviečių plėtra tapo nuoseklia Izraelio vyriausybių politika.

 

Tačiau dabartinės ministro pirmininko Benjamino Netanyahu koalicinės vyriausybės valdymo laikotarpiu ši plėtra gerokai paspartėjo.

 

Neskaičiuojant Rytų Jeruzalės, Vakarų Krante šiuo metu gyvena daugiau nei 500 tūkst. izraeliečių gyvenvietėse, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos, tarp maždaug trijų milijonų palestiniečių.”