Hormuzo sąsiaurį Iranas jau nebevaldo. Hormuzo sąsiaurį valdo godumas: laivų kapitonams mokama net po 100.000 USD per mėnesį už plaukimą per Hormuzo sąsiaurį

 

“Jūrininkų, pasiryžusių rizikuoti pavojinga kelione per sąsiaurį, susiduriant su Irano atakomis, atlyginimai ir premijos smarkiai išaugo.

 

Tarptautinės jūrų organizacijos duomenimis, nuo vasario 28 d. buvo apgadinti mažiausiai 93 laivai, o žuvo 24 jūreiviai.

 

Persijos įlankos naftos tanklaivių kapitonams už plaukimą per Hormuzo sąsiaurį mokama suma, prilygstanti 100.000 USD per mėnesį, taip pat skiriama 50.000 dolerių premija už kiekvieną reisą. Pasak trijų su tanklaivių savininkais ir įgulomis glaudžiai susijusių šaltinių, laivų savininkai siūlo milžiniškus vadinamuosius „pavojingumo“ priedus, kad įtikintų jūrininkus likti laivuose, o Persijos įlankos šalys stengiasi užtikrinti nenutrūkstamą naftos tiekimą per šį strategiškai svarbų sąsiaurį, skelbia „Financial Times“.

 

Paprastų jūreivių įprastas mėnesinis atlyginimas gali siekti vos 1.500 USD, o kapitonai paprastai gauna apie 15.000 dolerių per mėnesį. Pietinėje Raudonosios jūros dalyje ir Omano įlankoje jų atlyginimas padvigubėja.

 

Tačiau kiekvieno plaukimo per Hormuzo sąsiaurį metu atlygis dar labiau išauga: eiliniai jūreiviai gauna mažiausiai keturis–šešis kartus didesnį atlyginimą nei įprastai.

 

Kadangi dauguma reisų per sąsiaurį vykdomi specialiai tam skirtais tanklaiviais, kurie reguliariai kursuoja pirmyn ir atgal, jūreiviai gali gauti padidintą atlyginimą ištisus mėnesius, tačiau tuo pat metu nuolat rizikuoja būti užpulti Irano raketomis ir dronais.

 

Pasak vieno iš šaltinių, tarp jūrininkų tie, kurie ryžtasi tokiai kelionei, „beveik laikomi samdiniais“, o tai atspindi didžiulį plaukimo per sąsiaurį pavojų.

 

Tačiau didelės kainos už naftą, kuri išgabenama per sąsiaurį, ir rizika, susijusi su galimybe apskritai negalėti išgabenti Persijos įlankoje išgaunamos naftos, reiškia, kad regiono gamintojai pasirengę mokėti gerokai didesnius tarifus už tranzitą.

 

Šią savaitę krovinių gabenimo per ginčijamą vandens kelią frachtas pasiekė rekordinę 1,3 mln. USD per dieną sumą. Pernai jis siekė maždaug 20.000–50.000 dolerių per dieną.

 

Įplaukimas į Persijos įlanką, laivo pakrovimas ir išplaukimas paprastai užtrunka apie keturias dienas.

 

Šiuo metu tik nedaugelis laivų ryžtasi tokiai kelionei. Jie gabena naftą į Persijos įlanką ir iš jos, o vėliau ją perduoda kitiems tanklaiviams, laukiantiems prie Fudžeiros Omano įlankoje. Šie laivai naftą nugabena į galutinę paskirties vietą.

 

Įprastas supertanklaivis gabena apie 2 mln. barelių naftos ir turi iki 35 jūreivių įgulą, kuriai vadovauja kapitonas.

 

Indijos „Forward Seamen’s Union“ generalinis sekretorius Manojus Yadavas teigė, kad laivų savininkai jūrininkams arba siūlo milžiniškus atlyginimus, arba kai kuriais atvejais spaudžia nenorinčius plaukti per sąsiaurį, grasindami juos pakeisti kitais darbuotojais. Atsisakius plaukti, repatriacijos išlaidos gali būti išskaičiuojamos iš jų atlyginimo.

 

Tarptautinės jūrų organizacijos duomenimis, iš viso nuo vasario 28 d. buvo apgadinti mažiausiai 93 laivai, o žuvo 24 jūreiviai.

 

Dauguma laivų per Hormuzo sąsiaurį plaukia naktį, išjungę GPS signalus. JAV karinis jūrų laivynas dislokavo oro gynybos pajėgumus, skirtus apsaugoti sąsiauriu plaukiančius laivus, kurie renkasi maršrutą netoli Omano krantų.

 

Jūrų analitikų bendrovės „Windward“ duomenimis, spalio 4 d. sąsiauriu praplaukė 13 laivų – praėjusią savaitę tą pačią dieną jų buvo 24, tačiau dėl sustiprėjusių atakų skaičius sumažėjo.

 

„Windward“ duomenys rodo, kad trečiąjį ketvirtį buvo atakuota maždaug 2% laivų, plaukusių per Hormuzo sąsiaurį.

 

Dauguma jūrininkų yra kilę iš skurdesnių Filipinų, Indijos ir Indonezijos bendruomenių, taip pat Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos.

 

Į šią sunkią profesiją juos dažnai vilioja atlyginimai, kurie jau ir taip yra gerokai didesni už tuos, kuriuos jie galėtų uždirbti savo šalyse.

 

Tarp bendrovių, siunčiančių laivus per sąsiaurį, yra Pietų Korėjos „Sinokor“, Graikijos „Dynacom“, taip pat Vidurinių Rytų valstybinės bendrovės, tarp jų – Abu Dabio valstybinė naftos ir dujų bendrovė „Adnoc“, turinti savo laivybos padalinį, bei „Kuwait Oil Tanker Company“.”