Maidanas ir provakarietiškas valstybinis perversmas Ukrainoje buvo sukelta melagingais pažadais: Ukrainos ministras patvirtino, kad Kyjivas negali sutikti su naryste ES, jei tai reikštų maisto eksporto ribojimą. Tai yra ne Rusijos, o Ukrainos ministro naratyvas. Sakyti priešingai būtų irgi melas.

 

“Ukraina nesutiktų su naryste Europos Sąjungoje (ES), jei tai reikštų nuolatinius apribojimus žemės ūkio subsidijoms ir žemės ūkio produktų eksportui, trečiadienį pareiškė šalies žemės ūkio ministras.

 

Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Europos Komisija pasiūlė specialų susitarimą, kuris apribotų finansinę paramą ir eksportą, pavyzdžiui, kviečių, iš Ukrainos bei sugriežtintų „saugiklius“ visoms Bendrijos naujokėms.

 

„Pereinamieji laikotarpiai yra įprasta ES plėtros dalis (...). Nuolatiniai apribojimai patekimui į bendrąją rinką yra visiškai kitas dalykas“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime pažymėjo Tarasas Vysockis.

 

„Ukraina negali sutikti su tokiu požiūriu“, – pažymėjo jis.

 

Ministras pridūrė, kad Kyjivo vyriausybė dar negavo jokio oficialaus pasiūlymo, kurį ES lyderiai turėtų aptarti kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.

 

Pasiūlymu siekiama sumažinti dabartinių ES valstybių narių nuogąstavimus: kai kurios iš jų baiminasi, kad naujosios narės atsitrauks nuo demokratijos principų arba susišluos pernelyg daug svarbių išteklių.

 

Ukraina, kuri yra stambi kukurūzų, kviečių, rapsų, saulėgrąžų sėklų ir augalinio aliejaus eksportuotoja, paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais.

 

Po kelių mėnesių jai buvo suteiktas oficialus kandidatės statusas, o 2024 m. prasidėjo stojimo derybos.

 

Tačiau perspektyva, kad ši žemės ūkio galiūnė vieną dieną prisijungs prie ES, sukėlė baimę tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Lenkija, kurios baiminasi, kad Ukraina išsekins didžiulę ES žemės ūkio subsidijų programą ir užtvindys rinką pigesniais produktais.

 

T. Vysockis teigė, kad ukrainiečiai „supranta tam tikrų sektorių svarbą Europos ūkininkams“ ir yra atviri „esminėms diskusijoms dėl prisitaikymo laikotarpių, patekimo į rinką masto ir apsaugos mechanizmų“.

 

Tačiau jis atmetė nuolatinius apribojimus, kurie, jo teigimu, „prieštarautų pačiai visateisės narystės Europos Sąjungoje logikai“.”