"Pirmadienį aukščiausias NATO karinis vadas siekė nuraminti nerimaujančią Europą, pristatydamas naują Aljanso karinį planą, skirtą atremti galimą Rusijos puolimą rytiniame flange. Plane numatoma derinti ugnies galią, autonomines sistemas bei jutiklius, remiantis Ukrainos karo pamokomis.
Savo kalboje apie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos „pergalės teoriją“ generolas Alexusas Grynkewichas išdėstė veiksmų seką, skirtą sustabdyti pradinį puolimą, o agresijai tęsiantis – sužlugdyti priešininko gebėjimą valdyti savo pajėgas ir jas aprūpinti.
Tikslas – sustabdyti įsiveržimą pačioje pradžioje, kartu sumažinant įprastinio ar branduolinio konflikto eskalavimo riziką ir nesiekiant visiško priešo sunaikinimo.
Po pranešimo Varšuvos saugumo forume A. Grynkewichas teigė, kad šią strategiją pristatė norėdamas tiek nuraminti dėl Rusijos agresijos nerimaujančius europiečius, tiek pasiųsti žinią tiems, kurie „būtų pakankamai neprotingi bandyti pulti mūsų teritoriją“.
A. Grynkewichas – JAV oro pajėgų generolas, vadovaujantis tiek amerikiečių pajėgoms Europoje, tiek Aljanso karinėms pajėgoms, – savo kalbą pasakė Lenkijoje. Ši JAV sąjungininkė nerimauja dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų Europos atžvilgiu, konfliktui Ukrainoje tęsiantis jau penktus metus.
Kol A. Grynkewichas dėstė netiesioginius įspėjimus Maskvai (kurios savo kalboje tiesiogiai neįvardijo), savaitgalį nuskambėję prezidento D. Trumpo pareiškimai sukėlė didelį susirūpinimą tarp Europos sąjungininkų ir JAV įstatymų leidėjų.
„Karinių planų pristatymas yra svarbus, tačiau jis negali būti atsietas nuo klausimų, kurie visiems kelia nerimą: D. Trumpo impulsyvių pareiškimų, įvykių Ukrainoje, grėsmių Europai bei klausimų, ar iš Europos išvedamos reikšmingos JAV pajėgos“, – sakė Kurtas Volkeris, buvęs JAV pasiuntinys NATO, o vėliau – Ukrainai (pirmojo D. Trumpo administracijos laikotarpiu).
Kai kurie įstatymų leidėjai respublikonai kritikavo D. Trumpą dėl savaitgalį paskelbto susitarimo importuoti rusišką dyzeliną; jie įspėjo, kad tai suteikia Maskvai finansinę paramą, tačiau neturi reikšmingos įtakos JAV energetikos kainoms. Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė apie energetikos srities paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, Rusijos pajėgos atakavo elektrinę Ukrainos Charkivo mieste.
Tai, kad apskritai prireikė tokių Grynkewicho patikinimų, rodo pokytį aljanse, kuris kadaise manė laimėjęs Šaltąjį karą ir besimėgaujantis „taikos dividendu“.
Grynkewichas teigė, kad slapta jo plano versija buvo parengta prieš tris mėnesius; joje numatyta investuoti į „įperkamus masinius pajėgumus“ – turint omenyje palyginti pigius dronus, kuriuos Ukraina naudojo papildydama aljanso sudėtingesnių ginklų arsenalą.
Rusijos puolimo atveju pirmasis aljanso tikslas būtų sustabdyti pradinį smūgį ir užkirsti kelią bet kokiam tolesniam veržimuisi. Įgyvendindamas tokią strategiją, NATO vadas nurodė, kad aljansas nesiektų nugalėti Rusijos ar destabilizuoti jos vyriausybės. „Mes nesiekiame sukelti savo priešininkui strateginio pralaimėjimo, – sakė jis. – Veikiau siekiame tik sustabdyti bet kokią ataką jai vos prasidėjus.“
Grynkewichas nepateikė gynybos stiprinimo darbų grafiko. Aljanso pastangos vyksta tuo metu, kai Europoje trūksta amerikietiškų oro gynybos raketų „PAC-3 Patriot“ ir „žemė–žemė“ klasės raketų ATACMS, nes JAV šią ginkluotę nukreipė į Artimuosius Rytus, siekdamos atremti Irano keliamą grėsmę.
NATO „pergalės teorija“ remiasi atsargos generolo Chriso Donahue – buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vado ir aljanso Sausumos pajėgų vadavietės vadovo – įdirbiu; jis buvo priverstas palikti postą liepos mėnesį, kai gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas sumažino jo pareigų rangą.
Pagal šią strategiją būtų sukurta „autonominė zona“, kurioje dronai ir antžeminiai robotai galėtų pristabdyti Rusijos puolimą nepatiriant didelių sąjungininkų nuostolių.
Tuo pat metu tolimojo nuotolio raketos smogtų Rusijos vadavietėms ir oro gynybos sistemoms Kaliningrado eksklave, netoli Sankt Peterburgo bei Baltarusijoje. Tai sužlugdytų Rusijos pastangas kontroliuoti oro erdvę ir sudarytų sąlygas JAV sausumos pajėgų V korpusui bei kitoms NATO sausumos pajėgoms pereiti į kontrpuolimą.
NATO oro pajėgos imtųsi veiksmų suduoti smūgius Rusijos pastiprinimams, judantiems į mūšio lauką, ir atakuoti kitus taikinius užnugaryje.
Kai kurie patyrę pareigūnai palankiai įvertino NATO pastangas atnaujinti savo strategiją, tačiau pažymėjo, kad tikrasis Aljanso išbandymas bus gebėjimas skirti išteklių jai visiškai įgyvendinti.
„Puiku, kad NATO vykdo šį prisitaikymo procesą, tačiau privalu skubėti. Valstybės narės turi rasti lėšų ir parodyti politinę valią tai įgyvendinti, – teigė Jimas Townsendas, B. Obamos administracijoje ėjęs gynybos sekretoriaus pavaduotojo, atsakingo už Europą ir NATO, pareigas. – NATO kaip institucija gali parengti planus, tačiau būtent valstybės narės turės imtis veiksmų savo šalyse: skirti lėšų ir rengti kariuomenę.“ [1]
Svarbūs čia yra Vakarų pažadai nenaudoti branduolinio ginklo ir nebandyti užkariauti visą Rusiją. Ar rusai patikės šiais pažadais? Nuo to priklauso žmonijos išlikimas šioje sudėtingoje situacijoje.
1. World News: NATO Military Chief Lays Out Plan Designed to Thwart Moscow. Gordon, Michael R; Gramer, Robbie; Michaels, Daniel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 Oct 2026: A8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą