U.S. intelligence were split over the strength of Afghan government, military, documents say

 

"WASHINGTON -- Leading U.S. intelligence agencies failed to predict the rapid Taliban takeover of Afghanistan before the final withdrawal of American troops and instead offered scattershot assessments of the staying power of the Afghan military and government, a review of wide-ranging summaries of classified material by The Wall Street Journal shows.

The nearly two dozen intelligence assessments from four different agencies haven't been previously reported. The assessments charted Taliban advances from spring 2020 through this July, forecasting that the group would continue to gain ground and that the U.S.-backed government in Kabul was unlikely to survive absent U.S. support.

The analyses, however, differed over how long the Afghan government and military could hold on, the summaries show, with none foreseeing the group's lightning sweep into the Afghan capital by Aug. 15 while U.S. forces remained on the ground.

A month after President Biden announced his decision to withdraw all U.S. troops, for instance, the Central Intelligence Agency issued a May 17 report titled "Government at Risk of Collapse Following U.S. Withdrawal." The report estimated that the government of Afghan President Ashraf Ghani would fall by year's end, a summary said. Less than a month later, the agency issued another analysis titled: "Afghanistan: Assessing Prospects for a Complete Taliban Takeover Within Two Years," said a summary.

A June 4 Defense Intelligence Agency report, meanwhile, said the Taliban would pursue an incremental strategy of isolating rural areas from Kabul over the next 12 months, according to a summary. In an "Executive Memorandum" on July 7, the DIA said the Afghan government would hold Kabul, said a person familiar with the report.

The intelligence shortfalls underpinned some of the policy failures that resulted in chaotic mass-civilian evacuations in the deadly final weeks of the U.S.'s 20-year Afghan war.

The summaries of the reports, which start in April 2020, provide the most detailed picture to date of what the U.S. intelligence community was telling Mr. Biden, and President Donald Trump before him, as each leader sought to end the war that killed 2,400 U.S. military personnel.

Policy makers across the national security apparatus rely on such intelligence reports to shape their decisions. While varied and conflicting assessments are common, the disparities may complicate efforts among decision makers to reach consensus. For the Afghan withdrawal, contingency planning, including the evacuation operations, relied heavily on the intelligence assessments, said U.S. officials with knowledge of the policy planning.

Members of Congress have been scrutinizing many aspects of the tumultuous exit from Afghanistan, including the performance of the intelligence community, after the administration was blindsided by the Taliban's rapid advance.

Assumptions that the Afghan security forces and government could hold out for some time were central to the administration's withdrawal plans. Those called for the U.S. military to draw down rapidly, while the embassy remained well staffed to provide visas and other support to Afghan allies weeks and months after American troops left.

When the Afghan government cratered, the U.S. military -- much of which had left the country by August -- reversed course, sending thousands of troops to evacuate the embassy and Afghans. In the ensuing rush, a suicide bombing and other violence killed scores more Afghans and 13 U.S. service members. Tens of thousands of Afghan allies and about 200 Americans were left behind.

The Journal reviewed titles, dates and summaries of reports from the CIA, the DIA, the Office of the Director of National Intelligence and the State Department's intelligence bureau.

Representatives of the CIA, the DIA, the State Department and the Office of Director of National Intelligence, which coordinates all U.S. intelligence agencies, declined to comment.

"Directionally, they were all correct that things were going to deteriorate," said a senior administration official, while acknowledging that the agencies provided a "mixed picture."

Mr. Biden promised to withdraw from Afghanistan when he ran for president, and the U.S. officials with knowledge of the policy planning said the varying intelligence assessments had little impact on his decision.

National security adviser Jake Sullivan said in August that the administration would conduct a "hotwash" of the withdrawal to determine "where we can find holes or weaknesses and plug them."

CIA Director William Burns, among others, has defended the intelligence agencies' overall performance, while acknowledging that events unfolded faster than predicted.

"There's a very sobering picture that we painted of some very troubling trend lines" in Afghanistan, he said last week. "So does that mean that we, with mathematical precision, can say that, you know, former President Ghani in Afghanistan is going to flee his office and not tell his senior-most aides on the 15th of August? No."" [1]

 

The question is more fundamental. We, the West, including Lithuanian elites,  were planting democracy in Afghanistan for many years at huge expense of governments' cash. This our work failed spectacularly. Why? What mistakes were made? How to avoid them next time?

 

1. World News: Agencies Missed Fast Fall of Kabul --- U.S. intelligence were split over the strength of Afghan government, military, documents say
Salama, Vivian; Strobel, Warren P.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 29 Oct 2021: A.16.   

 

Bangos, vėjas ir vandenilis

 "Vėjo jėgainės jūroje: techniškai sudėtinga, bet bent jau kaimynai nesiskundžia.

Prie Helgolando konsorciumas nori gaminti vandenilį jūros viduryje, naudodamas vėjo energiją. Ar tai ateitis?

Daug vėjo, daug erdvės ir nėra kaimynų, kurie jaučiasi sutrikę – jūra sudaro geriausias sąlygas gaminti vėjo energiją. Vienas atviroje jūroje esančių elektrinių trūkumas yra tas, kad pagamintą elektros energiją į žemyną galima transportuoti tik labai stengiantis. Tam, be aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelių, jūros vėjo jėgainėse reikia brangių transformatorių ir keitiklių. 

 

Įmonių, tyrimų institutų ir viešųjų įstaigų asociacija „Aqua Ventus“ dabar nori panaudoti energiją tiesiogiai vietoje: elektrolizatoriai turi panaudoti vėjo energiją, kad jūros viduryje gamintų žalią vandenilį, kuris vėliau vamzdynais tiekiamas į sausumą. „Vamzdynų pranašumas yra tai, kad jie gali perduoti maždaug penkis kartus daugiau energijos, nei naudojant laidą“, – sako Sebastianas Föllneris, „Aqua Ventus“ koordinavimo biuro inžinierius.

 

Partneriai, įskaitant RWE, „Eon“, „Siemens Energy“, „Linde“ ir „Shell“, iš pradžių nori 2025 m. prie Helgolando įrengti dvi vėjo turbinas, kurių bokštuose būtų sumontuotos elektrolizatorių platformos. „Sistemos yra įdėtos į konteinerius, kad būtų apsaugotos nuo vandens ir sūraus oro“, – aiškina Föllneris. Pagal planus, teritorijoje taip pat bus vietos gėlinimo įrenginiams, kurie iš jūros vandens išgauna elektrolizei reikalingą gėlą vandenį. Be to, ten turi būti įrengti kompresoriai, kurie suspaudžia susidariusį vandenilį, kad jį būtų galima išvežti dar nenutiestu vamzdynu.

 

Vandenilio gamyba jūroje paprastai yra pigesnė nei gamyba sausumoje, naudojant jūros vėjo energiją

Darant prielaidą, kad šis bandomasis projektas bus sėkmingas, 2028 m. Vokietijos įlankoje bus pastatytas pirmasis komercinis vandenilio parkas, kurio galia sieks 290 megavatų. Iki kito dešimtmečio vidurio „Aqua Ventus“ mano, kad instaliuota dešimties gigavatų galia yra įmanoma. Tada ten kasmet būtų galima pagaminti vieną milijoną tonų žaliojo vandenilio. Tai galėtų beveik perpus sumažinti Vokietijos plieno pramonės CO₂ emisiją.

Dėl ne tokio sudėtingo transportavimo vamzdynais vandenilio gamyba jūroje yra ekonomiškesnė nei gamyba sausumoje, naudojant jūros vėjo energiją, jei vandenilis nėra suvartojamas tiesiogiai elektrolizatoriuje. Tai rodo Federalinės jūrų ir hidrografijos agentūros užsakymu atliktas trumpas tyrimas. Kuo galingesni vėjo jėgainės, tuo didesnis sąnaudų skirtumas. Giliavandenė elektrolizė taip pat veikia geriau, kuo toliau nuo kranto vėjo jėgainės. Didelis privalumas, atsižvelgiant į vietas, kurios yra taip toli nuo jūros, kad vėjo jėgainių parkas, prijungtas prie elektros tinklo, nebūtų pelningas – pavyzdžiui, vadinamajame Entenšnabelio rajone, Šiaurės jūroje iki 400 kilometrų. nuo Vokietijos pakrantės, kurią Federacinė Respublika gali naudoti ekonomiškai. 

 

Vėjo jėgainės, esančios arčiau žemyno, galėtų gaminti elektros energiją tinklui, o toliau esančios elektrinės – vandenilį.

 

 

Tačiau vis dar trūksta būtinos teisinės bazės didelio masto elektrolizei atviroje jūroje, pavyzdžiui, dėl teritorijų nustatymo ar patvirtinimo proceso. O techniškai taip pat yra daug neatsakytų klausimų – pavyzdžiui, kaip elgiasi elektrolizatoriai, kai jiems energija tiekiama tiesiai iš vėjo turbinos. "Jei elektrolizatorius yra prijungtas prie elektros tinklo, jis veikia pastoviomis sąlygomis. Jei prijungiate jį prie vėjo turbinos, jo darbas tampa daug dinamiškesnis, nes generuojama elektros energija svyruoja", - aiškina Andreasas Reuteris, Fraunhoferio vėjo instituto vadovas. Jūros elektros energijos kokybė nebūtinai atitinka elektros energijos kokybę tinkle. „Kaip visa tai paveikia elektrolizatorių veikimą ir senėjimą, vis dar nežinoma.

Tai, kas gali netikti Vokietijoje, gali būti ateities koncepcija kituose regionuose

Šiuos ir daugelį kitų klausimų Fraunhofer tyrėjai kartu su H2Mare projekto partneriais tiria. Ten mokslininkai taip pat rūpinasi vandenilio, pagaminto jūroje, perdirbimu į sintetinį kurą, taip pat sūdyto vandens elektrolize. Tačiau „Reuter“ perspėja nesitikėti greitų rezultatų. "Ofšorinės elektrolizės koncepcija toli gražu nėra paruošta rinkai. Čia vis dar atliekame fundamentinius tyrimus", – sako mokslininkas.

Pramonės asociacija Stiftung Offshore taip pat mieliau laiko kamuolį žemai. Generalinės direktorės Karinos Würtz nuomone, kol kas galutinai įvertinti, ar vandeniliui gaminti jūroje ar sausumoje geriau naudoti vėjo energiją iš jūros, dar negalima. "Todėl mes pasisakome už patirties įgijimą naudojant abi koncepcijas ir taip pat išbandyti įvairius variantus, pavyzdžiui, dėl vandenilio transportavimo sausumoje."

Tai taip pat yra privalumas, atsižvelgiant į projektus kituose pasaulio regionuose. „Tai, kas gali pasirodyti netinkama Vokietijai, gali būti labai naudinga kitur“, – aiškina Würtz. Juk 2020 metais buvusios federalinės vyriausybės priimtoje Nacionalinėje vandenilio strategijoje numatyta, kad didžioji paklausos dalis bus padengta importu. Kurdama reikiamus gamybos pajėgumus užsienyje, ofšorinė pramonė galėtų pasinaudoti patirtimi, kurią ji įgijo prie šalies krantų."

 

Waves, wind and hydrogen

 "Off Helgoland, a consortium wants to produce hydrogen in the middle of the sea using wind power. Is that the future?

Lots of wind, lots of space and no neighbors who feel disturbed - the sea offers the best conditions for generating wind power. One disadvantage of power plants on the high seas is that the electrical energy generated can only be transported to the mainland with great effort. In addition to high-voltage direct current cables, this also requires expensive transformer and converter stations in the offshore wind farms. 

 

An association of companies, research institutes and public institutions called Aqua Ventus now wants to use the energy directly on site: Electrolysers are to use the wind power to produce green hydrogen in the middle of the sea, which is then brought to land through pipelines. "Pipelines have the advantage that they can transmit around five times more energy than with a cable," says Sebastian Föllner, engineer in the coordination office of Aqua Ventus.

 

The partners, including RWE, Eon, Siemens Energy, Linde and Shell, initially want to install two wind turbines off Heligoland in 2025, with platforms for the electrolysers mounted on their towers. 

 

"The systems are encapsulated in containers so that they are protected from water and the salty air," explains Föllner. According to the plans, there will also be space on the area for desalination plants that extract the fresh water required for electrolysis from the seawater. In addition, compressors are to be installed there that compress the hydrogen produced so that it can be transported away via a pipeline that has yet to be laid.

 

Hydrogen production at sea is usually cheaper than production on land with offshore wind power

Assuming the success of this pilot project, the first commercial offshore hydrogen park with an output of 290 megawatts will then be built in the German Bight in 2028. By the middle of the next decade, Aqua Ventus believes an installed capacity of ten gigawatts is feasible. One million tons of green hydrogen could then be produced there annually. This could almost halve the CO₂ emissions of the German steel industry.

Because of the less complex pipeline transport, the production of hydrogen at sea is more cost-effective than the production on land with offshore wind power, as long as the hydrogen is not consumed directly at the electrolyser. This is shown by a short study commissioned by the Federal Maritime and Hydrographic Agency. The more powerful the wind farms, the greater the cost difference. The deep-sea electrolysis also performs better the further the wind farms are from the coast. A big advantage with a view to locations that are so far out to sea that a wind farm with a connection to the power grid would not be profitable - for example in the so-called Entenschnabel, an area in the North Sea up to 400 kilometers from the German coast, that alone the Federal Republic may use economically. 

 

Wind farms closer to the mainland could then generate electricity for the grid, plants further away could generate hydrogen.

 

However, there is still a lack of the necessary legal framework for large-scale offshore electrolysis, for example with regard to the designation of areas or the approval process. And technically there are also many unanswered questions - for example, how electrolysers cope when they are supplied with energy directly from the wind turbine. "If an electrolyser is connected to the power grid, it works under constant conditions. If you connect it to a wind turbine, its operation becomes much more dynamic because the electricity generated fluctuates," explains Andreas Reuter, head of the Fraunhofer Institute for Wind Energy Systems (IWES). The quality of the offshore electricity does not necessarily correspond to that in the grid. "How all of this affects the performance and aging of the electrolysers is still unknown."

What might not work in Germany could be a future concept for other regions

The Fraunhofer researchers are now investigating these and many other questions together with partners in the H2Mare project. There, the scientists are also concerned with the processing of the hydrogen produced into synthetic fuels at sea and with salt water electrolysis. However, Reuter warns against expecting quick results. "The concept of offshore electrolysis is far from ready for the market. We are still doing basic research here," says the scientist.

The Offshore Foundation also prefers to keep the ball low. In the opinion of the managing director Karina Würtz, it is not  yet possible to conclusively assess whether it is better to use offshore wind power to produce hydrogen at sea or on land. "We therefore advocate gaining experience with both concepts - and trying out different variants, for example with regard to the transport of hydrogen on land."

This is also an advantage with a view to projects in other regions of the world. "What may turn out to be unsuitable for Germany could be very useful elsewhere," explains Würtz. After all, the National Hydrogen Strategy adopted by the former federal government in 2020 provides that the majority of demand will be covered by imports. When building the required production capacities abroad, the offshore industry could then benefit from the experience it has gained off the domestic coast."

 

„Volkswagen“ nėra „Tesla“

 "VW bosas Herbertas Diessas imituoja Eloną Muską. Tai visada atneša dramos, pavyzdžiui, šią savaitę. Korporacija tokiam veiksmui neturi laiko.

Šią savaitę „Volkswagen“ vėl buvo scena, siūlanti pramoginę medžiagą. Savaitės pradžioje šefas Herbertas Diessas į pasaulį atsiuntė gyvą savo ir elektrinio VW asmenukę. Savaitgalio kelionė į Štiriją, kur abu švietė saulėje.

Darbuotojų atstovai didžiausioje Europos pramonės grupėje mažai ką gali padaryti su tokiu savęs vaizdavimu, kurį jis dažnai praktikuoja, tačiau naujoji darbo tarybos vadovė Daniela Cavallo iki šiol leido sau tylėti. Tačiau šią savaitę jos apykaklė plyšo, suprantama: tai elgiasi beprecedenčiai provokuojančiai, niekada „Volkswagen“ istorijoje vadybininkas nebuvo toks neišmanantis ir nepagarbus darbo jėgai krizės metu, – rašė ji atvirame ir aštriame laiške.  Kalbama apie savęs atvaizdavimą, bet visų pirma apie tai, kad valdybos pirmininkas nori, kad scena būtų tik jam Volfsburge. Pasak jo, dėl kelionės pas investuotojus į JAV jis negalėjo dalyvauti eiliniame darbo susitikime (pirmame per dvejus metus). Vietoje to jis buvo surengęs atskirą auditoriją iš 200 darbuotojų.

Cavallo žinutė pasiteisino. Tai ateina dabar, investuotojo vizitas atidėtas. Dabar uždanga galėjo nukristi ir publika galėtų pasakyti – gana tiksliai –: Teisybė nugalėjo. Diplomatiška darbuotoja moteris, taip sakant, laimi prieš įžūlų darbdavį. Volfsburgas prieš Volstritą. Dalyvavimas prieš didelius pinigus.

Tačiau kitas veiksmas tikrai ateis – ir pagrindinė problema yra didesnė nei šios scenos.

Nes Diessas turi omenyje trilijoną, t.y. Eloną Muską, kuris tuo tarpu pastūmėjo Teslą iki šios rinkos vertės. VW grupė gamina maždaug 20 kartų daugiau transporto priemonių, nei Tesla, tačiau ji verta tik septintosios Teslos dalies, nepaisant visų markių nuo Audi iki Porsche. 

 

Pasivyti atrodo dar toli, nes pagrindinei VW markei pagaminti automobilį reikia dvigubai ilgiau, nei jos konkurentui JAV.

 

„Volkswagen“ turi tapti modernesnis, bet ne imituodamas JAV konkurenciją

Diesso planas, kuris suprantamas iš pirmo žvilgsnio: VW turėtų tapti kaip Tesla. Jis taip pat asmeniškai imituoja Eloną Muską. Viskas pasiteisina. Jo komunikacijos strategija apima asmenukes ir gyvus pokalbius su sektinu modeliu, planuojamą kelionę į JAV pasimatyti su investuotojais ir jo direktorių tarybos spaudimą būstinei Volfsburge. Daugiau efektyvumo! Greitesni sprendimai! Priešingu atveju situacija greitai bus pavojinga gyvybei!

 

Išvada teisinga, taip, bet Diessas taip pat turi žinoti, kad rinkos vertė nėra lemiamas VW sėkmės veiksnys. Žemutinės Saksonijos žemei ir Porsche bei Piëch šeimoms priklauso trys ketvirtadaliai bendrovės akcijų. Šiuo metu finansai gerai sutvarkyti. Ir VW žmonės yra lojalesni savo įmonei, nei kitur, o tai taip pat lemia specialus įstatyminis jiems priklausantis žodis.

 

Šias struktūras galima suvokti tik kaip kliūtį, ypač jei, kaip ir Diessas, nuolat lyginama su Tesla, kur Muskas valdo, kaip vienintelis valdovas. 

 

Arba jūs priimate VW tokį, koks jis yra: įmonė, kuri turi aukštą kompetencijos lygį ir tvirtus pagrindus. 

 

Ir tai yra neįtikėtinai sudėtinga ir taip pat inkrustuota, žinoma, kad ir VW būtinai turi atsinaujinti. Tačiau nuolatinis Diesso destruktyvių prietaisų naudojimas – VW darbuotojų naudojami vaizdai keičiasi nuo kūjų iki padegimo – įmonei neduoda jokios naudos. Bent jau ne tokiu dažniu. Nes maži ir dideli spektakliai ir trintis kainuoja dėmesio visuose skyriuose, su visais 670 000 žmonių. Ir gaišti laiką, kurio VW iš tikrųjų neturi.

 

Juolab, kad iš tikrųjų visos atitinkamos pajėgos, tarp jų ir faktiškai kompensuojančios Cavallo vadovaujami darbuotojai, nori sėkmingai vesti šią bendrovę į ateitį, kurios pabaigoje yra savaeigis elektromobilis ir kuo daugiau darbo vietų. 

 

Šis kelias šiaip velniškai varginantis ir sunkus – net ir be bendravimo dramos.