Why Do We Teach Foreign STEM Students?

"In his op-ed "Spare Harvard's Immigrant STEM Talent" (April 29) Dorian Abbot notes that, "since World War II, American national security has depended on the work of foreign scientists." British and American security depended on the work of foreign scientists during that war, not only after it. As Ian Jacob, military assistant secretary to Winston Churchill's war cabinet, reportedly said: The Allies won the war "because our German scientists were better than their German scientists." Let's hope that there is no war with China. But if there is, let's hope that our Chinese scientists are better than their Chinese scientists.

S. Paul Posner

New York

---

I agree with Mr. Abbot's basic premise. Immigrants and first-generation Americans have been extremely important to our country. We shouldn't forget that Donald Trump, whose mother was born in Scotland, is one of the few sons of immigrants to become president.

Scientific geniuses -- Enrico Fermi, Edward Teller, Albert Einstein -- were also immigrants. Yet these men and many others weren't first here as foreign STEM students. The reason we educate foreign students isn't to abduct them. Rather it is to teach and train them so that they can return to their country and share what they've learned. Let their country know what they have gleaned from us and perhaps share our values. I find myself happy to train foreign students but disappointed if they don't return home to talk about their American experience with others.

Em. Prof. M. Mark Hoffer

University of California Irvine

Long Beach, Calif." [1]

1.   Why Do We Teach Foreign STEM Students? Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 May 2025: A16.

 

S. Skvernelis neabejotinai supranta, kad kuo veiksmingesnė koalicija, tuo geriau Lietuvai, bet įsikarščiavęs tai lyg užmiršta

 

"Valdančioji koalicija turi nemažai problemų, viena didžiausių – tai premjeras Saulius Skvernelis, kuris siekia iš koalicijos pašalinti Remigijų Žemaitaitį ir jo vadovaujamą partiją „Nemuno aušrą“, kitaip tariant, išardyti koaliciją. Nesiliaujančios Seimo Pirmininko pastangos kol kas neduoda siekiamų rezultatų, bet, jei S. Skvernelis nenutrauks savo vendetos prieš R. Žemaitaitį, koalicijos darbas toliau nukentės.

R. Žemaitaičio trūkumų daug ir jie akivaizdūs, bet vis dėl to rinkėjai už jį balsavo, mažiau ar daugiau žinodami, kas jis yra ir kam atstovauja. Per rinkimų kampaniją ir po jos neatskleista šokiruojančių paslapčių, pavyzdžiui, kad jis buvo kompartijos narys.

Demokratijoje rinkimų laisvė reiškia, kad pilietis turi teisę balsuoti už savo mėgstamą kandidatą, nors jis populistas, antisemitas, savanaudis, nepritaria ketinimams masiškai didinti išlaidas krašto gynybai.

Galima apgailestauti, kad 15 proc. rinkėjų palaikė jo partiją (S. Skvernelio „Vardan Lietuvos“ laimėjo 9 proc.). Demokratijoje rinkimų laisvė reiškia, kad pilietis turi teisę balsuoti už savo mėgstamą kandidatą, nors jis populistas, antisemitas, savanaudis, nepritaria ketinimams masiškai didinti išlaidas krašto gynybai.

Ne visi S. Skvernelio priekaištai nepagrįsti. Suprantamas jo pasipiktinimas, kad dalis koalicijos narių nedalyvavo balsavime dėl Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo, tad užkirsdami kelią prokurorams patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ir pažeisdami koalicijos susitarimą. Seimo nariai, kaip ir paprasti mirtingieji, turi laikytis įstatymų bei užtikrinti, kad jų kolegoms nebūtų daroma išimčių. Premjero Gintauto Palucko pastaba, kad nutarimą lėmė „neformalūs susitarimai apačioje“, perdėm švelni, premjeras nėra padėtį komentuojantis apžvalgininkas.

S. Skvernelis nepražiopso nė vienos progos pažeminti R. Žemaitaitį. Vos Valstybės saugumo departamentas (VSD) atsisakė išduoti leidimą R. Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija, S. Skvernelis pasirašė potvarkį, kuriuo nesuteikė R. Žemaitaičiui leidimo dirbti su tokią informacija, ir dar ragino jį pašalinti iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Abu nutarimai nebuvo suderinti su premjeru, kuris tvirtino, kad VSD išvada dėl R. Žemaitaičio yra rekomendacija, o ne prievolė, ir kad NATO Parlamentinė Asamblėja nereikalauja, kad nacionalinių parlamentų atstovai turėtų leidimus dirbti su slapta informacija.

S. Skvernelis ir demokratai ne kartą prabilo apie galimybę pasitraukti iš koalicijos. Sausį jis užsiminė, kad suvažiavime partija gali spręsti ir buvimo koalicijoje klausimą. Perrinktas pirmininku jis tik siūlė partijos skyriams pradėti diskutuoti šiuo klausimu. Kovo mėnesį jis ragino socialdemokratus apsispręsti, ar „aušriečiai“ gali likti koalicijoje. Net po naujausių fejerverkų dėl A. Dudėno ir VSD pažymos S. Skvernelis nesiryžta palikti koalicijos, laukia, kad kiti išspręstų šią problemą.

Kaip maža mergytė, kuri mamai skundžiasi, kad Onutė labiau draugauja su Maryte negu su ja, S. Skvernelis jaučiasi neįvertintas ir nustumtas G. Palucko. Praeitą savaitę jis tvirtino: „kad ir ką padarytų vienas koalicijos partneris, visą laiką yra besąlyginis gynimas. Net ir tais atvejais ginama, kai bandoma diskredituoti valstybės institucijas.“

S. Skvernelio antipatija R. Žemaitaičiui nėra vien asmeninė, nors neabejoju, kad jis nuoširdžiai nemėgsta „Nemuno aušros“ vadovo. Jam, be abejo, apmaudu ir sunkiai suprantama, kodėl daugiau Lietuvos žmonių balsavo už R. Žemaitaitį negu už jo partiją, nors jos narių politiniai įgūdžiai ir patirtis gerokai svaresni. Kol „Nemuno aušra“ lieka koalicijoje, jo partija liks jaunesniąja koalicijos partnere, mažiausiai reikšminga triumvirato nare. Toks statusas jam netoleruotinas.

Kaip maža mergytė, kuri mamai skundžiasi, kad Onutė labiau draugauja su Maryte negu su ja, S. Skvernelis jaučiasi neįvertintas ir nustumtas G. Palucko. Praeitą savaitę jis tvirtino: „kad ir ką padarytų vienas koalicijos partneris, visą laiką yra besąlyginis gynimas. Net ir tais atvejais ginama, kai bandoma diskredituoti valstybės institucijas.“ Gal privačiame gyvenime S. Skvernelis yra draugiškas, linksmas, sąmojo kupinas žmogus. Bet kaip politikas jis – griežtas, irzlus, linkęs įsakinėti. Sunku su tokiu žmogumi palaikyti šiltus ryšius, juolab, jei S. Skvernelis nejaučia poreikio pasitarti su koalicijos vadovu ir nuolat kritikuoja koalicijos partnerius.

Teoriškai S. Skvernelis ir demokratai galėtų trenkti durimis, pasitraukti iš koalicijos, visiems parodyti, kad principai yra svarbesni už laikiną politinę naudą, todėl jų negalima aukoti ant politinio tikslingumo aukuro. Bet to nebus. Dalyvavimas koalicijoje, Seimo Pirmininko pareigybė suteikia partijai didžiulių privalumų.

Teoriškai S. Skvernelis ir demokratai galėtų trenkti durimis, pasitraukti iš koalicijos, visiems parodyti, kad principai yra svarbesni už laikiną politinę naudą, todėl jų negalima aukoti ant politinio tikslingumo aukuro. Bet to nebus. Dalyvavimas koalicijoje, Seimo Pirmininko pareigybė suteikia partijai didžiulių privalumų. Beveik kiekvienam S. Skvernelio pasisakymui skiriamas išskirtinis dėmesys, plačiai aprašomi partijos pasiūlymai bei iniciatyvos. Viso to nebūtų, jei partija pereitų į opoziciją. Tai dar reikštų, kad nuo 2016 m. iki 2028 m. demokratai tik kokį pusmetį būtų buvę valdžios, taigi ir politikos centre, o ne paribyje. Egzilis politinėje dykumoje paprastai baigiasi blogai, ypač naujai įsteigtoms partijoms. Nežinia, ar 2028 m. Seimo rinkimuose partija įveiktų penkių procentų barjerą.

Pribrendo laikas S. Skverneliui susivaldyti. Jis gali – ko gero, turi – kritikuoti „Nemuno aušrą“ ir socialdemokratus, kai šios partijos priima abejotinus ir klaidingus sprendimus, bet tai turėtų daryti tik privačiai pakalbėjęs, pamėginęs suprasti nutarimų bei veiksmų motyvus ir siekiamus rezultatus, elgtis kaip sąjungininkas, o ne kaip rūstus teisėjas. S. Skvernelis neabejotinai supranta, kad kuo veiksmingesnė koalicija, tuo geriau Lietuvai, bet įsikarščiavęs tai lyg užmiršta.”

 

What IT services do you need, how much do they cost at a minimum, and how to control the quality of these services?

 

Atea advertisement

 

"A properly functioning, tidy, secure, and advanced IT infrastructure is important for every private or public sector organization.

 

However, not all organizations can have internal IT teams that maintain the infrastructure, improve it, and promptly resolve emerging problems.

 

In such cases, IT maintenance services are purchased from external service providers.

 

But how to choose a reliable supplier and ensure that the services provided are of high quality? Tomaš Jankovski, Head of the Service Department at Atea, based on many years of experience, reveals the most common mistakes organizations make and shares insights.

 

Technical procurement requirements are just a starting point

 

A significant number of organizations believe that in order to purchase high-quality IT infrastructure maintenance services, it is enough to prepare a well-prepared technical procurement specification. “Properly prepared, well-thought-out technical requirements are, of course, important. However, this is only one part of the whole puzzle, the starting point of the journey. Even a perfectly prepared specification is useful only until the moment of signing the contract,” claims T. Jankovski.

 

Why? According to the expert, what is written on paper does not necessarily become reality. “The real work begins after the contract is signed, when it is necessary to ensure that the requirements are actually implemented,” he emphasizes. This is not always possible: there are cases when the buyer wants high-quality, promptly provided services, but chooses the supplier only based on the lowest price and does not leave the opportunity for suppliers to compete on competence.

 

Digital workplace maintenance – for 3 euros per month?

 

Inadequate expectations regarding the price-quality ratio are also one of the most common problems. “Unfortunately, organizations’ procurement documents still contain truly surprising requirements.

 

For example, an organization expects that the maintenance of one digital workstation will cost no more than 3 euros per month, the hourly rate of an IT engineer will not exceed 8 euros, and that of a systems administrator – 12 euros,” the Atea representative cites specific cases.

 

At the same time, organizations expect that high-quality and operational IT infrastructure maintenance services will be provided for such and similar rates. For example, if a need arises, an IT service provider will respond within 15 minutes, solve the problem within two hours, and provide services 24/7.

 

“If you are even slightly knowledgeable in the IT market and know the salary ranges of IT specialists, it is easy to understand that these are inadequate expectations. Then the question arises, do you really want to entrust the management of your organization’s IT economy and access to important systems to people who will work relying only on Google or ChatGPT?”, – asks T. Jankovski rhetorically.

 

He adds that high-quality and security-compliant IT infrastructure maintenance is not only in the interest of business or public sector organization managers. “As citizens and users of public digital services, especially in these times of geopolitical instability, we also rightly want state organizations and businesses providing important services to choose competent and reliable IT service providers,” – claims T. Jankovski.

 

If the quality disappoints – do not be silent

 

Another common mistake of organizations is paying too little attention to ensuring the quality of services after the contract is signed.

 

T. Jankovski notes that organizations usually check invoices very carefully, but miss other important aspects that determine the quality of services. For example, such important things as: service level agreements, control of performance indicators or meetings for continuous service improvement often remain without due attention.

 

According to the expert, service quality monitoring must become an integral part of IT infrastructure maintenance service management. Organizations that regularly analyze service indicators and actively communicate with suppliers are able to notice disruptions faster, prevent major problems and get more value for the same budget.

 

“I recommend indicating to potential suppliers in advance that your organization will be particularly concerned about the quality of services.

 

In the purchase requirements, and later in the contract, describe the responsibility of the service provider and sanctions if the quality is not ensured.

 

Of course, it is no less important to practically control the quality of the service provided and monitor various indicators,” emphasizes the head of the Atea service department.

 

Finally, if you notice that there is a deviation from the quality parameters and there is no response to the requirements to ensure them, this should not be tolerated. At a time when the activities of many organizations are based on IT infrastructure, an improperly managed IT economy can lead to interruptions in operations or lost data, which, in turn, would mean financial losses, customer dissatisfaction or damage to reputation. In the face of modern cyber threats, the risk increases even more.

 

“Therefore, stop the provision of services, talk, and in extreme cases, simply terminate the contract if the quality of the services does not meet the agreement. This is the only way we can get out of this vicious circle, when service providers offer extremely cheap services, committing to provide them with quality, but do not fulfill the latter promise. In such a case, each party to the transaction would likely receive an important lesson,” advises T. Jankovski.

 

The expert summarizes that only a demanding client can have a strong IT service provider, and only then will these services create value, and every euro spent will pay off.”