Išvardijo 11 vaisių ir daržovių, kuriuose tyrėjai aptiko daugiausia pesticidų: kuo tai pavojinga. Skelbia ir „švariausiųjų“ sąrašą

 

“Remiantis JAV Vyriausybės atliktais tyrimais, lapinės daržovės, tokios kaip špinatai, ir daugelio taip mėgstamos uogos kaip braškės ir vynuogės, pasižymėjo didžiausiais galimai kenksmingų pesticidų likučių kiekiais, teigiama 2026 m. „Pirkėjų vadove apie pesticidus produktuose“.

 

CNN skelbia, kad nektarinai, persikai, vyšnios, obuoliai, gervuogės, kriaušės, bulvės ir mėlynės papildė šių metų daugiausia pesticidais užterštų vaisių ir daržovių sąrašą, teigiama kovo pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje, kurią parengė sveikatos apsaugos organizacija „Environmental Working Group“ (EWG).

 

Pasak EWG, špinatai, užimantys pirmąją vietą, turėjo daugiau pesticidų likučių pagal svorį nei bet kuris kitas produktas ir vidutiniškai juose buvo keturi ar daugiau skirtingų pesticidų tipų. Organizacija šią metinę ataskaitą skelbia nuo 2004 metų.

 

Beveik visų tirtų produktų mėginiuose vidutiniškai rasta keturi ar daugiau pesticidų, išskyrus bulves, kuriose vidurkis siekė du. Ekspertai teigia, kad produktų su kelių pesticidų mišiniais vartojimas kelia susirūpinimą, nes jų poveikis gali kauptis ir didinti riziką sveikatai.

 

Rengdama ataskaitą, EWG išnagrinėjo naujausius JAV Žemės ūkio departamento atliktus pesticidų likučių tyrimus, apėmusius 54 344 mėginius iš 47 vaisių ir daržovių rūšių. Prieš tiriant kiekvieną mėginį, vaisiai ar daržovės nulupami arba nušveičiami ir kruopščiai nuplaunami, siekiant atkartoti vartotojų elgesį namuose. Net ir atlikus šiuos veiksmus, tyrimai aptiko 264 pesticidų pėdsakus — iš jų 203 buvo rasti „Purvinojo dvyliktuko“ produktuose.

Pesticidų poveikis sveikatai

 

Ankstesni tyrimai rodo, kad pesticidai gali būti susiję su priešlaikiniu gimdymu, įgimtais apsigimimais (pavyzdžiui, nervinio vamzdelio defektais), savaiminiais persileidimais ir padidėjusia genetinių pažeidimų rizika žmonėms. Taip pat pesticidų poveikis siejamas su mažesne spermatozoidų koncentracija, širdies ligomis, vėžiu ir kitais sutrikimais.

 

Pasak Amerikos pediatrų akademijos, vaikai yra ypač jautrūs teršalams, tokiems kaip pesticidai, net dar būdami motinos įsčiose. Pesticidų poveikis nėštumo metu gali padidinti apsigimimų, mažo gimimo svorio ir vaisiaus žūties riziką. Vaikystėje patirtas poveikis siejamas su dėmesio ir mokymosi problemomis, taip pat vėžiu.

 

Organizacija „Alliance for Food and Farming“, atstovaujanti tiek ekologiniams, tiek įprastiniams ūkininkams, jau seniai kritikuoja šią kasmetinę ataskaitą. Pasak organizacijos atstovo, ankstesni JAV Žemės ūkio departamento ir Maisto ir vaistų administracijos tyrimai parodė, kad ūkininkai, naudodami pesticidus, laikosi griežtų įstatymų bei taisyklių, siekdami užtikrinti saugius ir sveikus vaisius bei daržoves šeimoms. Vien tik likučių buvimas dar nereiškia, kad produktas yra nesaugus. Aplinkos apsaugos agentūra nustato pesticidų likučių ribas, kuriose jau yra didelės saugumo atsargos, skirtos apsaugoti kūdikius ir vaikus.

Įžvelgė galimas ryškias sąsajas su Parkinsono liga

 

Dažnai JAV maisto tiekimo grandinėje naudojamas pesticidas, kaip rodo nauji tyrimai, gali būti susijęs su Parkinsono liga. Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) tyrimas, paskelbtas žurnale „Springer Nature Link“, rodo, kad chlorpirifoso poveikis gali padidinti šios neurologinės ligos riziką, skelbia „Fox News“.

 

Pasak JAV Aplinkos apsaugos agentūros, ši cheminė medžiaga dažnai naudojama žemės ūkio produktuose, tokiuose kaip sojos pupelės, vaismedžiai ir riešutmedžiai, brokoliai, žiediniai kopūstai ir kiti eilėmis auginami augalai.

 

Tyrimo metu per 45 metų laikotarpį buvo palyginti 829 Parkinsono liga sergantys žmonės ir 824 ja nesergantys asmenys, daugiausia dėmesio skiriant jų gyvenamajai vietai ir artumui chlorpirifoso naudojimo zonoms. Tyrimas su žmonėmis parodė, kad ilgalaikis chlorpirifoso poveikis yra susijęs su daugiau nei 2,5 karto didesne Parkinsono ligos rizika.

 

Tyrėjai pabrėžė, kad ryšys tarp pesticidų poveikio ir Parkinsono ligos buvo labai stiprus, o kuo ilgiau žmogus buvo veikiamas, tuo didesnė tapo rizika. Visgi, tyrimo vykdytojai taip pat pripažino, kad šis tyrimas turėjo tam tikrų apribojimų. Pirmiausia, jis buvo stebėjimo pobūdžio, todėl parodo ryšį, bet neleidžia įrodyti tiesioginio priežastinio ryšio.

 

Poveikis buvo vertinamas pagal dalyvių gyvenamąją vietą, tačiau nebuvo atsižvelgta į mitybą, poveikį patalpų viduje ar asmeninius gyvenimo būdo veiksnius. Taip pat pažymėta, kad chlorpirifosas galėjo būti naudojamas kartu su kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl gali būti sunku tiksliai įvertinti jo konkretų poveikį.

„Amžinosios“ cheminės medžiagos mūsų maiste

 

Pirmą kartą ataskaita nustatė, kad daugiau nei 60 proc. visų „Purvinojo dvyliktuko“ mėginių turi pesticidų, kurie taip pat yra vadinamosios „amžinosios cheminės medžiagos“ – PFAS. Trys dažniausiai aptikti pesticidai priklausė būtent šiai perfluoralkilinių ir polifluoralkilinių medžiagų grupei.

 

PFAS vadinamos „amžinosiomis“ todėl, kad jų molekuliniai ryšiai aplinkoje suyra labai lėtai – tai gali užtrukti nuo metų iki dešimtmečių ar net šimtmečių. EWG atstovė Bernadette Del Chiaro teigė, kad PFAS pesticidai yra veiklioji šių produktų medžiaga, nes jie efektyviai naikina organizmus – būtent dėl to jie kelia didelį susirūpinimą, galvojant apie visuomenės sveikatą ir aplinką.

 

Pasak JAV Aplinkos apsaugos agentūros, kai kurios PFAS medžiagos siejamos su vėžiu, nutukimu, skydliaukės ligomis, padidėjusiu cholesterolio kiekiu, sumažėjusiu vaisingumu, kepenų pažeidimais, hormonų veiklos sutrikimais ir imuninės sistemos pažeidimais. Kai kurios iš jų gali pakenkti net esant labai mažoms koncentracijoms.

 

„Deja, nėra būdo apriboti žalą. Negalime paveikti tik pelėsių ar vabzdžių ant persiko ir kartu nepaveikti vaiko, kuris tą persiką suvalgys. Tai, kad mes sąmoningai purškiame „amžinąsias“ chemines medžiagas ant parduotuvėse parduodamų produktų, verčia rimtai susimąstyti“, – teigė B. Del Chiaro.

 

Organizacijos „CropLife America“, atstovaujančios pesticidų pramonei, atstovas teigė, kad EWG kasmetinė kampanija skatina nepagrįstą baimę ir nepasitikėjimą maisto sistema bei ūkininkų naudojamomis priemonėmis kovai su piktžolėmis, kenkėjais ir ligomis. Pasak jo, daugiau nei 99 proc. tirtų produktų pesticidų kiekiai gerokai neviršija Aplinkos apsaugos agentūros nustatytų saugos ribų.

Švariausi vaisiai ir daržovės

 

EWG taip pat sudaro kasmetinį „Švariojo penkioliktuko“ sąrašą – tai neekologiški produktai, kuriuose pesticidų likučių yra mažiausiai.

 

Šiemet beveik 60 proc. šio sąrašo mėginių pesticidų likučių visai neaptikta. Mažiausiai užteršti buvo ananasai, saldieji kukurūzai ir avokadai. Toliau rikiuojasi papajos, svogūnai, šaldyti žalieji žirneliai, šparagai, kopūstai, žiediniai kopūstai, arbūzai, mangai, bananai, morkos, grybai ir kiviai.

 

Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas nėra nustoti valgyti šviežius vaisius ir daržoves. Jie yra sveikos mitybos pagrindas, todėl svarbiausia – vartoti kuo įvairesnius jų tipus.

 

Pasak EWG analitiko Varuno Subramaniamo, verta rinktis daugiau produktų iš „Švariojo penkioliktuko“ ir mažiau iš „Purvinojo dvyliktuko“, arba pirkti ekologiškas labiausiai užterštų vaisių ir daržovių versijas.

 

Tyrimai taip pat rodo, kad vartojant daugiau ekologiškų nei įprastiniu būdu užaugintų produktų, pesticidų kiekis žmogaus organizme gali sumažėti.

 

„Dažnai galima rasti ir ekologiškų produktų šaldytų maisto produktų skyriuose. Tačiau jei, pavyzdžiui, nepavyksta rasti ekologiškų gervuogių, ta bet koks plovimas vis tiek yra geriau nei jokio“, – kalbėjo V. Subramaniamo.

Kaip teisingai plauti

 

Pasak JAV Maisto ir vaistų administracijos, visus produktus, net ir ekologiškus, prieš lupant reikia nuplauti, kad nešvarumai ir bakterijos nepatektų nuo peilio ant vaisių ar daržovių. Po plovimo juos reikėtų nusausinti švariu rankšluosčiu ar popierine servetėle.

 

Tvirtesnius produktus, tokius kaip morkos, agurkai, melionai ir bulvės, galima šveisti švariu daržovių šepetėliu po tekančiu vandeniu. Kitus produktus pakanka švelniai patrinti plaunant. Nereikia naudoti baliklio, muilo ar specialių ploviklių, nes vaisiai ir daržovės yra porėti ir gali sugerti šias chemines medžiagas.

 

Nuimkite išorinius kopūstų, salotų ir kitų lapinių daržovių lapus ir kiekvieną lapą kruopščiai nuplaukite, tačiau neplaukite jų stipria vandens srove, kad nepažeistumėte. Ekspertai taip pat pataria naudoti silpną, šiek tiek šiltesnę nei pats produktas vandens srovę ir sietelį (ar salotų džiovyklę) lapams nusausinti. Nepamirškite po to išplauti ir paties sietelio.”

 

Parengta pagal:

 

https://edition.cnn.com/2026/03/24/health/2026-dirty-dozen-pesticide-produce-wellness

 

https://www.foxnews.com/health/parkinsons-risk-increases-exposure-common-chemical-study-suggests

 

https://www.delfi.lt/projektai/gyvensiu-100-metu/isvardijo-11-vaisiu-ir-darzoviu-kuriuose-tyrejai-aptiko-daugiausia-pesticidu-kuo-tai-pavojinga-120229775

 

Lietuva yra viena iš šalių, kurioje pensijų nepakanka pragyvenimui

 

 

Jei esi stiprus ir dirbantis – persikelk į šalį, kuriai rūpi žmonės. Jei esi pensininkas ir silpnos sveikatos, naudok tavo balsą, kad išvarytumėte visus politikus, kuriems nerūpi pensijos. Visi žmonės, kurie eksperimentuoja su mūsų mokesčių pinigais (ginklams išleidžiame daugiau pinigų vienam BVP vienetui, nei bet kuri kita NATO narė), turėtų pasitraukti. Už šiuos pinigus saugumo nenusipirksi: mūsų kariuomenė yra mažas lėlių teatras. Šie pinigai demonstruoja tik mūsų politikų negailestingumą. Realiai jie niekam pasaulyje nerūpi ir jie, kaip Gabrielius Landsbergis, pasinaudojęs žmonos pinigais, pasitraukia į Graikiją.

 

"Valstybinės pensijos, lyginant su pragyvenimo išlaidomis, Europos šalyse labai skiriasi, o 20 šalių pensijų pragyvenimui neužtenka. Lietuva yra šių šalių sąraše, tačiau tai profesoriaus nestebina – tai rodo politinį ryžtą ir realią pensininkų padėtį.

 

Šiaurės ir Vakarų Europoje pensijos dažniausiai padengia arba viršija būtiniausias išlaidas, tačiau Rytų Europoje ir Balkanuose pensijos nesiekia būtiniausių dalykų.

 

Tokias išvadas galima padaryti remiantis „Moorepay“ atliktu atlyginimų tyrimu, kurį paskelbė „Euronews Business“.

 

Ekonomistas Romas Lazutka šį skirtumą Delfi aiškino ne ekonominiais, o politiniais sprendimais. Tiesa, tai gali būti istorijos rezultatas.

 

„Tarkime, jei paimtume 36 metus po nepriklausomybės ir paimtume Vakarų Europą – Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Austriją – tai jie panaikino pensininkų skurdą, kuris buvo 1970 m., praėjus 20–25 metams po karo. Jie viską sutvarkė, nes buvo atitinkama politika ir pripažino, kad žmonės yra žmonės – nesvarbu, kokio amžiaus ir ar turi santaupų, yra valstybinės pensijos ir jie turi veikti“, – palygino jis.

 

39 Europos šalyse, įskaitant ES šalis, šalis kandidates, ELPA šalis ir JK, pragyvenimo išlaidų dalis pensijoje svyruoja nuo 22 % Gruzijoje iki 225 % Liuksemburge.

 

Moorepay surinko duomenis apie vidutines pensijas, pragyvenimo lygio duomenys paimti iš Numbeo ir atspindi šalies vidurkį. Todėl jie pabrėžia, kad tikroji situacija gali skirtis priklausomai nuo miesto. Rezultatai atspindi vieno asmens pragyvenimo išlaidas ir vieno asmens pensiją 2025 m. spalio mėn.

 

Kai kuriose šalyse (Islandijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje) pensija, palyginti su pragyvenimo išlaidomis, yra 150–180%.

 

Šešiose šalyse šis skaičius siekia 100–150 proc. Valstybinės pensijos pakanka vieno žmogaus išlaidoms (be nuomos) padengti Šveicarijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Graikijoje.

 

20 iš 39 Europos šalių valstybinės pensijos nepakanka. Svarbu, kad į pragyvenimo išlaidas nebūtų įtrauktos nuomos išlaidos. Jei jie būtų įtraukti, situacija pasikeistų.

 

2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 750 eurų, privalomąjį stažą turintiems asmenims – 810 eurų.

 

Sąraše yra Lietuva (85 proc.), Estija (91 proc.), Slovėnija, Slovakija, Portugalija, Juodkalnija, Kroatija ir Vengrija.

 

Kitose šalyse padėtis dar blogesnė; kai kuriose šalyse pensijos dengia tik 65 % pragyvenimo lygio (Ukraina, Albanija, Moldova, Gruzija).

 

Bosnijoje ir Hercegovinoje – 53 proc. pragyvenimo lygio, Kipre – 58 proc., Šiaurės Makedonijoje – 61 proc., Turkijoje – 64 proc., Latvijoje – 65 proc.

 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2/3 65 metų ir vyresnių žmonių Europoje gauna valstybines pensijas.

 

Šia statistika socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo ekonomistas Romas Lazutka. Jis pasidalijo samprotavimais, kodėl kai kuriose šalyse pensininkai gyvena gerai, tačiau daugumoje šalių pensijos pragyvenimui nepakanka.

 

Profesoriaus teigimu, tokia statistika, neatsižvelgiant į nuomos kaštus, pateikia aiškų ir tikslų vaizdą, nes nuomos kainos labai skiriasi net ir tos pačios šalies viduje (viskas priklauso nuo miesto). Be to, dauguma pensininkų turi nuosavą būstą, ypač Lietuvoje.

 

„Gerai, kad lygina su pragyvenimo išlaidomis, nes dažniausiai pradeda nuo vidutinio atlyginimo. Bet jei šalyje kainos didelės, pavyzdžiui, Airijoje. Šios šalies išsivystymo lygis, kaip ir Liuksemburge, yra aukštesnis nei kitų Europos šalių, nes jose dėl mažesnių mokesčių skaičiuojami šalyje veikiančių amerikiečių korporacijų pinigai. Dėl to kainos šalyje didelės, o pensijos nėra labai didelės“, – aiškino A. Lazutka.

 

Svarbu ne kiek mažesnė pensija už atlyginimą, o ar jos užtenka pragyventi.

 

Paklaustas, kodėl pensija Lietuvoje siekia 85 procentus pragyvenimo lygio ir kodėl Europoje tokie dideli skirtumai, jis pasidalijo idėjomis.

 

Lazutka pastebėjo, kad žmonės iš karto socialiniuose tinkluose pradėjo rašyti, kad pokomunistinėse šalyse nepakanka pensijų pragyvenimui. Bet, pavyzdžiui, Lenkijoje viskas gerai, bet ne Lietuvoje.

 

„Tačiau, vertinant BVP, tai Lietuva lenkia pokomunistines šalis, išskyrus Čekiją, Slovėniją, lenkiame net Portugaliją, Graikiją, o mūsų pensijos mažesnės“, – sakė ekonomistas.

 

"Žinome, kad Lietuvoje pensijos yra nedidelės, palyginti su vidutiniu atlyginimu, matome didelį pensininkų skurdo lygį – apie 40%, kitose šalyse jis yra mažesnis nei dirbančių žmonių skurdo lygis. Tai žinome, bet yra ir kitas kampas – ar žmogus gali susimokėti visus būtiniausius reikalus pensijoje.

 

Negerai, jei žmogus negali pragyventi iš tokių pinigų“, – sakė profesorius ir pažymėjo, kad tyrime kalbama būtent apie valstybines pensijas.

 

"Ir privačių pensijų entuziazmas yra, o jų nebuvimas paaiškinamas mūsų pensininkų skurdu ir mažomis senatvės pensijomis. Neva dėl to, kad gyvenome sovietmečiu, senatvei nekaupėme, bet turėjome, nes neva žmonės keliauja po pasaulį iš privačių pensijų - bet taip nėra. Grafikas rodo, kad daugelyje šalių iš valstybės pensijų iš ekonominio gyventi negalima.

 

Privačios pensijos yra įvairiose šalyse: nuo Didžiosios Britanijos, Olandijos iki Danijos. Bet šiose šalyse pensininkai gerai gyvena ne tik dėl to, kad patys kaupia senatvei, bet ir dėl to, kad valstybinės pensijos ten didesnės. Politika juos suteikia.

 

Taigi pensininkų padėtis nebūtinai susijusi su istorinėmis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, Ispanijoje pensija yra beveik du kartus didesnė už pragyvenimo lygį. Ispanija, anot Lazutkos, jau seniai buvo nedemokratiška ir skurdi šalis, tačiau ten pensininkai gyvena geriau nei Lietuvoje.

 

"Mes kvėpuojame Ispanijai į kaklą, bet pensininkai kvėpuoja žemiau. Vadinasi, pensijų politika pokomunistinėse šalyse kuria didelę nelygybę ir neatsižvelgia į silpnesnius – tai yra pensininkus", – mano ekonomistas. Ne tik tai pažymima, bet ir jaunystės kultas, jaunas žmogus laikomas ateitimi, o turintys didesnę galią visuomenėje nenori finansuoti valstybinių pensijų, todėl ir mažos.

 

Ką reikia padaryti, kad pensininkai Lietuvoje gyventų geriau?

 

Jei Lietuvoje vidutinis atlyginimas į namus, apytiksliais skaičiavimais, siekia 1400 eurų, o pensija – apie 700 eurų, tai dirbantys žmonės turi sumokėti 100 eurų daugiau mokesčių, kad šie pinigai atsidurtų pensininkų kišenėse. Pensininkų yra dvigubai daugiau nei dirbančiųjų, tad jei du žmonės mokės po 100 eurų, tai vieno pensininko pensija jau bus 900 eurų. To jau pakanka visam gyvenimui.

 

"Bet, žinoma, tai yra 100 eurų – vidutinė suma, jei atlyginimas mažesnis, tai vieniems gal 20, 30 eurų, o kitiems 200 eurų. Darbuotojai dėl to nebaks ir nenuskurs. Eurostato duomenimis, Lietuvoje dirbančiųjų skurdo lygis siekia 7%, o tarp pensininkų – 40%. Kodėl taip turėtų būti?

 

Man rašo, kad galiu tik imti ir dalyti, bet tai daro tos šalys, kuriose yra didelės pensijos; dirbančių žmonių sumoka daugiausia mokesčių“, – sakė A. Lazutka.

 

Jis priminė, kad „Sodros“ biudžetas yra perteklinis (jame milijardas ir dar keli – tai rezervas, bet rezervo niekas nenaudoja)."

 

 

Lithuania is one of the countries where pensions are not enough to live on

 

If you are strong and working – move to a country that cares about the people. If you are retired and in poor health, use your vote to force out of power all politicians, who don’t care about pensions. All the people who do experiments with our tax money (we spend more money per unit of GDP for arms than anybody in NATO) should go away. This money doesn’t buy security: Our military is a tiny puppet theater. This money demonstrates only the ruthlessness of our politicians. In reality nobody in the world cares about them and they retire to Greece, like Gabrielius Landsbergis using spouse's money.

 

"State pensions, compared to the cost of living, are very different in European countries, and pensions in 20 countries are not enough to live on. Lithuania is on the list of these countries, but this does not surprise the professor - it shows political determination and the real situation of pensioners.

 

In Northern and Western Europe, pensions usually cover or exceed essential expenses, but in Eastern Europe and the Balkans, pensions fall short of basic necessities.

 

Such conclusions can be drawn as a result of a salary study carried out by Moorepay, which was published by Euronews Business.

 

Economist Romas Lazutka explained this difference to Delfi not by economic, but by political decisions. True, this may be the result of history.

 

"Let's say, if we take 36 years after independence and take Western Europe - France, Germany, Belgium, Austria - then they eliminated the poverty of pensioners, which existed in 1970, 20-25 years after the war. They put everything in order, because there was an appropriate policy and recognized that people are people - no matter what age and whether they have savings, there are state pensions and they must act," he compared.

 

In 39 European countries, including EU countries, candidate countries, EFTA countries and the UK, the cost of living share of pensions ranges from 22% in Georgia to 225% in Luxembourg.

 

Moorepay has compiled data on average pensions, living standards data is taken from Numbeo and reflects the national average. Therefore, they emphasize that the actual situation may differ depending on the city. The results reflect the cost of living of one person and the pension of one person for October 2025.

 

In several countries (Iceland, Norway, Germany, Belgium, Austria, France, the Netherlands and Sweden), the pension in relation to the cost of living is 150% - 180%.

 

In six countries this figure is 100% - 150%. The state pension is enough to cover one person's expenses (without rent) in Switzerland, Ireland, Great Britain, Poland, the Czech Republic and Greece.

 

In 20 of 39 European countries, the state pension is not enough. It is important that the cost of living does not include rental costs. If they were included, the situation would change.

 

In 2026, the average old-age pension in Lithuania is 750 euros, for people with mandatory service – 810 euros.

 

The list includes Lithuania (85%), Estonia (91%), Slovenia, Slovakia, Portugal, Montenegro, Croatia and Hungary.

 

In other countries, the situation is even worse; in some countries, pensions cover only 65% ​​of the subsistence level (Ukraine, Albania, Moldova, Georgia).

 

53% of the subsistence level is covered by pensions in Bosnia and Herzegovina, 58% in Cyprus, 61% in North Macedonia, 64% in Turkey and 65% in Latvia.

 

According to the Organization for Economic Co-operation and Development, 2/3 of people aged 65 and over in Europe receive state pensions.

 

Economist Romas Lazutka shared these statistics on the social network Facebook. He shared his reasoning about why in some countries pensioners live well, but in most countries the pension is not enough to live on.

 

According to the professor, such statistics, without taking into account rental costs, give a clear and accurate picture, because rental prices are very different even within the same country (it all depends on the city). In addition, most pensioners have their own housing, especially in Lithuania.

 

"It's good that they compare with the cost of living, because they usually start from the average salary. But if prices in a country are high, for example, in Ireland. The level of development of this country, like in Luxembourg, is higher than in other European countries, because they count the money of American corporations operating in the country due to lower taxes. As a result, prices in the country are high, and pensions are not very large," Lazutka explained.

 

What matters is not how much less the pension is than the salary, but whether it is enough to live on.

 

When asked why the pension in Lithuania is 85% of the subsistence level and why there are such large differences in Europe, he shared his ideas.

 

Lazutka noticed that people immediately began writing on social networks that there were not enough pensions to live on in post-communist countries. But, for example, everything is fine in Poland, but not anymore in Lithuania.

 

“However, if we consider GDP, then Lithuania is ahead of post-communist countries, with the exception of the Czech Republic, Slovenia, we are even ahead of Portugal, Greece, and our pensions are lower,” said the economist.

 

"We know that in Lithuania pensions are small compared to the average salary, we see a high level of poverty among pensioners - about 40%, in other countries it is less than the poverty level of working people. We know this, but there is another angle - whether a person can pay for all the essentials in retirement.

 

It’s not good if a person cannot live on that kind of money,” the professor said, noting that the study deals specifically with state pensions.

 

“And we have enthusiasm for private pensions and their absence is explained by the poverty of our pensioners and small pensions for old age.  Allegedly, because we lived in Soviet times, we did not save for old age, but we had to, because supposedly people travel around the world on private pensions - but this is not so. The graph shows that in many countries you can live on a state pension,” the economist noted.

 

There are private pensions in different countries: from Great Britain, Holland to Denmark. But in these countries, pensioners live well not only because they save for old age themselves, but also because state pensions are higher there. Politics provides them.

 

So, the situation of pensioners is not necessarily related to historical circumstances. For example, in Spain the pension is almost twice the subsistence level. Spain, according to Lazutka, has long been an undemocratic and poor country, but pensioners there live better than in Lithuania.

 

"We are breathing down Spain's neck, but pensioners are breathing lower. This means that the pension policy in post-communist countries creates great inequality and does not take into account the weaker ones - that is, pensioners," the economist believes. Not only this is noted, but also the cult of youth, a young person is considered the future, and those who have more power in society do not want to finance state pensions, which is why they are low.

 

What needs to be done to make pensioners in Lithuania live better?

 

If the average take-home salary in Lithuania, according to rough estimates, is 1,400 euros, and the pension is about 700 euros, then working people must pay 100 euros more in taxes so that this money ends up in the pockets of pensioners. There are twice as many pensioners as workers, so if two people pay 100 euros each, then the pension of one pensioner will already be 900 euros. This is already enough for life.

 

"But, of course, this is 100 euros - the average amount, if the salary is less, then maybe 20, 30 euros for some, and 200 euros for others. Workers will not go hungry or become poor because of this. According to Eurostat, the poverty rate among workers in Lithuania is 7%, and among pensioners - 40%. Why should this be so?

 

They write to me that I can only take and divide, but those countries with large pensions do this; working people pay the most taxes,” Lazutka said.

 

He recalled that Sodra’s budget is in surplus (it has a billion and a few more on top - this is a reserve, but no one uses the reserve).”