A Country that Is Unwilling to Teach Citizens Who Are Able and Willing to Work Has no Future in Competition --- Lithuanian teacher openly spoke about why a jungle of tutors has sprung up: schools are a joke

 

The assertion that a country unwilling to properly educate its willing citizens has no future in competition reflects a growing concern in Lithuania regarding the quality of public education, which has led to a surge in private tutoring.

 

Key Issues in Lithuanian Education:

 

    "Jungle of Tutors" & School Quality: Reports indicate that schools are failing to provide sufficient education, causing a "jungle" of private tutors to emerge as parents seek necessary support for their children.

    Teacher Perspective: Teachers have reported high stress levels, largely driven by responsibility for student achievement, adapting to changing curricula, and navigating a, at times, dysfunctional school environment.

    Low Performance and Inequality: International PISA results have shown that Lithuanian student performance is below that of neighboring countries. The system faces challenges with a shortage of good teachers, low teacher salaries, and a lack of inclusion, creating gaps in opportunities between different social and economic backgrounds.

    Low Teacher Morale: Only 21% of teachers in Lithuania feel valued in society, according to 2024 TALIS data, and only 28% are satisfied with their salaries.

    Proposed Reforms: While initiatives like the "Millennium School Project" are attempting to address these issues, they have been criticized for being too slow, with vague objectives and high administrative costs.

 

Impact on Future Competitiveness:

 

The shift towards private tutoring highlights a lack of trust in the public school system to prepare students for the future, potentially limiting opportunities for students from lower-income backgrounds. For a nation looking to compete in high-skill industries, such as technology, this creates a significant challenge regarding the competence of the future workforce.

 

 

“Audrius Miliauskas, a mathematics teacher at Marijampolė St. Cecilia Gymnasium, spoke openly about why “a jungle of tutors has sprung up.” He said that the problem is not the updates to the general education programs, but their breadth: “This is not a program, this is an ocean.”

 

The math teacher was surprised when he received a comment on social media that he was “crying.”

 

"Guess what? Oh, from a tutor.

 

Why did I become a crybaby? Because I dared to agree with a colleague who publicly demonstrated the absurdity: when 6th grade topics are relegated to fifth graders, and inclusive education is introduced into classes without any real resources, it becomes impossible for teachers to work.

 

And then the "greenhouse conditions" worker rushes to moralize that there is no need to "cry like Audrius" here, - he wondered.

 

He also presented arguments why it is becoming increasingly difficult to teach mathematics to an entire class in schools, and tutors are thriving.

 

"Why such a defensive reaction? The math is very simple: if the school operates a harmonious system that corresponds to the age and development of the children, tutors will have no work. It is precisely from this school sloppiness that the jungle of tutors has been born. When a student, tired of the pace, is drowning, and the teacher simply does not have the physical time to throw him a lifeline, parents open their wallets and look for help.

 

It is ridiculous to listen to tutors' "expert" insights about working at school. It is the same as if I were to start explaining to women about the experiences of childbirth now. Ask yourself: what is the probability that a tutor who works comfortably will go to work at school? Zero. Instead, there are crowds of young teachers who are running away from school and becoming tutors, who simply cannot cope with the system,” A. Miliauskas shared the sad reality.

 

He sees the biggest problem in the 5th-8th grade programs

 

According to the mathematics teacher, the problem can be seen not in the updating of the programs, but in their excessive breadth.

 

“Where is the dog really stuck? The problem is not the program updates themselves. The problem is their cosmic breadth. This is not the program, this is the ocean.

 

I see the biggest problem in the 5th-8th grades, where a strong mathematical base should be formed. Now this is impossible: there are so many topics, and the textbooks written according to them are so crammed with tasks that it is impossible to stop and consolidate knowledge. Everything is in a hurry,” he claimed.

 

According to A. Miliauskas, if teachers really sincerely strive to teach children something, then it is good, but the other part is said to be unwilling to adapt.

 

"What should a teacher do?

 

If a teacher is sincere, he is trying to teach. Of course, in theory, a "fuse" should be activated: a good teacher will select information and adapt to the class. But in reality, some teachers simply throw away the tests left over from the times of the Tsar's plague and do not even try to adapt. Then they simply present what was handed down from above.

 

And the top one – someone who hasn’t been to school for a long time and doesn’t even have an idea what’s going on there,” he shared his thoughts.

 

In such a case, the math teacher is convinced, tutors have a good opportunity to offer their services.

 

“This is how a perfect circle is formed, in which the jungle of tutors flourishes, and parents pay money for what the state should do in school.

 

So, dear tutors. It’s not me who is crying here. It’s you who are crying here when someone dares to point a finger at the reality on which you are building your business. Let off steam, come to the state system, stand in front of 30 completely different children and teach them all at once, not one by one, comfortably in your greenhouse.

 

Then we will discuss,” he advised.

How do you propose to change the situation?

 

A. Miliauskas wanted not only to criticize the current education system, but also shared his vision of what could be done so that children achieve better results.

 

"It may sound like a utopia, but it seems to me something like this:

 

1️⃣ Maximum 24-25 children in a class. If there is inclusive education, the classes are even smaller or a real teacher's assistant must work.

 

2️⃣ Teacher's salary from €2,000 "in hand". Otherwise, we will not attract minds to schools from the private sector.

 

3️⃣ Verifiability of competencies and responsibilities. Although I am for trusting teachers (this point can be argued), but school should not be a place to comfortably "sit down" with old tests from the times of the Tsar's plague.

 

4️⃣ Help and incentives for newcomers. When I came to school, I was completely green - they just threw me in the lesson. It is not surprising that young people burn out and are fleeing the system en masse.

 

5️⃣ Common sense programs. Stop cramming cosmic amounts of topics, let them consolidate knowledge, and not just check marks for "passing the course".

 

6️⃣ Directors and deputies are not rulers, but support staff. The teacher is higher in this system.

 

Is this realistic? It is simply necessary. But as long as the state saves money in the wrong place and spends money where it is not needed, the situation will not change,” he assured.

 

“Delfi” reminds that from 2025. a mathematics exam has become mandatory for those entering universities or colleges. However, for many years, experts have been afraid that the results of exams in this subject will be very poor.

 

Last year, the Ministry of Education and Science added 10 points to each exam, except for the Lithuanian language and literature, arguing that the bar was raised too high in the previous term - from 16 points to 35 points. True, the conservatives argued that the calculation system was changing, so changing the bar was necessary.

 

Lithuanian language and mathematics exams can be considered at level A or B. The ruling Lithuanian Social Democratic Party (LSDP) shared figures last year that almost 95 percent of students passed the Lithuanian A level, which was the best result in a decade. 85 percent passed the Mathematics A level, and 8 percent scored hundreds.

 

However, the B level exams, according to the Social Democrats, revealed a painful injustice: 42 percent failed mathematics, 31 percent failed the Lithuanian language. Most of them are students from national minorities and vocational schools.”

 

 

 

Šalis, kuri nenori išmokyti, galinčių ir norinčių dirbti, piliečių, neturi ateities konkurencijoje --- Mokytojas atvirai rėžė, kodėl užsiveisė korepetitorių džiunglės: mokyklose – jovalas

 

Teiginys, kad šalis, nenorinti tinkamai mokyti savo piliečių, kurie nori dirbti, neturi ateities konkurencijoje, atspindi augantį susirūpinimą Lietuvoje dėl viešojo švietimo kokybės, dėl kurio smarkiai išaugo privatus korepetitoriavimas.

 

Pagrindinės Lietuvos švietimo problemos:

 

„Korepetitorių džiunglės“ ir mokyklų kokybė: Ataskaitos rodo, kad mokyklos nesugeba suteikti pakankamo išsilavinimo, todėl atsiranda privačių korepetitorių „džiunglės“, nes tėvai ieško reikiamos paramos savo vaikams.

 

Mokytojo perspektyva: Mokytojai praneša apie didelį streso lygį, kurį daugiausia lemia atsakomybė už mokinių pasiekimus, prisitaikymas prie besikeičiančių mokymo programų ir navigacija kartais neveikiančioje mokyklos aplinkoje.

 

Prasti rezultatai ir nelygybė: Tarptautiniai PISA rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių rezultatai yra prastesni nei kaimyninių šalių. Sistema susiduria su iššūkiais, susijusiais su gerų mokytojų trūkumu, mažais mokytojų atlyginimais ir įtraukties stoka, dėl kurių atsiranda galimybių skirtumai tarp skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių.

Žema mokytojų moralė: Remiantis 2024 m. TALIS duomenimis, tik 21 % Lietuvos mokytojų jaučiasi vertinami visuomenėje, o tik 28 % yra patenkinti savo atlyginimais.

 

Siūlomos reformos: Nors tokios iniciatyvos kaip „Tūkstantmečio mokyklos projektas“ bando spręsti šias problemas, jos kritikuojamos dėl per lėto veikimo, neaiškių tikslų ir didelių administracinių išlaidų.

 

Poveikis būsimam konkurencingumui:

 

Perėjimas prie privačių korepetitorių rodo, kad trūksta pasitikėjimo valstybine mokyklų sistema, kad ji galėtų paruošti mokinius ateičiai, o tai gali apriboti mokinių iš mažas pajamas gaunančių šeimų galimybes. Šaliai, norinčiai konkuruoti aukštos kvalifikacijos pramonės šakose, tokiose kaip technologijos, tai kelia didelį iššūkį dėl būsimos darbo jėgos kompetencijos.

“Marijampolės Šv. Cecilijos gimnazijos matematikos mokytojas Audrius Miliauskas atvirai prabilo, kodėl „užsiveisė korepetitorių džiunglės“. Jis sakė, kad problema ne bendrojo ugdymo programų atnaujinimai, bet jų platumas: „Tai yra ne programa, tai – vandenynas.“

 

Matematikos mokytojas buvo nustebęs, kai socialiniuose tinkluose gavo komentarą, kad yra „verksnys“.

 

„Spėkit, iš ko? Ogi iš korepetitoriaus.

 

Kodėl tapau verksniu? Nes išdrįsau pritarti kolegai, kuris viešai parodė absurdą: kai 6 klasės temos nuleidžiamos penktokams, o į klases įvedamas įtraukusis ugdymas be jokių realių resursų, mokytojams darosi nebeįmanoma dirbti.

 

Ir tada „šiltnamio sąlygų“ darbininkas atskuba moralizuoti, kad nereikia čia „verkti kaip Audriui“, – stebėjosi jis.

 

Jis pateikė ir argumentus, kodėl mokyklose tampa vis sunkiau visą klasę išmokyti matematikos, o korepetitoriai klesti.

 

„Kodėl tokia gynybinė reakcija? Matematika labai paprasta: jei mokykloje veiks harmoninga, vaikų amžių ir raidą atitinkanti sistema – korepetitoriams nebeliks darbo. Būtent iš šio mokyklinio jovalo ir užsiveisė korepetitorių džiunglės. Kai nuo tempo pavargęs mokinys skęsta, o mokytojas tiesiog neturi fizinio laiko jam mesti gelbėjimosi rato, tėvai atidaro pinigines ir ieško pagalbos.

 

Juokinga klausytis korepetitorių „ekspertinių“ įžvalgų apie darbą mokykloje. Tai tas pats, kas man dabar pradėti aiškinti moterims apie gimdymo potyrius. Paklauskite savęs: kokia tikimybė, kad patogiai dirbantis korepetitorius eis dirbti į mokyklą? Nulinė. Užtat iš mokyklos bėgančių ir korepetitoriais tampančių jaunų mokytojų, kurie tiesiog neatlaiko sistemos – minios“, – liūdna realybe pasidalijo A. Miliauskas.

Didžiausią bėdą mato 5 – 8 klasių programose

 

Matematikos mokytojo teigimu, galima įžvelgti problemą ne programų atnaujinime, bet per dideliame jų platume.

 

„Kur iš tiesų pakastas šuo? Problema nėra patys programų atnaujinimai. Problema – jų kosminis platumas. Tai yra ne programa, tai – vandenynas.

 

Didžiausią bėdą matau 5 – 8 klasėse, kur turėtų būti formuojama stipri matematinė bazė. Dabar tai neįmanoma: temų tiek daug, o pagal jas parašyti vadovėliai taip pergrūsti uždavinių, kad neina sustoti ir įtvirtinti žinių. Viskas bėgte“, – tvirtino jis.

 

Pasak A. Miliausko, jeigu mokytojai tikrai nuoširdžiai siekia kažko išmokyti vaikus, tuomet yra gerai, bet kita dalis esą nėra linkusi prisitaikyti.

 

„Ką daryti mokytojui?

 

Jei mokytojas nuoširdus – jis plėšosi bandydamas išmokyti. Aišku, teoriškai turėtų įsijungti „saugiklis“: geras mokytojas atrinks informaciją ir prisitaikys prie klasės. Bet realybėje dalis mokytojų tiesiog numeta nuo caro maro laikų užsilikusius kontrolinius ir net nesiruošia adaptuotis. Paskui tiesiog pateikia tai, kas nuleista iš viršaus.

 

O viršus – seniai nebuvęs mokykloje ir net neįsivaizduoja, kas ten darosi“, – savo mintimis dalijosi jis.

 

Tokiu atveju, įsitikinęs matematikos mokytojas, korepetitoriams atsiranda gera proga siūlyti savo paslaugas.

 

„Taip ir užsisuka tobulas ratelis, kuriame korepetitorių džiunglės klesti, o tėvai moka pinigus už tai, ką valstybė turėtų padaryti mokykloje.

 

Taigi, gerbiami korepetitoriai. Čia verkiu ne aš. Čia verkiate jūs, kai kažkas drįsta pirštu besti į realybę, ant kurios statote savo verslą. Nuleiskite garą, ateikite į valstybinę sistemą, atsistokite prieš 30 visiškai skirtingų vaikų ir išmokykite juos visus vienu metu, o ne po vieną, patogiai savo šiltnamyje.

 

Tada padiskutuosime“, – patarė jis.

Kaip siūlo situaciją keisti?

 

A. Miliauskas norėjo ne tik kritikuoti dabartinę švietimo sistemą, bet pasidalijo ir savo viziją, ko būtų galima imtis, kad vaikai pasiektų geresnių rezultatų.

 

„Gal skamba kaip utopija, bet man atrodo maždaug taip:

 

1️⃣ Maksimaliai 24–25 vaikai klasėje. Jei yra įtraukusis ugdymas – klasės dar mažesnės arba privalo dirbti realus mokytojo padėjėjas.

 

2️⃣ Mokytojo alga nuo 2000 € „į rankas“. Kitaip protų į mokyklas neatrauksim iš privataus sektoriaus.

 

3️⃣ Kompetencijų ir atsakomybės patikrinamumas. Nors aš esu už pasitikėjimą mokytoju (dėl šio punkto galima ginčytis), bet mokykla neturi būti vieta patogiai „atsėdėti“ su senais kontroliniais nuo caro maro laikų.

 

4️⃣ Pagalba ir paskatos naujokams. Kai atėjau į mokyklą, buvau visiškai žalias – tiesiog įmetė į pamoką. Nenuostabu, kad jauni perdega ir masiškai bėga iš sistemos.

 

5️⃣ Sveiko proto programos. Nustoti grūsti kosminius kiekius temų, leisti užtvirtinti žinias, o ne tik varnelės dėl „išeiti kursą“.

 

6️⃣ Direktoriai ir pavaduotojai yra ne valdovai, o pagalbiniai darbuotojai. Mokytojas šioje sistemoje yra aukščiau.

 

Ar tai realu? Tai tiesiog būtina. Bet kol valstybė taupo pinigus ne vietoj ir taško ten, kur nereikia – tol situacija nesikeis“, – tikino jis.

 

„Delfi“ primena, kad nuo 2025 m. stojantiems į universitetus ar kolegijas matematikos egzaminas tapo privalomas. Vis dėlto ne vienerius metus ekspertai baisisi, kad šio dalyko egzaminų rezultatai būna labai prasti.

 

Praeitais metais Švietimo ir mokslo ministerija pridėjo po 10 taškų prie egzaminų, išskyrus prie lietuvių kalbos ir literatūros, motyvuodama tuo, kad praėjusioje kadencijoje kartelė esą buvo per daug užkelta – nuo 16 taškų iki 35 taškų. Tiesa, konservatoriai argumentavo, kad keitėsi skaičiavimo sistema, todėl keisti kartelę esą buvo būtina.

 

Lietuvių kalbos ir matematikos egzaminus galima laikyti A arba B lygiu. Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) praeitais metais dalijosi skaičiais, kad lietuvių A lygį išlaikė beveik 95 proc. mokinių ir ta buvo geriausias rezultatas per dešimtmetį. Matematikos A lygį išlaikė 85 proc., o 8 proc. surinko šimtukus.

 

Vis dėlto B lygio egzaminai, socialdemokratų teigimu, atskleidė skaudžią neteisybę: 42 proc. neišlaikė matematikos, 31 proc. – lietuvių kalbos. Tarp jų daugiausia – tautinių mažumų ir profesinių mokyklų mokiniai.”