Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2016 m. sausio 31 d., sekmadienis

Dalia Grybauskaitė atsisako atskleisti jos pačios, Dalios Grybauskaitės, tarnavimo Lietuvos okupantams paslaptis

Tos paslaptys yra saugomos Rusijos archyvuose. Jas galima atskleisti tik su Dalios Grybauskaitės sutikimu. Problemos Dalios Grybauskaitė biografijoje gerai žinomos (nurodyta čia, tekstas rusų kalba, išversti galima su Google Translate).

Teisinga gynyba

Pasakyti, kad visas veiksmas vyksta Vokietijoje, Prancūzijoje ar Jungtinėje Karalystėje, o mūsų neliečia,  yra naivu. Jei nors vienas (-a) Lietuvos gyventoja (-a) yra iš Afganistano, Irako ar Sirijos, tai jis ar ji gali sulaukti svečių. Kas vyktų toliau priklausytų jau nuo tų svečių norų ir sugebėjimų. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje yra samdomi tūkstančiai naujų žvalgybos specialistų, o mums reikia šimtų. Mums irgi reikia naujų stebėjimo prietaisų ir naujos žvalgybinės kompiuterinės technikos [1]. Kadangi svečiai gali būti treniruoti karo lauke ir turėti specialiųjų pajėgų sugebėjimus, mums reikia pakankamai specialiųjų pajėgų, kad efektyviai apsaugoti viską, ką mums reikia apsaugoti. Visam tam reikia pinigų.

Tuo tarpu mes leidžiame pinigus, ir didelius pinigus, ruošdami daugybę šauktinių devynioliktojo amžiaus pabaigos karui apkasuose. Grybauskaitė, Juknevičienė, Paulauskas, ir Žukas yra pamiršę išmirti dinozaurai su smegenimis, kurių dydis lygus graikiškam riešutui.

1. "France, Germany and Britain are hiring thousands of new intelligence officers and upgrading surveillance equipment and software for monitoring communications, especially on the so-called darknet of encrypted networks that terrorists use to communicate and recruit. Prime Minister David Cameron, who is now reversing years of military cutbacks, has authorized the creation of a new National Cyber Centre to track jihadists."

2016 m. sausio 29 d., penktadienis

Kaip sužinoti, kas kiek uždirba?

JAV vyriausybės duomenys apie visų darbuotojų uždarbius yra vienoje duomenų bazėje: http://data.bls.gov/oes/

JAV universitetai pereina prie aukštesnio vertinimo tų stojančiųjų, kurie sugeba rūpintis bendruomenės reikalais

Sumažinama asmeninių pasiekimų ir išlaikytų egzaminų reikšmė, priimant į JAV universitetus. Me Lietuvoje neturime net tokios diskusijos, tik stebimės, kad niekam nerūpi nei gimtojo kaimo ar mieto, nei visos Lietuvos likimas.

Mes, lietuviai, esame tokie patriotai, kad vakare užmiegame, svajodami ne apie moteris, o apie šaukimą į armija

Tiksliai suskaičiavo, kiek pernai Lietuvoje sumažėjo gyventojų. „23 tūkst. žmonių daugiau emigravo, negu imigravo į Lietuvą. 30 proc. bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimą sudarė neigiama natūrali kaita – mirė apie 10 tūkst. žmonių daugiau, negu gimė. Dėl minėtų priežasčių praėjusiais metais Lietuva neteko beveik viso Mažeikių miesto. Kas trečias emigravęs vyras buvo 19–26 metų amžiaus, kas penktas – 27–34 metų amžiaus“, – sako Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėja I. Masiulaitytė-Šukevič.

Tai, kad kas trečias emigravęs vyras buvo jaunas (19–26 metų amžiaus) neturi jokio ryšio su pernai įvestu privalomu jaunų vyrų šaukimu į armiją. Absoliučiai. Ir apie pinigus mes negalvojame. Vežėm pieno produktus į Rusiją ir parduodavome su pelnu, tokį pat tonažą dabar vežame į Vakarus ir parduodame be pelno. Tai ką mes čia kalbėjome apie moteris? 

2016 m. sausio 28 d., ketvirtadienis

Mes pakimbame ore

Ne visi, bet daugelis iš mūsų. Ne tik nevykėliai Lietuvos diplomatai ir mūsų negrabi valdžia, bet ir šauktiniai, palikę šeimas bei darbus, bei atėmusieji taip reikalingas lėšas iš karių-profesionalų.

 Vokietija  ragina  atnaujinti oficialias NATO konsultacijas su Rusija. Jas būtina atnaujinti, kad Rusija padėtų spręsti Sirijos krizę, bei kovoti su „Islamo valstybe“.

Kuo dabar užsiimsime, brangieji? Gal eikime melžti ožkas ir spausti sūrį? Diplomatai galėtų patyliukais vežioti tą sūrį į Kiniją, kaip mes sovietų laikais vežiodavome į Rusiją. Užtenka tik karo planus išmesti iš lagaminų, kad būtų daugiau vietos. Ypač tuos su Suvalkų koridoriumi. Pernelyg dideli net sūriui suvynioti.

Prekyba be muitų - ar tai yra gerai?

Keturiasdešimt metų po Antrojo pasaulinio karo muitų panaikinimas skatino prekybą tik tarp išsivyčiusių šalių. Kadangi darbuotojai tose šalyse gauna panašius atlyginimus, tai tokia prekyba nemažina uždarbių ir neišstumia darbuotojų iš gamyklų bei akivaizdžiai skatina ekonomikos augimą.

Tai nesuveikia, pašalinus muitus prekyboje su Kinija. Kinijos darbuotojai su malonumu dirba už žymiai mažesnį atlyginimą, negu JAV ir Europos darbuotojai. Todėl JAV ir Europos darbuotojai negali konkuruoti be muitų. Darbai ir uždarbiai išskrenda į Kiniją. Kadangi kinai labai taupo, tai Kinija mažai perka. Todėl JAV ir Europa negauna iš Kinijos deramos piniginės kompensacijos naujų darbo vietų kūrimui ir uždarbiams mūsų dirbantiesiems.

Išeina, kad prekėms iš Kinijos reikia įvesti 40 proc. muitą, kaip kartą pasiūlė kandidatas į JAV prezidentus D.Trumpas. Prekyboje su Kinija sukasi daugelio turtingų Vakarų pasaulio žmonių, tame tarpe ir šiokie tokie paties D.Trumpo, pinigai. Todėl dauguma ekonomistų, nors galvoja panašiai, kaip D.Trumpas, bet nedrįsta siūlyti muitus.