Lietuvai nesiseka su kandidatais į karalius

 

Kaip Lietuvos karaliui Mindaugui tas liūdnai baigėsi, visi žino. Dabar va sekanti kandidatė į karalienes, Morta Landsbergienė, išpardavė visas jos mokyklas ir pabėgo į Graikiją.

• Mokyklų „išpardavimas“: 2026 m. vasarą paskelbta, kad tarptautinis ugdymo tinklas „Globeducate“ įsigijo „Karalienės Mortos mokyklą“ bei darželius „Vaikystės sodas“. Sandorio tikslas – integruoti įstaigas į tarptautinį tinklą. Pačios mokyklos toliau sėkmingai veikia Lietuvoje, o karalienės Mortos Lietuvoje jau nebėra.
• Graikijos faktorius: Kalbos apie „pabėgimą“ kilo po to, kai paaiškėjo, jog Landsbergių šeima dar 2022 m. įsigijo nekilnojamojo turto (namą) Eginos saloje, Graikijoje. Pati A. Landsbergienė interviu yra patvirtinusi, kad šioje viloje šeima tiesiog labiausiai mėgsta vasaras, bet nespjauna ir žiemą, o pati šalis yra ilgametė jos gyvenimo svajonė.

 

Gyvenk ir žvenk.

The 2026 Nobel Prize in Medicine Has Been Awarded to Three Scientists for Research into Brain Activity Using the Activation of Neurons Directly within the Brain with Light.

•           The method allows for the insertion of genetic information of light-sensitive proteins into specific nerve cells.

•           By applying light, individual neurons in a living organism can be switched on or off with extreme precision.

•           This technology is used to investigate the links between brain circuits and memory, behavior, and fear mechanisms.

 

“It all began when P. Hegemann started investigating how unicellular green algae are able to swim toward light. Together with G. Nagel, they discovered a specific protein that, when exposed to blue light, opens a channel and generates an electrical impulse. When this protein is introduced into other cells, they become sensitive to light.

 

Later, using the gene that encodes this protein, K. Deisseroth created a light-controlled switch for nerve cells in the brains of living mice.

 

‘It is a highly precise toolkit that enables brain activity research that would be quite difficult to conduct using other methods,’ stated Jeremy Berg, a representative of the University of Pittsburgh.”

 

2026 metų Nobelio medicinos premija skirta trims mokslininkams – už smegenų veiklos tyrimus, šviesa įjungiant norimus neuronus tiesiogiai smegenyse

•           Metodas leidžia įterpti, šviesai jautrių, baltymų genetinę informaciją į specifines nervines ląsteles.

•           Taikant šviesą, galima itin tiksliai įjungti arba išjungti pavienius neuronus gyvame organizme.

•           Šios technologijos pagalba tyrinėjami smegenų grandinių ryšiai su atmintimi, elgesiu bei baimės mechanizmais.

 

“Viskas prasidėjo tada, kai P. Hegemannas ėmė tyrinėti, kaip vienaląsčiai žalieji dumbliai geba plaukti šviesos link. Kartu su G. Nageliu jie atrado specifinį baltymą, kuris, apšviestas mėlyna šviesa, atveria kanalą ir sukuria elektrinį impulsą. Įterpus šį baltymą į kitas ląsteles, jos tampa jautrios šviesai.

 

Vėliau K. Deisserothas, pasitelkęs šį baltymą koduojantį geną, sukūrė šviesa valdomą jungiklį, skirtą gyvų pelių smegenų nervinėms ląstelėms.

 

„Tai itin tikslus įrankių rinkinys, leidžiantis atlikti tokius smegenų veiklos tyrimus, kuriuos kitais būdais atlikti būtų gana sunku“, – teigė Jeremy Bergas, Pitsbergo universiteto atstovas.”

 

Universitetų, kokius mes juos žinome, pabaiga

„Kas negerai su universitetais? Sirakūzų universitetas nepasiekė 2026 m. užsibrėžto studentų skaičiaus tikslo ir gali patirti 30 mln. dolerių deficitą. Minesota per dvejus metus sumažina savo biudžetą 225 mln. dolerių. Tulsa daugiau nei perpus sumažina studijų kainą. Kolegijos priima 4,2 % mažiau bakalauro studentų nei praėjusiais metais. Kornelio, Jeilio, Vanderbilto ir Vašingtono universitetai Sent Luise pateikė planus – nepakankamai radikalius, jei manęs klausiate – pertvarkyti universitetą. Vosamotos universitetas?

 

Kolegijos garsėja kairiųjų pažiūrų profesoriais, kalbos slopinimu, keistais kursais – Occidental koledže buvo dėstomas „Nepakeliamas Barbės baltumas“ – ir lengvu vertinimu, o ne kritiniu mąstymu, sprendimų priėmimu ir problemų sprendimu. Lengva kaltinti dirbtinį intelektą, tačiau problemos slypi giliau:

 

– Gabumai. Byloje „Griggs prieš Duke Power“ (1971 m.) Aukščiausiasis Teismas faktiškai uždraudė korporacijoms atlikti intelekto testus, todėl įmonės pasikliauja kolegijomis, kad jos atliktų savo rūšiavimą per gabumų testus, tokius kaip SAT. Tai lėmė prekės ženklo kūrimą ir kvalifikacijų lavinimą, bet šis žaidimas baigėsi. Kornelio ataskaitoje atkreiptas dėmesys į darbdavių „sukrečiantį“ skepticizmą kolegijų absolventų atžvilgiu, nes jiems trūksta tokių darbo įgūdžių kaip „gebėjimas susidoroti su neapibrėžtumu ir spręsti problemas, į kurias nėra aiškių atsakymų“. „Forbes“ apklausa parodė, kad beveik pusė įmonių vadovų arba rečiau samdo Ivy lygos absolventus nei prieš penkerius metus, arba niekada jų neįdarbintų.

 

-- Priėmimas. „Holistinės apžvalgos“, kuriose ignoruojami gabumai ir pažymiai, sumažina svarstyklių skaičių ir kenkia kolegijų prekės ženklams. Kartu su sportinėmis stipendijomis ir lengvomis specialybėmis jos pritraukia nepakankamai kvalifikuotus studentus, kurie tampa prastesnės kvalifikacijos darbuotojais.

 

-- Apskaita. 1945 m. Vannevaras Bushas pasiūlė JAV vyriausybei finansuoti „fundamentinius tyrimus kolegijose, universitetuose ir tyrimų institutuose“, kurie tapo dideliu verslu. Tačiau universitetai tapo godūs ir piktnaudžiavo sistema, per daug apmokestindami vyriausybę už pridėtines išlaidas.

 

Šis verslo modelis dabar kelia įtarimų. Trumpo administracija nustatė 15 % ribą „netiesioginių išlaidų tarifams“. 2025 m. atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 350 institucijų, finansuojamų Nacionalinių sveikatos institutų (NIH), vidutinis sutartinis netiesioginių išlaidų tarifas siekė 58 proc., o faktinis pridėtinių išlaidų tarifas – vidutiniškai 42 proc. Trumpo administracijos nustatyta 15 proc. riba daugeliu atvejų buvo panaikinta, ir administracija kol kas atsitraukė, tačiau matėme atvejų, kai mokslinių tyrimų finansavimas buvo nutrauktas. Verta atkreipti dėmesį į raginimus „kreiptis į absolventus dėl papildomų lėšų“, nes mokslinių tyrimų pridėtinės išlaidos gali nebeveikti kaip „riebi karvė“, iš kurios finansuojama universiteto miestelio prabanga.

 

Tai apima ir profesorių atlyginimus. Daugelis nustebo 2024 m., kai Claudine Gay buvo atleista iš Harvardo prezidentės pareigų ir grįžo dirbti profesore už 900 000 JAV dolerių atlyginimą. Vidutinis pilno etato profesoriaus atlyginimas Harvarde 2026 m. siekia 293 619 JAV dolerių – tai 6,4 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Lažinčiausi, kad daugelis jų nekenčia kapitalizmo, tačiau mielai naudojasi jo teikiamais vaisiais.

 

-- Įperkamumas. Studentų paskolos skatina nuolatinį studijų kainos kilimą. Tas pats pasakytina apie didelius profesorių atlyginimus ir išpūstą administracinį aparatą. Šešiolikoje kolegijų ir universitetų studijos bei pragyvenimas kainuoja daugiau nei 100 000 JAV dolerių per metus. Kokia iš to nauda? Už mažesnę sumą studentai galėtų įsigyti neblogą GPU serverių bloką ir įkurti savo dirbtinio intelekto (DI) įmonę.

 

-- Dirbtinis intelektas. Atrodo, kad profesoriai ir studentai tik imituoja mokymosi procesą, tad egzistuoja didžiulė struktūrinė problema. Ar „ChatGPT“ parašytus rašinius vertina „Claude“? Kam vargti?

 

Prieš trejus metus „OpenAI“ sukurtas GPT-4 modelis SAT egzamine surinko 1 410 taškų – galbūt pakankamai, kad įstotum į Mičigano universitetą. Nuo to laiko DI išlaikė advokatūros ir medicinos licencijavimo egzaminus; tai daugiau pasako apie pasenusius egzaminus nei apie žmonių gebėjimų trūkumą – galbūt tai senstelėjusios švietimo sistemos požymis.

 

Dar labiau nerimą kelia 2025 m. Harvardo tyrimas, rodantis, kad „DI paremtas mokymas (angl. *tutoring*) yra efektyvesnis už aktyvųjį mokymąsi klasėje“ [1]. Ar mokytojai ir profesoriai tampa nebereikalingi?

 

Universitetai gali pasinaudoti DI teikiamomis galimybėmis, o ne jį drausti. „Išminčiaus ant pakylos“ (pasyvaus paskaitų klausymo) formatas atgyveno. Mokymasis turi būti grindžiamas patirtimi. Verslo pasauliui vis mažiau sureikšminant universiteto vardą Absolventams būtų naudinga įgyti daugiau praktinės patirties. Universitetai turi puikias galimybes įdiegti tai, ką vadinu „virtualiomis pameistrystės programomis“ – tai reali darbo patirtis dar studijų metu.

 

Siūlau visiems studentams visus trečiuosius studijų metus skirti komandiniams projektams. Užduotys galėtų apimti, pavyzdžiui, autonominių autobusų ar maistą gaminančių robotų kūrimą. Būtų buriamos tarpdisciplininės, pačios save organizuojančios komandos. Prireiktų ne tik inžinierių bei programuotojų, bet ir teisės bei politikos mokslų studentų, kurie pasirūpintų teisiniu reglamentavimu, filosofų ir rinkodaros specialistų, rašančių pranešimus spaudai, taip pat dizainerių, mitybos specialistų ir t. t.

 

Individualiu tempu vykstantis mokymasis su dirbtinio intelekto (DI) pagalba gali padėti studentams įgyti reikiamų žinių tada, kai iškyla konkrečių problemų. Išradingas verslininkas galėtų netgi sukurti studentų perkėlimo portalą, skirtą talentingiems studentams iš kitų universitetų pritraukti.

 

„Gallup“ duomenimis, 2013 m. 70 proc. amerikiečių teigė, kad aukštasis mokslas yra labai svarbus. Šiandien taip mano tik 31 proc. Jei universitetai nepasikeis, daugelis jų žlugs, o kiti per kelis dešimtmečius sunyks. DI ir alternatyvūs metodai jau kyla.  Reikia radikalių priemonių, norint sustabdyti kadaise puikių mūsų universitetų nuosmukį. Kas imsis iniciatyvos? [2]

 

1. Tyrime DI korepetavimas pranoksta aktyvų mokymąsi klasėje: atsitiktinių imčių kontroliuojamajame tyrime (RCT), kuriame autentiškoje edukacinėje aplinkoje buvo pristatytas naujas tyrimais pagrįstas dizainas, nebuvo naudojama komercinė ar standartinė korepetavimo paslauga su mažmenine kaina; vietoj to buvo naudojamas specialiai Harvardo tyrėjų sukurtas, pagal tyrimus sukurtas DI korepetitorius (projekto medžiagoje vadinamas PS2 Pal).

 

Tyrimo ir paslaugos informacija

• Paslaugos pavadinimas: tyrimų komandos sukurtas, specialiai sukurtas DI korepetitorius, naudojant generatyvinį DI, struktūrizuotą pedagoginį pagrindą, valdomą problemų sprendimą ir pritaikytą kelių žingsnių raginimą, o ne atvirą ar nevaldomą pokalbių robotą.

 

• Kaina: Nemokama / netaikoma (eksperimentinis prototipas). Įrankį 194 įvadiniams fizikos studentams sukūrė Gregas Kestinas, Kelly Miller ir kolegos Harvardo universitete, ir jam nebuvo taikoma jokia komercinė kaina ar vartotojų prenumeratos mokestis.

 

2025 m. „Scientific Reports“ paskelbtame Harvardo universiteto tyrime teigiama, kad pedagogiškai struktūrizuotas dirbtinio intelekto korepetitorius („PS2 Pal“, sukurtas GPT-4 pagrindu), palyginti su tradiciniu aktyviu mokymusi klasėje, įvadinėje fizikoje davė daugiau nei dvigubai daugiau mokymosi rezultatų, o visa tai užtruko trumpiau.

 

Šio tyrimo sėkmės raktas buvo ne tik dirbtinio intelekto galimybės, bet ir pedagoginė greitoji inžinerija: dirbtiniam intelektui buvo aiškiai uždrausta pateikti atsakymus, o vietoj to jis rėmėsi žingsnis po žingsnio patikrintais sprendimais, adaptyviais pastoliais ir padėjo mokiniams dinamiškai spręsti problemas.

 

Kelios komerciškai prieinamos dirbtinio intelekto korepetitorių sistemos imituoja šį struktūrizuotą, pastoliais pagrįstą požiūrį, o ne veikia kaip vien „atsakymų varikliai“:

Komerciškai prieinami dirbtinio intelekto korepetitoriai su struktūrizuotais pastoliais

 

• „Khanmigo“ (kūrėjas – „Khan Academy“): sukurtas glaudžiai bendradarbiaujant su „OpenAI“, „Khanmigo“ yra bene artimiausias komercinis Harvardo modelio atitikmuo. Jis sąmoningai programuojamas kaip Sokrato vadovas. Kai mokinys susiduria su matematikos ar gamtos mokslų problema, jis atsisako pateikti tiesioginį atsakymą. Vietoj to, ji užduoda tiriamuosius klausimus, nustato konkretų žingsnį, kuriame mokinys padarė klaidą, ir nutiesia kelią į sprendimą.

 

• „Synthea“ (parengė „Alfa mokykla“): Remiantis tiksliomis Harvardo tyrimuose išryškintomis metodikomis, „Synthea“ ir „Alpha School“ pagrindinė programinė įranga orientuota į adaptyvų skaitmeninį meistriškumą. Platforma padeda mokiniams įveikti griežtas pagrindines mokymo programas, naudodama dirbtinio intelekto grįžtamojo ryšio ciklus, kurie dinamiškai koreguoja problemų sudėtingumą pagal realaus laiko rezultatus, nepraleisdami kritinio mąstymo žingsnių.

 

• „Q-Chat“ (kūrėjas – „Quizlet“): sukurta naudojant „OpenAI“ GPT modelius, „Q-Chat“ veikia kaip asmeninis mokytojas, taikantis pokalbių pagrindus. Ji naudoja adaptyvius mokymosi metodus, tokius kaip supratimo gilinimas naudojant tikslinius tolesnius klausimus, vartotojo žinių testavimas iš kelių kampų ir pokalbiais pagrįstos sąsajos naudojimas, siekiant išlaikyti vartotoją aktyvų įsitraukimą, o ne pasyvų medžiagos skaitymą.

 

• „Century Tech“ (Century): daugiausia naudojama įvairiose įstaigose ir mokyklose, ši platforma naudoja dirbtinį intelektą ir kognityvinį neuromokslą, kad sukurtų struktūrizuoto mikromokymosi „grynuosius“. Ji nuolat diagnozuoja mokinio žinių spragas ir pritaiko pamokų tempą bei struktūrinį vadovavimą, užtikrindama, kad mokiniai aktyviai spręstų konceptualias kliūtis. Pagrindinis palyginimas: standartiniai DI ir struktūrinio DI mokytojai

Funkcijos: standartinis DI (pvz., įprastas „ChatGPT“ / „Gemini“) Struktūrinio DI mokytojai (pvz., „Harvard Study Model“, „Khanmigo“)

Pagrindinis tikslas: greitas rezultatų generavimas ir tiesioginiai atsakymai. Konceptualus įvaldymas ir kognityvinis augimas.

Pedagoginė strategija: nedelsiant nurodo vartotojui sprendimą. Naudojami sokratiški klausimai ir nuoseklus mokymasis.

Klaidų tvarkymas: ištaiso klaidą vartotojui. Ragina vartotoją pačiam surasti ir ištaisyti savo logines klaidas.

 

Tempas: visiškai vartotojo valdomas. Adaptyvus duomenų stebėjimas, kuris dinamiškai keičia sudėtingumo lygį.

 

 

2. Inside View: The End of College as We Know It. Kessler, Andy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2026: A15. 

 

The End of College as We Know It

“What's the matter with universities? Syracuse missed its 2026 enrollment target and may run a $30 million deficit. Minnesota is cutting its budget by $225 million over two years. Tulsa is slashing tuition by more than half. Colleges enroll 4.2% fewer undergraduates than last year. Cornell, Yale, Vanderbilt and Washington University in St. Louis put out plans -- not radical enough, if you ask me -- to reimagine the university. Wossamotta U?

 

Colleges are known for left-leaning professors, speech suppression, bizarre courses -- Occidental College taught "The Unbearable Whiteness of Barbie" -- and easy grading more than critical thinking, judgment and problem solving. It's easy to blame artificial intelligence, but problems run deeper:

 

-- Aptitude. In Griggs v. Duke Power (1971), the Supreme Court effectively banned corporations from giving intelligence tests, so companies rely on colleges to do their sorting via aptitude tests like the SAT. That led to branding and credentialism, but that game is over. A Cornell report noted employers' "jarring" skepticism of college graduates because they lack job skills such as "the ability to handle uncertainty and solve problems that do not have clear answers." A Forbes survey found almost half of corporate executives are either less likely to hire Ivy League graduates than they were five years ago or would never hire them.

 

-- Admissions. "Holistic reviews" that ignore aptitude and grades put a thumb on the scale and harm college brands. In combination with athletic scholarships and easy majors, they bring in underqualified students who are churned out as subpar employees.

 

-- Accounting. In 1945, Vannevar Bush suggested the U.S. government fund "basic research in the colleges, universities and research institutes," which became a big business. But universities got greedy and abused the system by overcharging the government for overhead.

 

That business model is now suspect. The Trump administration instituted a 15% cap on "indirect cost rates." A 2025 study found that at more than 350 institutions funded by the National Institutes of Health, the average negotiated indirect cost rate was 58% and the effective actual overhead rate averaged 42%. The Trump administration's 15% cap was struck down in most cases and the administration has backed off for now, but we've seen research funds cut off. Watch for "let's hit up alumni for more" as research overhead may no longer be an overstuffed cow to pay for campus excesses.

 

That includes professor salaries. Many eyebrows lifted in 2024 when Claudine Gay was fired as Harvard president and went back to being a professor, at a $900,000 salary. The average full professor salary at Harvard in 2026 is $293,619, up 6.4% from last year. I'd bet many of them hate capitalism but are happy to enjoy its fruits.

 

-- Affordability. Student loans lead to constant tuition hikes. Same for high professor salaries and administrative bloat. Sixteen colleges and universities cost more than $100,000 a year in tuition and expenses. Where's the value? Students could buy a decent GPU rack and start their own AI company for less.

 

-- Artificial Intelligence. Professors and students seem to be going through the motions of learning, so there's a huge structural problem. Do ChatGPT-written essays get graded by Claude? Why bother?

 

Three years ago, OpenAI's GPT-4 scored 1,410 on the SAT, maybe enough to get into Michigan. Since then, AI has passed bar exams and medical licensing exams, which says more about these outdated tests than the inadequacy of humans, perhaps a sign of an antiquated education system.

 

Even worse is a 2025 Harvard study, "AI tutoring outperforms in-class active learning." [1] Are teachers and professors becoming obsolete?

 

Universities can take advantage of AI rather than ban it. The sage-on-a-stage format is over. Learning is experiential. As corporate America rejects college branding, graduates would benefit from more hands-on experience. Universities may be uniquely positioned to implement what I call "virtual apprenticeships," real job experience while still at school.

 

I suggest all students spend their entire junior year on team projects. Assignments might include building nuclear autonomous buses or robots that cook. Cross-discipline self-organizing teams will form. You'll need engineers and coders, but also prelaw and political-science majors to clear the regulatory path, philosophers and marketing majors to write press releases, designers, nutritionists, etc.

 

Self-paced AI-tutored instruction can help students learn what they need as problems arise. A smart entrepreneur might even create a student transfer portal to recruit talented students from other universities.

 

According to Gallup, in 2013, 70% of Americans said college was very important. Today it's only 31%. If universities don't change, more than a few will implode, while others will wither away over decades. AI and alternative forms of learning are already rising. Something radical is needed to stop the decay of our once great universities. Who will step up?” [2]

 

1. The study AI tutoring outperforms in-class active learning: an RCT introducing a novel research-based design in an authentic educational setting did not use a commercial or off-the-shelf tutoring service with a retail price tag; instead, it used a custom-built, research-designed AI tutor (referred to in project materials as PS2 Pal) developed specifically by the Harvard researchers for the experiment.

Study and Service Details

•           Service Name: A custom, purpose-built AI tutor engineered by the research team using generative AI, structured pedagogical scaffolding, guided problem-solving, and tailored multi-step prompting rather than an open or unguided chatbot.

•           Price: Free / Not Applicable (Experimental Prototype). The tool was created internally by Greg Kestin, Kelly Miller, and colleagues at Harvard University for 194 introductory physics students and had no commercial price or consumer subscription cost attached to it.

 

The 2025 Harvard study published in Scientific Reports demonstrated that a pedagogically structured AI tutor ("PS2 Pal," built on GPT-4) yielded more than double the learning gains in introductory physics compared to traditional in-class active learning—all while taking less time.

 

The key to this study's success was not just raw AI capability, but pedagogical prompt engineering: the AI was explicitly barred from giving away answers, relying instead on step-by-step verified solutions, adaptive scaffolding, and guiding students to figure out problems dynamically.

Several commercially available AI tutoring systems mimic this structured, scaffolding-based approach rather than acting as mere "answer engines":

Commercially Available AI Tutors with Structured Scaffolding

 

•           Khanmigo (by Khan Academy): Developed in close partnership with OpenAI, Khanmigo is arguably the closest commercial equivalent to the Harvard model. It is intentionally programmed as a Socratic guide. When a student struggles with a math or science problem, it refuses to provide the direct answer. Instead, it asks probing questions, identifies the specific step where the student made a mistake, and scaffolds the path to the solution.

 

•           Synthea (by Alpha School): Referencing the exact methodologies highlighted by the Harvard research, Synthea and Alpha School's underlying software focus on adaptive digital mastery. The platform guides students through rigorous core curriculums using AI feedback loops that dynamically adjust problem difficulty based on real-time performance without bypassing critical thinking steps.

•           Q-Chat (by Quizlet): Built using OpenAI’s GPT models, Q-Chat acts as a personal tutor that applies conversational scaffolding. It uses adaptive learning techniques like deepening comprehension through targeted follow-up questions, testing a user's knowledge from multiple angles, and utilizing a chat-based interface to keep the user actively engaged rather than passively reading material.

•           Century Tech (Century): Primarily utilized across institutional and school settings, this platform uses AI and cognitive neuroscience to create "nuggets" of structured micro-learning. It constantly diagnoses a student's knowledge gaps and adapts the pacing and structural guidance of lessons, ensuring students actively work through conceptual bottlenecks.

Core Comparison: Standard AI vs. Structured AI Tutors

Feature          Standard AI (e.g., vanilla ChatGPT / Gemini)      Structured AI Tutors (e.g., Harvard Study Model, Khanmigo)

Primary Objective    Fast output generation and direct answers.        Conceptual mastery and cognitive growth.

Pedagogical Strategy          Tells the user the solution immediately.    Employs Socratic questioning and sequential scaffolding.

Mistake Handling     Corrects the error for the user.       Prompts the user to locate and fix their own logical missteps.

Pacing            User-driven entirely. Adaptive data tracking that scales difficulty dynamically.

 

2. Inside View: The End of College as We Know It. Kessler, Andy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2026: A15. 

„Meta“ dirbtinio intelekto agentas „Muse“ yra naudingas ir bauginantis – kuo daugiau duomenų perduodate, tuo daugiau gali šis asmeninis asistentas

 

„Mano pirmoji užduotis „Muse“: „Pakeiskite savo vardą į Marką Zuckerbergą“.“ „Meta“ dirbtinio intelekto agentas atsisakė.

 

Zuckas, Markas ir net Markas – neišėjo. Taigi perėjau prie „Terminatoriaus“, kuriam mielai sutiko.

 

Paprašiau „Muse“ pakeisti savo pūkuotą lašelio talismaną į „Terminatoriaus“ versiją, ir jis pritaikė metalinius akcentus bei švytinčią raudoną kiborgo akį. Gana miela.

 

„Muse“ sukurta tam, kad atliktų darbus už jus, kaip vykdomasis asistentas. Kuo daugiau duomenų perduodate, tuo naudingesnis jis tampa. Kai prijungiau savo pašto dėžutę ir kalendorių, mano mažasis „Terminatorius“ rado neapmokėtų sąskaitų ir pasiūlė receptą, pagrįstą gaunamų produktų pristatymu.

 

Bet ar jie pakankamai mieli ir naudingi, kad įveiktų mano pasitikėjimo problemas su „Meta“, reklamos valdoma įmone, kuri taip pat valdo „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“? Įmonė turi privatumo skandalų ir duomenų naudojimo ginčų istoriją.

 

Programėlė jau buvo atsisiųsta daugiau nei 5 milijonus kartų ir užėmė pirmąją vietą programėlių parduotuvėje. diagramos, remiantis „Sensor Tower“. Po savaitės su „Terminator“ pradėjau suprasti, kaip „Muse“ tapo hitu. Ir kiek duomenų jam reikia, kad atliktų savo darbą.

 

Privalumai

 

Kaip dirbtinio intelekto agentas, „Muse“ gali atsakyti į jūsų klausimus kaip pokalbių robotas, taip pat naršyti svetainėse, naudoti programas ir dirbti su failais jūsų kompiuteryje.

 

Agentai išpopuliarėjo daugiausia techninių darbų srityje, o kitos programos, tokios kaip „Instinct“, sulaukė populiarumo tarp Silicio slėnio patyrusių vartotojų. „ChatGPT“ ir „Claude“ turi panašias galimybes, tačiau sudėtingesnes funkcijas ir reikalauja aukščiausios kokybės prenumeratos.

 

„Muse“ yra pirmoji programa, kurią išbandžiau paprastiems žmonėms. „Meta“ sėkmingai paslėpė agentinio dirbtinio intelekto sudėtingumą po paprasta, patogia sąsaja. Ir kol kas ji nemokama. Kai pasiekiate naudojimo ribą, galite mokėti už daugiau žetonų, pradedant nuo 20 USD per mėnesį.

 

Kiekvienas „Muse“ vartotojas gauna saugią „virtualią mašiną“ – nematomą debesies kompiuterį su savo failų sistema ir interneto naršykle, kuri retkarčiais pasirodo vartotojo ekrane.

 

Savo bandymui pradėjau galvoti Administravimo užduotys realiame gyvenime. Pirma: lietpaltis mano vaiko dviračio sėdynei. Radau europietišką ir paprašiau „Terminatoriaus“ surasti JAV mažmenininką. Jis buvo tuščias, bet radau puikią alternatyvą Kalifornijoje ir įkėliau atsiskaitymo puslapį.

 

Tada „Terminatorius“ paprašė mano kreditinės kortelės.

 

Tiesą sakant, jis paragino mane prisijungti prie „Link by Stripe“, kurioje saugomi mokėjimo būdai.

 

Pasirinkau ne „Link“, vietoj to spustelėjau „Perimti naršyklės valdymą“ ir pats įvedžiau kortelės numerį. Lietaus apsiaustas šiuo metu yra pakeliui.

 

Tada paklausiau, ar mano sporto salė siūlo narystės ir rekomendacijos privalumus.

 

Agentas atsakė su įdomia akcija: 50 % man ir mano draugui. Tačiau pasiūlymas buvo skirtas visiškai kitam sporto klubui visiškai kitoje pakrantėje. Net ir mieli dirbtiniai intelektai gali suklysti.

 

„Muse“, kaip ir galima tikėtis, puikiai išmanė „Facebook Marketplace“. Paprašiau „Terminatoriaus“ surasti baltojo triukšmo aparatą. Jis rado pigų netoliese ir parašė atsiėmimo žinutę.

 

Bet kaip „Muse“ susitvarkys su mūsų labirintiška vaikų priežiūros rezervavimo platforma? Daviau jai keturias datas ir pageidaujamas aukles. Kai prisijungiau rankiniu būdu, ji rezervavo laiką, kol aš gaminau pietus. Ji netgi pasiūlė pridėti įvykius prie mano „Google“ kalendoriaus, todėl prijungiau jį.

 

Ausyse girdėjau kibernetinio saugumo specialistų riksmus. Bet norėjau pamatyti, ką „Muse“ gali padaryti.

 

Taip pat prijungiau savo asmeninę „Gmail“ paskyrą su „tik skaitymo“ prieiga: ji galėjo matyti el. laiškus, bet negalėjo jų ištrinti ar įrašyti gėdingų pastabų į visą mano adresų knygą.

 

„Muse“ aptiko pamirštą sąskaitą pas odontologą. Stebėti, kaip agentas pildo ilgą formą su duomenimis iš mano gautųjų, pvz., mano vizito data ir gimimo data, buvo magiška, bet kartu ir šiek tiek šiurpu.

 

Agentas taip pat sugebėjo surinkti viską, ko man reikėjo „Global Entry“ paraiškoms, iš mano kalendoriaus ir gautųjų, įskaitant penkerių metų tarptautinių kelionių istoriją.

 

Tačiau ne visos užduotys sėkmingos. Mano kolegė Meghan paprašė „Muse“ rasti pigesnį automobilio draudimą. Ji pateikė jos informaciją pasiūlymams, bet pasakė, kad jos dabartinė įmoka yra mažiausia, kokia tik įmanoma. Vienas paslaugų teikėjas jai paskambino ir galiausiai pasiūlė geresnes sąlygas, nei anksčiau nurodė „Muse“. Jei ji nebūtų kalbėjusis su gyvu žmogumi, būtų praradusi galimybę sutaupyti 420 JAV dolerių per metus.

 

Žinau, turbūt galvojate: ar tikrai taip sunku užpildyti formą? Suprantu, tačiau taip pat vertinu įrankius, padedančius išbraukti punktus iš nesibaigiančio darbų sąrašo.

 

Tai kodėl gi nebeturėčiau naudotis „Muse“?

 

Rizika

 

Bet kokia informacija, kuria dalijatės su „Muse“, techniškai gali būti perduota „Meta“. Bendrovė teigia, kad ji nebus naudojama reklamai rodyti, tačiau gali būti pasitelkta dirbtinio intelekto modeliams mokyti. Šios funkcijos galite atsisakyti nuėję į „Settings“ (Nustatymai) > „Data controls“ (Duomenų valdymas). „Meta“ tvirtina, kad darbuotojai neturės prieigos prie paskyrų, išskyrus ypatingus atvejus, pavyzdžiui, gavus teisėsaugos institucijų prašymą arba vartotojui pranešus apie problemą.

 

„Meta“ žada vėliau šiais metais pasiūlyti konfidencialią virtualiąją mašiną, kuri šifruoja duomenis, todėl bendrovė negalės pasiekti susirašinėjimų turinio.

 

„Kiekvienam vartotojui kyla klausimas: kas nutiks, jei jo įrenginio sistema  yra pažeista arba įsilaužiama į pačią paslaugą“, – teigia Trevoras Hilligossas, saugumo bendrovės „SpyCloud“ žvalgybos vadovas.

 

Paprastai el. paštas, socialinių tinklų programėlės bei apsipirkimo ir bankininkystės paskyros yra apsaugotos atskirais prisijungimo duomenimis. Suteikdami vienai paslaugai prieigą prie bet kurios ar visų šių paskyrų, sukuriate itin vertingą šaltinį kibernetiniam įsilaužėliui, sako T. Hilligossas.

 

Jei įsilaužiama į jūsų „Facebook“ paskyrą, įsilaužėlis gauna prieigą prie visos informacijos, kuria dalijotės su „Muse“. „Meta“ paprastai nereikalauja naudoti dviejų veiksnių autentifikavimo, todėl patys turite jį įjungti ir sugalvoti stiprų, unikalų slaptažodį.

 

Be to, dirbtinio intelekto (DI) agentai gali elgtis netikėtai. Vartotojai turėtų patys valdyti naršyklę atlikdami veiksmus, susijusius su pinigais, slaptažodžiais, paskyros nustatymais ar jų vardu siunčiamais pranešimais, teigia Katie Moussouris, „Luta Security“ vadovė.

 

„Muse“ turi „saugią prisijungimo duomenų saugyklą“; pasak „Meta“, ji leidžia agentui naudoti slaptažodžius jų nematant. Geriau būtų integruoti slaptažodžių tvarkyklę, pritaikytą dirbti su tokiais agentais; „1Password“ praneša, kad partnerystė su „Muse“ bus pradėta įgyvendinti po kelių savaičių.

 

DI agentus taip pat galima apgauti, sako K. Moussouris. Interneto svetainėje ar el. laiške gali būti paslėptų komandų, liepiančių robotams nepaisyti nurodymų ir vietoj to siųsti asmeninius duomenis į įsilaužėlių paskyras.

 

„Meta“ pristatė saugumo priemones, kurios nurodo agentui nepaisyti įterptųjų komandų (angl. *prompt injections*) ir riboja jo prieigą prie konfidencialios informacijos. Bendrovė pripažįsta, kad „Muse“ „kartais gali klysti“.

 

Kol kas elgsiuosi atsargiai ir iš naujo nustatysiu „Muse“ parametrus. Nors galiu pakeisti nuomonę, kai atsiras konfidencialumo parinktis.“ [1]

 

„Mano pirmoji užduotis „Muse“: „Pakeiskite savo vardą į Marką Zuckerbergą“.“ „Meta“ dirbtinio intelekto agentas atsisakė.

 

Zuckas, Markas ir net Markas – neišėjo. Taigi perėjau prie „Terminatoriaus“, kuriam mielai sutiko.

 

Paprašiau „Muse“ pakeisti savo pūkuotą lašelio talismaną į „Terminatoriaus“ versiją, ir jis pritaikė metalinius akcentus bei švytinčią raudoną kiborgo akį. Gana miela.

 

„Muse“ sukurta tam, kad atliktų darbus už jus, kaip vykdomasis asistentas. Kuo daugiau duomenų perduodate, tuo naudingesnis jis tampa. Kai prijungiau savo pašto dėžutę ir kalendorių, mano mažasis „Terminatorius“ rado neapmokėtų sąskaitų ir pasiūlė receptą, pagrįstą gaunamų produktų pristatymu.

 

Bet ar jie pakankamai mieli ir naudingi, kad įveiktų mano pasitikėjimo problemas su „Meta“, reklamos valdoma įmone, kuri taip pat valdo „Facebook“, „Instagram“ ir „WhatsApp“? Įmonė turi privatumo skandalų ir duomenų naudojimo ginčų istoriją.

 

Programėlė jau buvo atsisiųsta daugiau nei 5 milijonus kartų ir užėmė pirmąją vietą programėlių parduotuvėje. diagramos, remiantis „Sensor Tower“. Po savaitės su „Terminator“ pradėjau suprasti, kaip „Muse“ tapo hitu. Ir kiek duomenų jam reikia, kad atliktų savo darbą.

 

Privalumai

 

Kaip dirbtinio intelekto agentas, „Muse“ gali atsakyti į jūsų klausimus kaip pokalbių robotas, taip pat naršyti svetainėse, naudoti programas ir dirbti su failais jūsų kompiuteryje.

 

Agentai išpopuliarėjo daugiausia techninių darbų srityje, o kitos programos, tokios kaip „Instinct“, sulaukė populiarumo tarp Silicio slėnio patyrusių vartotojų. „ChatGPT“ ir „Claude“ turi panašias galimybes, tačiau sudėtingesnes funkcijas ir reikalauja aukščiausios kokybės prenumeratos.

 

„Muse“ yra pirmoji programa, kurią išbandžiau paprastiems žmonėms. „Meta“ sėkmingai paslėpė agentinio dirbtinio intelekto sudėtingumą po paprasta, patogia sąsaja. Ir kol kas ji nemokama. Kai pasiekiate naudojimo ribą, galite mokėti už daugiau žetonų, pradedant nuo 20 USD per mėnesį.

 

Kiekvienas „Muse“ vartotojas gauna saugią „virtualią mašiną“ – nematomą debesies kompiuterį su savo failų sistema ir interneto naršykle, kuri retkarčiais pasirodo vartotojo ekrane.

 

Savo bandymui pradėjau galvoti Administravimo užduotys realiame gyvenime. Pirma: lietpaltis mano vaiko dviračio sėdynei. Radau europietišką ir paprašiau „Terminatoriaus“ surasti JAV mažmenininką. Jis buvo tuščias, bet radau puikią alternatyvą Kalifornijoje ir įkėliau atsiskaitymo puslapį.

 

Tada „Terminatorius“ paprašė mano kreditinės kortelės.

 

Tiesą sakant, jis paragino mane prisijungti prie „Link by Stripe“, kurioje saugomi mokėjimo būdai.

 

Pasirinkau ne „Link“, vietoj to spustelėjau „Perimti naršyklės valdymą“ ir pats įvedžiau kortelės numerį. Lietaus apsiaustas šiuo metu yra pakeliui.

 

Tada paklausiau, ar mano sporto salė siūlo narystės ir rekomendacijos privalumus.

 

Agentas atsakė su įdomia akcija: 50 % man ir mano draugui. Tačiau pasiūlymas buvo skirtas visiškai kitam sporto klubui visiškai kitoje pakrantėje. Net ir mieli dirbtiniai intelektai gali suklysti.

 

„Muse“, kaip ir galima tikėtis, puikiai išmanė „Facebook Marketplace“. Paprašiau „Terminatoriaus“ surasti baltojo triukšmo aparatą. Jis rado pigų netoliese ir parašė atsiėmimo žinutę.

 

Bet kaip „Muse“ susitvarkys su mūsų labirintiška vaikų priežiūros rezervavimo platforma? Daviau jai keturias datas ir pageidaujamas aukles. Kai prisijungiau rankiniu būdu, ji rezervavo laiką, kol aš gaminau pietus. Ji netgi pasiūlė pridėti įvykius prie mano „Google“ kalendoriaus, todėl prijungiau jį.

 

Ausyse girdėjau kibernetinio saugumo specialistų riksmus. Bet norėjau pamatyti, ką „Muse“ gali padaryti.

 

Taip pat prijungiau savo asmeninę „Gmail“ paskyrą su „tik skaitymo“ prieiga: ji galėjo matyti el. laiškus, bet negalėjo jų ištrinti ar įrašyti gėdingų pastabų į visą mano adresų knygą.

 

„Muse“ aptiko pamirštą sąskaitą pas odontologą. Stebėti, kaip agentas pildo ilgą formą su duomenimis iš mano gautųjų, pvz., mano vizito data ir gimimo data, buvo magiška, bet kartu ir šiek tiek šiurpu.

 

Agentas taip pat sugebėjo surinkti viską, ko man reikėjo „Global Entry“ paraiškoms, iš mano kalendoriaus ir gautųjų, įskaitant penkerių metų tarptautinių kelionių istoriją.

 

Tačiau ne visos užduotys sėkmingos. Mano kolegė Meghan paprašė „Muse“ rasti pigesnį automobilio draudimą. Ji pateikė jos informaciją pasiūlymams, bet pasakė, kad jos dabartinė įmoka yra mažiausia, kokia tik įmanoma. Vienas paslaugų teikėjas jai paskambino ir galiausiai pasiūlė geresnes sąlygas, nei anksčiau nurodė „Muse“. Jei ji nebūtų kalbėjusis su gyvu žmogumi, būtų praradusi galimybę sutaupyti 420 JAV dolerių per metus.

 

Žinau, turbūt galvojate: ar tikrai taip sunku užpildyti formą? Suprantu, tačiau taip pat vertinu įrankius, padedančius išbraukti punktus iš nesibaigiančio darbų sąrašo.

 

Tai kodėl gi nebeturėčiau naudotis „Muse“?

 

Rizika

 

Bet kokia informacija, kuria dalijatės su „Muse“, techniškai gali būti perduota „Meta“. Bendrovė teigia, kad ji nebus naudojama reklamai rodyti, tačiau gali būti pasitelkta dirbtinio intelekto modeliams mokyti. Šios funkcijos galite atsisakyti nuėję į „Settings“ (Nustatymai) > „Data controls“ (Duomenų valdymas). „Meta“ tvirtina, kad darbuotojai neturės prieigos prie paskyrų, išskyrus ypatingus atvejus, pavyzdžiui, gavus teisėsaugos institucijų prašymą arba vartotojui pranešus apie problemą.

 

„Meta“ žada vėliau šiais metais pasiūlyti konfidencialią virtualiąją mašiną, kuri šifruoja duomenis, todėl bendrovė negalės pasiekti susirašinėjimų turinio.

 

„Kiekvienam vartotojui kyla klausimas: kas nutiks, jei jo įrenginio sistema  yra pažeista arba įsilaužiama į pačią paslaugą“, – teigia Trevoras Hilligossas, saugumo bendrovės „SpyCloud“ žvalgybos vadovas.

 

Paprastai el. paštas, socialinių tinklų programėlės bei apsipirkimo ir bankininkystės paskyros yra apsaugotos atskirais prisijungimo duomenimis. Suteikdami vienai paslaugai prieigą prie bet kurios ar visų šių paskyrų, sukuriate itin vertingą šaltinį kibernetiniam įsilaužėliui, sako T. Hilligossas.

 

Jei įsilaužiama į jūsų „Facebook“ paskyrą, įsilaužėlis gauna prieigą prie visos informacijos, kuria dalijotės su „Muse“. „Meta“ paprastai nereikalauja naudoti dviejų veiksnių autentifikavimo, todėl patys turite jį įjungti ir sugalvoti stiprų, unikalų slaptažodį.

 

Be to, dirbtinio intelekto (DI) agentai gali elgtis netikėtai. Vartotojai turėtų patys valdyti naršyklę atlikdami veiksmus, susijusius su pinigais, slaptažodžiais, paskyros nustatymais ar jų vardu siunčiamais pranešimais, teigia Katie Moussouris, „Luta Security“ vadovė.

 

„Muse“ turi „saugią prisijungimo duomenų saugyklą“; pasak „Meta“, ji leidžia agentui naudoti slaptažodžius jų nematant. Geriau būtų integruoti slaptažodžių tvarkyklę, pritaikytą dirbti su tokiais agentais; „1Password“ praneša, kad partnerystė su „Muse“ bus pradėta įgyvendinti po kelių savaičių.

 

DI agentus taip pat galima apgauti, sako K. Moussouris. Interneto svetainėje ar el. laiške gali būti paslėptų komandų, liepiančių robotams nepaisyti nurodymų ir vietoj to siųsti asmeninius duomenis į įsilaužėlių paskyras.

 

„Meta“ pristatė saugumo priemones, kurios nurodo agentui nepaisyti įterptųjų komandų (angl. *prompt injections*) ir riboja jo prieigą prie konfidencialios informacijos. Bendrovė pripažįsta, kad „Muse“ „kartais gali klysti“.

 

Kol kas elgsiuosi atsargiai ir iš naujo nustatysiu „Muse“ parametrus. Nors galiu pakeisti nuomonę, kai atsiras konfidencialumo parinktis.“ [1]

1. Meta's Muse AI Agent Is Helpful and Scary --- The more data you hand over, the more this personal assistant can do. Nguyen, Nicole.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 05 Oct 2026: A11.