Zelensky Vents Frustration With Trump --- Ukrainian leader called out the White House for relaxing pressure on Moscow

“Ukrainian President Volodymyr Zelensky was on an overnight train and in a gloomy mood when he decided to take on President Trump.

 

News reached Zelensky and his advisers on the train from Kyiv to Poland late Tuesday that Russian missiles had pounded Kyiv without the usual U.S. warning of a missile launch for the second day in a row, a person present said.

 

In recent days, Trump had eased energy sanctions on Moscow, praised Russian President Vladimir Putin, piled pressure on Ukraine and called for Zelensky's removal. The Ukrainian president feared more concessions to Moscow were coming, the person said.

 

For 18 months, since a disastrous Oval Office meeting with Trump, Zelensky had been trying to court him. Now he signaled to those around him that plain speaking was needed, the person said.

 

Zelensky, traveling to meet European allies in London and Brussels, decided to publicly criticize Trump's approach, despite the risk of angering him further. He wanted to send a message to the public in the U.S. and Europe: Ukraine would defend itself however it needed to, and it wasn't to blame for high global fuel prices.

 

The Ukrainian leader used scheduled interviews with British media on Wednesday to criticize Trump's expressed preference for dealing with Putin and moves to relax economic sanctions on Moscow. "I find Zelensky to be more difficult to deal with than Putin," Trump said last week.

 

"Putin," Zelensky told the Financial Times. "How can Trump be friends with him? I think that it's a mistake. It's his choice again and again."

 

Zelensky's pushback follows the arc of other European allies' dealings with the U.S. president since his return to the White House.

 

A series of clashes over trade, events in Ukraine, the future of the North Atlantic Treaty Organization, the U.S. war with Iran and threats to seize the Danish territory of Greenland have led even once-close political allies in European capitals to distance themselves from Trump this year.

 

Zelensky risks further blowback from Trump for criticizing him. But the stakes for Ukraine are far higher. Europe's poorest country receives valuable U.S. support in three areas: intelligence-sharing, Starlink contracts, and sales of U.S. weapons and ammunition to Europe for use in Ukraine.

 

Trump cut virtually all other U.S. support for Ukraine in 2025. This month, he announced a deal with Putin to supply diesel to the U.S. and global markets, saying it would help bring down diesel prices. Then, on Friday, he waived most sanctions against Russia that were set to be levied under a bipartisan bill he signed last month.

 

The moves drew bipartisan criticism for weakening economic pressure on Moscow.

 

When Trump announced an "energy ceasefire" on Oct. 11 surprising both Kyiv and Moscow, Zelensky ordered a pause in the strikes.

 

"That's it," Zelensky told the Financial Times, as Ukraine ended its pause after three days.

 

Trump hit back in an interview with Newsmax on Thursday.

 

"Zelensky's not a good guy for us to deal with," he said. "He says he wants to settle but he doesn't. No, I'm not a big fan of Zelensky."

 

Ukraine couldn't stay silent over Trump's diesel deal with Putin, Zelensky said on Friday as he joined a summit of European leaders in Brussels. Next, Trump would do a gas deal, and then lift sanctions on other business dealings with Russia, he said.

 

Inside the summit, Europe's heads of government hugged Zelensky as he arrived.

 

None asked him to tone down criticism of Trump, European officials said.

 

Late Friday, Trump signed an order halting the implementation of most of the sanctions that were to be imposed on Russia under a bipartisan bill passed in September. The law, named for the late Sen. Lindsey Graham (R., S.C.), authorized heavy tariffs on third countries that buy Russian oil.

 

Early Saturday, Zelensky said on social-media platform X he regretted the decision "to completely disregard the Lindsey Graham Act, which was supposed to impose truly effective pressure on Russia to bring this conflict to an end."

 

"This Act could have helped enormously -- and it still can," he said.” [1]

 

1. World News: Zelensky Vents Frustration With Trump --- Ukrainian leader called out the White House for relaxing pressure on Moscow. Walker, Marcus; Gramer, Robbie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2026: A6. 

 

 

„Airbnb“ šeimininkai, kurie nepasiduoda – griežtesnė trumpalaikės nuomos kontrolė smarkiai sumažino šį verslą. Štai kaip tie, kurie vis dar laikosi, sugeba tęsti veiklą.

“Prieš trejus metus Niujorkas įgyvendino vienas griežčiausių šalyje priemonių prieš trumpalaikę būsto nuomą – dėl to skelbimų skaičius penkiuose miesto rajonuose sumažėjo daugiau nei 90 proc.

 

Dauguma „Airbnb“ ir kitų internetinių rezervavimo platformų naudotojų, siūlančių būstą nuomai, skubiai pašalino savo skelbimus, kai įsigaliojo naujas įstatymas, suteikęs miestui galią griežčiau taikyti seniai galiojančias taisykles, reglamentuojančias trumpesnę nei 30 dienų nuomą.

 

Vis dėlto nedidelė dalis būsto savininkų nusprendė tęsti veiklą. Birželio mėnesio duomenimis, miesto sistemoje trumpalaikei nuomai buvo užsiregistravę daugiau nei 3 500 šeimininkų.

 

Dar mažiausiai 9 000 savininkų priima svečius 30 dienų ar ilgesniam laikotarpiui – tai leidžia jiems išvengti daugelio miesto taisyklių, taikomų trumpesnėms viešnagėms.

 

„The Wall Street Journal“ pakalbino keletą Niujorko būsto savininkų, kurie ir toliau priima „Airbnb“ svečius, ir pasiteiravo apie jų patirtį.

 

Alex Story

 

East Village, Manhetenas

 

Būsto tipas: dviejų šeimų namas (angl. *townhouse*)

 

Profesija: kviestinė dėstytoja, pradedanti rašytoja (romanistė)

 

„Airbnb“ šeimininkė nuo 2014 m.

 

A. Story pasakoja, kad po to, kai išvyksta „Airbnb“ svečiai, prireikia šiek tiek laiko, kol namai, kuriuose ji gyvena jau 30 metų, vėl tampa tikrais namais. Vienoje namo dalyje gyvena ilgalaikis nuomininkas, o kai gaunamas užsakymas, A. Story užleidžia savo gyvenamąją erdvę. Kad laikytųsi taisyklės, jog viešnagė turi trukti ne trumpiau kaip 30 dienų, ji persikelia pas savo partnerį arba išvyksta keliauti – bent mėnesiui, o kartais ir dviem.

 

Tuo laikotarpiu svečiai iš tiesų gyvena jos namuose. Jai net teko įsirengti automatinę laistymo sistemą, kad lauke esantys augalai neišdžiūtų. Grįžusi ji dažnai randa perstatytus baldus. Kartą kažkas net išmetė visus jos prieskonius. O svečių paliktos kojinės ar marškinėliai kartais atsiranda tik praėjus kelioms savaitėms.

 

„Kai svečiai apsistoja penkioms dienoms ar savaitei, tai vis dar yra mano namai, – sako ji. – Tačiau jei kas nors čia gyvena mėnesį ar du, tai tampa jų namais.“

 

Šį pastatą – kuriame devintajame dešimtmetyje veikė naktinis klubas „8BC“ – ji įsigijo 1996 m. Tuo metu pastatas buvo buvo prastos būklės, o po kelerių metų pripažintas netinkamu naudoti. 2003 m. Story paėmė didelę paskolą, kad pastatą nugriautų ir pastatytų iš naujo.

 

„Iš esmės daugelis iš mūsų yra tiesiog žmonės, bandantys pragyventi ir išsaugoti savo namus“, – sakė ji.

 

Joy Williams

 

Harlemas, Manhetenas

 

Turto tipas: Namas, skirtas trims šeimoms

 

Veikla: Verslininkė ir universiteto administratorė

 

„Airbnb“ šeimininkė nuo 2012 m.

 

Williams kartu su seserimis gyvena apatiniame savo trijų šeimų namo aukšte. Anksčiau ji per „Airbnb“ nuomodavo vieną iš viršutinių butų – kelioms dienoms ar savaitei. Tačiau įsigaliojus 2023 m. įstatymui, Williams pradėjo priimti svečius 30 dienų ar ilgesniam laikotarpiui.

 

Joy namas, pastatytas iš geltonų plytų ir balto kalkakmenio, stovi istoriniame „Strivers' Row“ rajone. Šis rajonas pavadintas pagal čia nuo XX a. pradžios – Harlemo renesanso laikų – besikūrusius kultūriškai reikšmingus gyventojus. Čia gyveno įvairūs muzikantai – nuo ​​kompozitoriaus Willo Mariono Cooko iki reperio Tupaco Shakuro, taip pat buvęs Kongreso narys Adamas Claytonas Powellas jaunesnysis.

 

Tarp Williams svečių buvo profesorių ir kitų akademikų, susijusių su Niujorko mokslo įstaigomis (įskaitant netoliese esantį Kolumbijos universitetą), taip pat svečiuojančių senelių, vasaros praktikantų bei atvykstančių dirbti slaugytojų.

 

Vis dėlto užimtumo lygis nukrito nuo daugiau nei 80 % iki maždaug 60 %, o pajamos, palyginti su trumpalaike nuoma, sumažėjo perpus.

 

Problema ta, kad rezervacijos retai kada idealiai sutampa viena su kita, todėl lieka laikotarpių, kai būstas stovi tuščias. Pavyzdžiui, jei vienas svečias išvyksta rugsėjo 15 d., o kitas atvyksta tik spalio 1 d., Williams dėl reikalavimo, kad viešnagė truktų ne trumpiau kaip 30 dienų, praranda galimas dviejų savaičių pajamas.

 

„Norėčiau turėti galimybę vykdyti trumpalaikę nuomą, – sakė ji. – Taip galėčiau užpildyti tuščius laikotarpius.“

 

Sanjay Soni

 

Windsor Terrace, Bruklinas

 

Turto tipas: Namas, skirtas dviem šeimoms

 

Veikla: Smulkiojo verslo savininkas

 

„Airbnb“ šeimininkas nuo 2016 m.

 

Sonis su žmona investavo daugiau nei 30 000 JAV dolerių į kapitalinį remontą ir apstatymą pirmajame namo aukšte esančiame bute, skirtame tėvams, kurie iš Indijos atvyksta čia apsistoti keliems mėnesiams. Jie įsigijo brangų čiužinį, įrengė naują viryklę bei darbo vietą, o virtuvę visiškai aprūpino indais ir buitine technika.

 

Kad būtų lengviau mokėti būsto paskolą, tuo metu, kai butu nesinaudoja šeima – o tai trunka devynis ar dešimt mėnesių per metus – jie nuomoja jį per „Airbnb“ platformą 30 dienų ar ilgesniam laikotarpiui.

 

Tačiau rasti nuomininką mėnesiui pasirodė nelengva užduotis. Prieš įsigaliojant griežtesnėms miesto taisyklėms, Sonis, priimdamas trumpalaikius svečius per „Airbnb“, per metus vidutiniškai uždirbdavo 25 000 JAV dolerių. Perėjus prie ilgesnės trukmės nuomos, užsakymų skaičius smarkiai sumažėjo.

 

Per pastaruosius trejus metus Sonis negalėjo padidinti nuomos kainos, kad padengtų augančias turto draudimo, priežiūros bei komunalinių paslaugų išlaidas.

 

Labiausiai vargina tai, kad Sonis (žr. nuotrauką žemiau) nuolat sulaukia pažįstamų ir buvusių svečių prašymų išnuomoti butą savaitei ar dviem – neoficialiai, niekur to nefiksuojant.

 

Sonis teigia visada atsisakantis: jis baiminasi pažeisti miesto taisykles, be to, jis teikia pirmenybę saugumui, kurį suteikia veikla per „Airbnb“ platformą.

 

„Nenorime rizikuoti“, – sakė jis.

 

Joseph Leovane

 

St. Albans, Kvinsas

 

Turto tipas: Vienbutis namas

 

Užsiėmimas: nedirbantis, neįgalus

 

„Airbnb“ šeimininkas nuo 2019 m.

 

Leovane'as praėjo ilgą miesto registracijos procesą, kad galėtų toliau priimti trumpalaikius svečius savo namuose. Vienas didžiausių iššūkių: laikytis taisyklės, kad jis privalo likti namuose, kol priima svečius.

 

Kadangi į jo namus yra tik vienas įėjimas, Leovane'as anksčiau įėjo į vidines duris, kurios skyrė apatinę zoną, kurioje jis gyvena, nuo laiptų, kuriais svečiai patenka į nuomojamą vietą antrame aukšte.

 

Įsigaliojus 2023 m. įstatymui, miesto inspektoriai jam užfiksavo keletą pažeidimų, įskaitant ir už duris, kurias jis turėjo išardyti.

 

„Ar leistumėte nepažįstamiems žmonėms patekti į savo namus su durimis be spynos?“ – sakė jis. „Tai neturi jokios prasmės.“

 

Kartą susituokusi pora, viešėjusi savaitę, atsivežė du didelius vokiečių aviganius.

 

Šunys lakstė laiptais aukštyn ir žemyn lodami kiekvieną kartą, kai kas nors prieidavo prie lauko durų.

 

Leovane'as laikėsi kuo didesnio atstumo.

 

„Jie man sakė: „šunys nekanda, jie geri šunys“, – sakė jis. – „Bet, klausyk, aš esu nepažįstamas su tais šunimis. Jie manęs nepažįsta.“

 

Leovane'as, kuris teigė, kad sąskaitoms apmokėti pasikliauja pajamomis, kurias gauna per „Airbnb“, teigė, kad praėjusiais metais uždirbo apie 11 000 USD. Prieš miesto susidorojimą jis gaudavo apie 30 000 USD per metus.“ [1]

 

1. U.S. News: Airbnb Hosts Who Are Holding Out --- Crackdown on short-term rentals drastically reduced the business. Here's how the hangers-on are making it work. King, Kate.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2026: A3. 

Airbnb Hosts Who Are Holding Out --- Crackdown on short-term rentals drastically reduced the business. Here's how the hangers-on are making it work.

“New York City three years ago enacted one of the country's strictest crackdowns on short-term rentals, which reduced the number of listings across the five boroughs by more than 90%.

 

Most hosts on Airbnb and other online-booking companies abruptly pulled their listings from the platforms after a new law enabled the city to enforce longstanding regulations on rentals of fewer than 30 days.

 

A small number of homeowners, however, are sticking it out. As of June, more than 3,500 hosts were registered with the city for short-term rentals.

 

At least another 9,000 are hosting guests for 30 days or longer, allowing them to bypass many of the city's regulations that apply to shorter stays.

 

The Wall Street Journal spoke with several New York City homeowners who continue to host Airbnb guests about their experiences.

 

Alex Story

 

East Village, Manhattan

 

Property type: Two-family townhouse

 

Occupation: Adjunct professor, aspiring novelist

 

Airbnb host since 2014

 

Story says it takes a while for the place she's lived in for the last 30 years to feel like home again after her Airbnb guests leave. Her home's second unit has a long-term tenant, and Story vacates her own space when she gets a booking. She stays with her partner or travels for at least a month, maybe two, in order to comply with the 30-day minimum stay rule.

 

During that time, her guests are truly living in her home. She had to set up automatic sprinklers to keep the outdoor plants alive. She often comes back to see the furniture's been rearranged. Once, someone threw away all her spices. Guests' left-behind socks and T-shirts surface weeks later.

 

"Five days or weeks at a time means it's still my home," she said. "If you're here for a month or two it becomes your place."

 

She bought the property, which once housed the 1980s-era nightclub, 8BC, in 1996. The building was in rough shape, and condemned a few years later. Story took out a large loan in 2003 to tear it down and rebuild.

 

"In the end, a lot of us are just people trying to get by, trying to keep our homes," she said.

 

Joy Williams

 

Harlem, Manhattan

 

Property type: Three-family home

 

Occupation: Entrepreneur and university administrator

 

Airbnb host since 2012

 

Williams lives with her sisters in the bottom unit of her three-family townhouse. She used to rent out one of the upper apartments on Airbnb for a few days or maybe a week at a time. But after the 2023 law took effect, Williams started hosting guests for 30 days or longer.

 

Joy's yellow brick and white limestone home is located in the historic Strivers' Row neighborhood, named for the culturally significant residents who have clustered there since the Harlem Renaissance in the early 1900s. Musicians ranging from composer Will Marion Cook to the rapper Tupac Shakur, and former Congressman Adam Clayton Powell, Jr. all lived there.

 

Williams's guests have included professors and other academics associated with New York schools, including nearby Columbia University, as well as visiting grandparents, summer interns and traveling nurses.

 

Still, her occupancy rate has declined to about 60% from over 80% and she brings in half the income she did with short-term rentals.

 

The problem is that bookings rarely line up perfectly, one after another, leaving periods where her unit is sitting empty. If one guest leaves on Sept. 15 and the next guest isn't scheduled to arrive until Oct. 1, for example, Williams loses out on two weeks' worth of potential rental income due to the 30-day minimum stay requirement.

 

"My preference would be to have the ability to do short-term rental," she said. "I could fill in the blanks."

 

Sanjay Soni

 

Windsor Terrace, Brooklyn

 

Property type: Two-family townhouse

 

Occupation: Small-business owner

 

Airbnb host since 2016

 

Soni and his wife invested more than $30,000 gut-renovating and furnishing their home's ground-floor apartment for their parents' monthslong visits from India. They bought an expensive mattress, installed a new stove and work station and fully stocked the kitchen with dishes and appliances.

 

To help pay their mortgage, they rent out the unit on Airbnb for 30 days or more during the nine to 10 months a year it isn't occupied by family.

 

But finding a tenant for a month hasn't been easy. Before the city's crackdown took effect, Soni earned an average $25,000 a year hosting short-term guests through Airbnb. Bookings dropped significantly after he switched to longer stays.

 

Soni hasn't been able to raise his rental rate in three years to cover his property's rising insurance, upkeep and utility expenses.

 

Most frustratingly, Soni, below, regularly fields requests from acquaintances and former guests offering to rent his apartment for a week or two at a time -- off the books.

 

Soni said he always declines, wary of running afoul of city rules but also because he prefers the security of operating through the Airbnb platform.

 

"We don't want to take any chances," he said.

 

Joseph Leovane

 

St. Albans, Queens

 

Property type: Single-family home

 

Occupation: not working, disabled

 

Airbnb host since 2019

 

Leovane went through the city's lengthy registration process to continue hosting short-term stays in his home. One of the biggest challenges: complying with the rule that he must remain in the home while hosting guests.

 

Since there is only one entrance to his home, Leovane had previously built an interior door inside the entryway that separated the downstairs area where he lives from the stairs that bring guests up to the space they rent on the second floor.

 

After the 2023 law took effect, city inspectors issued him a number of violations, including for the door, which he then had to tear down.

 

"Would you allow strangers in your house, with a door without a lock?" he said. "It doesn't make any sense."

 

One time a married couple who were staying for a week brought their two big German shepherds.

 

The dogs ran up and down the stairs, barking, every time someone came to the front door.

 

Leovane kept his distance as much as possible.

 

"They told me, 'the dogs don't bite, they're good dogs,'" he said. "But, hey, listen, I'm a stranger to those dogs. They don't know me."

 

Leovane, who said he relies on the revenue he earns through Airbnb to pay his bills, said he made about $11,000 last year. Before the city's crackdown, he pulled in about $30,000 a year.” [1]

 

1. U.S. News: Airbnb Hosts Who Are Holding Out --- Crackdown on short-term rentals drastically reduced the business. Here's how the hangers-on are making it work. King, Kate.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2026: A3. 

Putin Bids To Meet Trump, Xi For Deal On Ukraine --- Russian leader eyes favorable terms for settling war, with Zelensky frozen out

 

“Russian President Vladimir Putin has proposed that he, President Trump and Chinese leader Xi Jinping meet next month to talk about Ukraine in an attempt to negotiate an end to the four-year conflict that would favor Moscow, said people familiar with the discussions.

 

The plan represents an attempt by Putin to capitalize on warming ties between Trump and the Russian leader that have alarmed Ukraine and its allies in Washington and Europe.

 

Such a summit -- one without the involvement of Ukrainian President Volodymyr Zelensky -- would be unprecedented and send alarm bells ringing in European capitals and beyond. It also comes as Trump's fellow Republicans are being pressed about why now is the time to ease pressure on Putin, a little over two weeks before midterm elections.

 

Putin floated the idea in an Oct. 9 phone call with Trump, said a former Russian intelligence officer briefed on the matter. That conversation also produced a deal for the U.S. to buy Russian diesel fuel and facilitate its sale on the global market.

 

Kremlin spokesman Dmitry Peskov confirmed that discussions were taking place over a potential meeting.

 

"There is no clear understanding yet regarding the meeting itself or its potential agenda, although all three parties acknowledge the hypothetical possibility of such a meeting taking place," he told The Wall Street Journal.

 

A senior U.S. official said Trump hadn't agreed to such a summit. Still, the official said the president could be receptive to the idea, given his desire to fulfill a 2024 campaign promise to settle the war. Trump had said it would be finished on "day one" of his new term, but he is now approaching nearly two years in office.

 

The Kremlin has suggested holding the trilateral dialogue on the sidelines of the coming Asia-Pacific Economic Cooperation summit, the people familiar with discussions said. That gathering takes place on Nov. 18 and 19 in Shenzhen, the southern Chinese tech hub.

 

A potential three-way dialogue on Chinese soil would mark a big step for Xi in his efforts to elevate China's role as a diplomatic power broker, said analysts who study China. Russian officials proposed the idea to Beijing through diplomatic channels, and the Chinese side has indicated that it wouldn't object if Trump is on board, said other people close to recent discussions between Moscow and Beijing.

 

"China wants to be seen as the pivot of the great powers, and potentially as a mediator between the U.S. and Russia," said Yun Sun, director of the China program at the Stimson Center, a Washington think tank.

 

The White House declined to comment. The Chinese Embassy in Washington didn't respond to a request for comment.

 

Putin has proposed a trilateral summit to both Trump and Xi on previous occasions, the former Russian intelligence officer said. This time, however, it comes during a broader reversal of Moscow's fortunes with Washington.

 

Trump just forged an agreement with Putin to get Russian diesel in a bid to lower fuel prices that have slowed the American economy and hurt Republican prospects in the midterm elections. On Friday, Trump halted implementation of sanctions that were to be imposed on Russia under a bipartisan bill he signed last month, drawing criticism from lawmakers including some of his allies.

 

The senior White House official said Trump made the decisions after seeing few other good options to lower prices, and told his aides he knew he would be criticized for it.

 

The consensus among energy experts is that Trump's war on Iran is the primary cause of rising diesel prices and that the amount of fuel Russia has promised to sell wouldn't move the market much.

 

At the same time, Trump has shown renewed frustration with Zelensky, saying the Ukrainian leader must stop strikes on Russian refineries and suggesting that the country needs a new president. U.S.-led efforts to broker an end to the war, meanwhile, have been largely stalled.

 

On social media Sunday, Trump took aim at Zelensky, following Ukraine's strike on an oil terminal in Putin's home city of St. Petersburg earlier in the day. He accused the Ukrainian leader of targeting Russian diesel refineries and saying he "doesn't want to end this war, and probably never did."

 

Trump said he was holding off on imposing sanctions because he didn't want to drive Russia away from the bargaining table. "I WANT THIS WAR END!" he wrote.

 

Moscow sees a potential three-way dialogue as a way of cementing Russia's membership in a club of great global powers, a status Putin has sought since he entered the Kremlin in 2000. The format also excludes from the picture Europe.

 

The former Russian intelligence officer said Putin has broad ambitions for the trilateral format as a second Yalta summit, which would divide the globe into spheres of influence.

 

Even if Xi and Trump are unlikely to agree to that, the image of the American, Russian and Chinese leaders negotiating the fate of one nation would be a powerful signal.

 

In Taipei, it could reinforce fears that Taiwan's own future might be one day bargained over in a similar forum -- particularly as Beijing has never renounced the use of force to bring the self-governing democratic island under its control.

 

The summit isn't without risk for Xi. Chinese officials have concerns about allowing a geopolitical side show to overshadow their designs to use the summit as a showcase of China's role in the region, said some of the people close to the discussions.

 

Xi is attempting to walk a fine line between continuing his support for Putin and maintaining China's economic ties with Europe, the people said. A trilateral meeting like this could risk drawing China more directly into the Ukraine conflict and provoke a backlash from European capitals already wary of Beijing's tilt toward Moscow.” [1]

 

1. Putin Bids To Meet Trump, Xi For Deal On Ukraine --- Russian leader eyes favorable terms for settling war, with Zelensky frozen out. Wei, Lingling; Leary, Alex; Grove, Thomas; Dawsey, Josh.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2026: A1. 

Putinas siekia susitikti su Trumpu ir Xi, kad susitartų dėl Ukrainos – Rusijos lyderis tikisi palankių karo užbaigimo sąlygų, paliekant nuošalyje Zelenskį

 

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti susitikimą su prezidentu Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, šio susitikimo, kuris galėtų įvykti kitą mėnesį, tikslas – aptarti Ukrainos klausimą ir susitarti dėl ketverius metus trunkančio konflikto užbaigimo Maskvai palankiomis sąlygomis.

 

Šiuo planu Putinas siekia pasinaudoti šiltėjančiais santykiais tarp Trumpo ir Rusijos lyderio – tendencija, kuri kelia nerimą Ukrainai bei jos sąjungininkams Vašingtone ir Europoje.

 

Toks viršūnių susitikimas, kuriame nedalyvautų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, būtų precedento neturintis įvykis ir sukeltų didelį susirūpinimą Europos sostinėse bei už jų ribų. Be to, ši iniciatyva pasirodo tuo metu, kai Trumpo partijos kolegos respublikonai sulaukia klausimų, kodėl būtent dabar – likus vos daugiau nei dviem savaitėms iki kadencijos vidurio rinkimų – reikėtų silpninti spaudimą Putinui.

 

Apie šią idėją Putinas užsiminė spalio 9 d. vykusiame pokalbyje telefonu su Trumpu, teigia buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas, informuotas apie šį reikalą. Pokalbio metu taip pat buvo sutarta, kad JAV pirks rusišką dyzelinį kurą ir padės jam patekti į pasaulinę rinką.

 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad vyksta diskusijos dėl galimo susitikimo.

 

„Kol kas nėra aiškaus sutarimo nei dėl paties susitikimo, nei dėl galimos jo darbotvarkės, nors visos trys šalys pripažįsta, kad toks susitikimas teoriškai yra įmanomas“, – sakė jis leidiniui „The Wall Street Journal“.

 

Aukšto rango JAV pareigūnas teigė, kad Trumpas dar nėra sutikęs dalyvauti tokiame viršūnių susitikime. Visgi pareigūnas pridūrė, kad prezidentas gali būti linkęs svarstyti šią idėją, atsižvelgiant į jo norą įgyvendinti 2024 m. rinkimų kampanijos pažadą užbaigti karą. Trumpas buvo sakęs, kad karas baigsis „pirmąją“ jo naujos kadencijos dieną, tačiau dabar jis jau eina pareigas beveik dvejus metus.

 

Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, Kremlius pasiūlė surengti šį trišalį dialogą artėjančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose. Šis renginys vyks lapkričio 18–19 d. Šendžene – technologijų centre pietų Kinijoje.

 

Galimas trišalis dialogas Kinijos teritorijoje taptų svarbiu žingsniu Xi Jinpingui, siekiančiam sustiprinti Kinijos vaidmenį,kaip diplomatinės tarpininkės ir įtakos darytojos, teigia Kiniją tyrinėjantys analitikai. Pasak kitų asmenų, susipažinusių su pastarojo meto Maskvos ir Pekino derybomis, Rusijos pareigūnai šią idėją Pekinui perdavė diplomatiniais kanalais, o Kinijos pusė leido suprasti, kad neprieštarautų, jei tam pritartų ir D. Trumpas.

 

„Kinija nori būti matoma kaip didžiųjų galių ašis ir, galbūt, kaip tarpininkė tarp JAV bei Rusijos“, – teigia Yun Sun, Vašingtono analitinio centro „Stimson Center“ Kinijos programos direktorė.

 

Baltieji rūmai atsisakė komentuoti. Kinijos ambasada Vašingtone į prašymą pateikti komentarą neatsakė.

 

Pasak buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno, V. Putinas ir anksčiau yra siūlęs D. Trumpui bei Xi Jinpingui surengti trišalį viršūnių susitikimą. Tačiau šį kartą toks pasiūlymas teikiamas tuo metu, kai Maskvos santykiai su Vašingtonu iš esmės keičiasi.

 

D. Trumpas ką tik susitarė su V. Putinu dėl rusiško dyzelino importo, siekdamas sumažinti degalų kainas, kurios stabdo JAV ekonomiką ir kenkia Respublikonų partijos perspektyvoms artėjančiuose kadencijos vidurio rinkimuose. Penktadienį D. Trumpas sustabdė sankcijų, numatytų praėjusį mėnesį jo pasirašytame abiejų partijų remiamame įstatyme, įgyvendinimą. Tai sulaukė įstatymų leidėjų, įskaitant kai kuriuos jo sąjungininkus, kritikos.

 

Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad D. Trumpas priėmė šiuos sprendimus nematydamas kitų tinkamų būdų kainoms sumažinti; jis taip pat sakė savo padėjėjams suprantąs, kad už tai sulauks kritikos.

 

Energetikos ekspertų nuomone, pagrindinė dyzelino kainų kilimo priežastis yra D. Trumpo pradėtas „karas“ prieš Iraną, o Rusijos pažadėtas parduoti degalų kiekis rinkai didelės įtakos neturės.

 

Tuo pat metu D. Trumpas vėl išreiškė nepasitenkinimą V. Zelenskiu – pareiškė, kad Ukrainos lyderis privalo nutraukti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, ir užsiminė, kad Ukrainai reikia naujo prezidento. Tuo tarpu JAV vadovaujamos pastangos tarpininkauti siekiant užbaigti karą iš esmės yra įstrigusios.

 

Sekmadienį socialiniuose tinkluose D. Trumpas aštriai kritikavo V. Zelenskį po to, kai Ukraina anksčiau tą dieną surengė ataką prieš naftos terminalą Sankt Peterburge – mieste, kuriame gimė V. Putinas. Jis apkaltino Ukrainos lyderį taikantis į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir pareiškė, kad V. Zelenskis „nenori užbaigti šio karo, o galbūt niekada ir nenorėjo“.

 

D. Trumpas teigė, kad susilaiko dėl sankcijų įvedimo, nes nenorėjo atbaidyti Rusijos nuo derybų stalo. „NORIU, KAD ŠIS KARAS BAIGTŲSI!“ – rašė jis.

 

Maskva galimą trišalį dialogą vertina kaip būdą įtvirtinti Rusijos narystę didžiųjų pasaulio galių klube – statusą, kurio Putinas siekė nuo pat atėjimo į Kremlių 2000-aisiais. Be to, šiame formate nelieka vietos Europai.

 

Buvęs Rusijos žvalgybos pareigininkas teigė, kad Putinas puoselėja plačius užmojus šio trišalio formato atžvilgiu – jis norėtų, kad tai taptų antruoju Jaltos susitikimu, kurio metu pasaulis būtų padalytas į įtakos sferas.

 

Net jei mažai tikėtina, kad Xi ir Trumpas tam pritars, susitikimas, kuriame JAV, Rusijos ir Kinijos lyderiai derasi dėl vienos valstybės likimo, būtų galingas signalas.

 

Taipėjuje tai galėtų sustiprinti nuogąstavimus, kad vieną dieną panašiame formate gali būti deramasi ir dėl paties Taivano ateities – ypač turint omenyje, kad Pekinas niekada nėra atsisakęs galimybės panaudoti jėgą, siekdamas perimti savivaldžią demokratinę salą savo kontrolėn.

 

Šis viršūnių susitikimas Xi Jinpingui kelia tam tikrą riziką. Pasak su derybomis susijusių šaltinių, Kinijos pareigūnai baiminasi, kad toks geopolitinis šalutinis įvykis gali užgožti jų tikslą – pasinaudoti susitikimu ir pademonstruoti Kinijos vaidmenį regione.

 

Šaltinių teigimu, Xi Jinpingas bando laviruoti: jis nori ir toliau remti Vladimirą Putiną, ir išsaugoti Kinijos ekonominius ryšius su Europa. Toks trišalis susitikimas gali padidinti riziką, kad Kinija bus tiesiogiau įtraukta į konfliktą Ukrainoje, ir išprovokuoti neigiamą reakciją iš Europos sostinių, kurios ir taip nerimauja dėl Pekino polinkio artintis prie Maskvos.“ [1]

 

1. Putin Bids To Meet Trump, Xi For Deal On Ukraine --- Russian leader eyes favorable terms for settling war, with Zelensky frozen out. Wei, Lingling; Leary, Alex; Grove, Thomas; Dawsey, Josh.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2026: A1. 

Lietuvius iš mūsų šalies veja ne tik atlyginimai

“Pastarųjų metų statistika atskleidžia, kad vis daugiau lietuvių vėl dairosi į užsienį ir svarsto galimybę išvykti iš Lietuvos. Ar verta nerimauti, kad gali prasidėti nauja emigracijos banga? Kas žmones skatina palikti Lietuvą? Ar šalis gali pasiūlyti pakankamai patrauklias gyvenimo ir darbo sąlygas ir ką būtina keisti, kad lietuviai savo ateitį kurtų čia, atsakė Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

 

– Tai pirmą kartą per pastaruosius šešerius metus emigruojančių buvo daugiau nei vykstančių į šalį. Ar tai vertinant kaip trumpalaikį kažkokį reiškinį dėl tam tikrų aplinkybių, ar vis dėlto jau galime matyti besikeičiančias tendencijas?

 

– Na, gal liūdniausia tai, kad tų imigruojančių pastaruosius penketą metų nebuvo tiek daug, kiek galbūt buvo tikimasi, ir Lietuva, ko gero, nepadarė visko, ką galėjo padaryti, kad mes prisiviliotume daugiau tų emigravusių Lietuvos piliečių atgal į savo šalį. Nes ekonomika tikrai klestėjo, bet tai sukliudydavo kažkas: tai pandemija, tai karas Ukrainoje, tai kažkokie šokai, palūkanos ir panašiai, tai kažkokios biurokratinės kliūtys, kai vaikams sudėtinga įsilieti į tą sistemą.

 

Ir dabar mes matome tokią, na, nelabai malonią tendenciją, kai išvykstančiųjų iš Lietuvos vėl šiek tiek daugėja, o atvykstančiųjų į Lietuvą mažėja, ir tas balansas, ko gero, gali būti šiais metais netgi ir neigiamas pagal laikotarpį.

 

– Tai dėl kokių priežasčių žmonės išvyksta? Na, vienas faktorių greičiausiai atlyginimas. Skandinavijoje, paminėjote, berods porą ar daugiau galima gauti už tą patį darbą. Geopolitinė situacija kiek lemia? Kokia jūsų nuomonė, kokios pačios pagrindinės priežastys tokiu srautu?

 

– Aš čia sakyčiau, trys pagrindinės priežastys. Tai dvi, kurios išstumia gyventojus, yra grynai ekonominės. Tai yra būstas, labai stipriai brangstantis būstas. Būstas brangsta žymiai sparčiau, negu kyla gyventojų pajamos, ir gyventojai, kurie svarsto, tarkime, emigruoti į kažkokius didžiuosius miestus, ypač Vilniuje, jie pamato, kad Vilniuje atlyginimų ir būsto kainų santykis nėra pats geriausias. Iš esmės, jeigu mes palyginsim su Skandinavijos šalimis, kiek metų reikia dirbti, norint įsigyti vidutinį būstą, Vilnius yra brangiausias iš dabar visų Skandinavijos šalių sostinių, nekalbant apie kitų šalių sostines.

 

Tai antras dalykas – bendrai kainų lygis stipriai pakilęs, nes anksčiau būdavo toks: na, gerai, čia mažesni atlyginimai, bet ir pigiau. Dabar čia mažesni atlyginimai, bet nebėra pigiau. Kai kuriose netgi Vakarų Europos šalyse yra pigiau.

 

Ir trečias dalykas – tai yra konkurencija iš imigrantų, ypatingai tam tikruose sektoriuose susikoncentravę, kaip, tarkime, statybos sektoriuje. Taip pat darbuotojų nuoma spartėja pramonės sektoriuje ir tiesiog vietos gyventojai, arba jie, na, dirbdami Lietuvoje, galbūt net ir valstybinės kalbos negali kitą kartą naudoti. Tai koks yra tada skirtumas, ar Lietuvoje dirbti su tais atvykusiais žmonėmis, ar vykti galbūt ir į Skandinavijos šalis su tais pačiais atvykėliais dirbti tenais, tiktai su didesniu atlyginimu. Tai, manyčiau, kad tai šiek tiek turi taip pat poveikį.

 

Na, ir kažkiek tai gal geopolitinis tas fonas, bet kaip politinis fonas nuo 2022 metų jis kažkaip labai nepasireiškęs.

 

– Paminėjote, kad tai yra žingsnių, kurių Lietuva nepadarė, neišnaudojo, nepaisant augančios ekonomikos, augančių atlyginimų. Tai minėjote. Būsto perkamumas yra problema. Ką galbūt ir šiuo, ir kitais atžvilgiais galėjo padaryti Lietuva, kad ta situacija šiandien būtų kitokia?

 

– Na, tiesiog gal daugiau reikės skirti dėmesio proaktyviai pritraukiant žmones, nes toks kartais susidarė įspūdis, ypatingai prieš penketą metų. Aš sakiau, kad labai didelė galimybė buvo pandemijos laikais, bet visi užsiėmė ten kažkokiais ribojimais. Sakiau, nu, gerai, ten kita tema, reikia gal kažkiek, tai sakau, jūs naudokitės proga, nes žmonės dirba iš namų.

 

Tai jeigu pradės dirbti iš namų Lietuvoje, tai Lietuva ir taps jiems namais. Tai reikėjo tada daryti viską – nuolaidas mokestines, viską, ką tik nori, kad čia ateitų dirbti, nes koks jau skirtumas, kur sėdėt? Dar čia nuoma yra pigesnė negu ten, kokiam Londone ar kažkur. Tai čia buvo, sakykim, tokia, reikėjo tokio didžiulio timptelėjimo ir būtume, manau, daugiau prisitraukę.

 

O bendrai tai, aišku, dar turim vis dar tokių minimalių iššūkių, kai, tarkim, atvyksta šeima su vaikais ir, tarkime, vaikams nėra vietos darželyje, mokykloje. Sako: palaukite pusę metų, nuo kitų metų jūs priimsime. Na, tai tada, aišku, atšaldo norus. Tai reikia daryti, bent jau turėti sistemą, kuri būtų kiek įmanoma draugiškesnė tiems žmonėms, kurie nori sugrįžti.”

 

It’s Not Just Wages Driving Lithuanians Out of the Country

“Statistics from recent years reveal that an increasing number of Lithuanians are once again looking abroad and considering leaving Lithuania. Is there cause for concern that a new wave of emigration might be beginning? What is prompting people to leave Lithuania? Can the country offer sufficiently attractive living and working conditions, and what needs to change so that Lithuanians choose to build their futures here? Žygimantas Mauricas, Chief Economist at Luminor, provides some answers.

 

– For the first time in the last six years, the number of people emigrating has exceeded the number of people arriving in the country. Should this be viewed as a short-term phenomenon driven by specific circumstances, or are we actually seeing a shift in trends?

 

– Well, perhaps the most disheartening aspect is that the number of people immigrating over the past five years has not been as high as might have been expected. It seems Lithuania did not do everything it could to entice more of its citizens who had previously emigrated to return home. While the economy was certainly thriving, various factors got in the way—be it the pandemic, the war in Ukraine, economic shocks, interest rate fluctuations, or even bureaucratic hurdles, such as the difficulties children face when trying to integrate into the local system.” And now we are seeing a rather unpleasant trend: the number of people leaving Lithuania is rising slightly again, while the number of people arriving is falling. It is quite possible that, for the current period, the net balance could even turn negative.

 

– So, why are people leaving? One factor is likely wages—as you mentioned, in Scandinavia, one might earn twice as much, or even more, for the same job. To what extent does the geopolitical situation play a role? In your opinion, what are the primary reasons driving this flow of people?

 

– I would identify three main reasons. Two of these—the factors pushing people to leave—are purely economic. The first is housing—specifically, the sharp rise in housing costs. Housing prices are increasing much faster than people’s incomes. Those considering a move—for instance, to a major city like Vilnius—soon realize that the ratio between wages and housing costs is far from ideal. In fact, if we compare how many years of work are required to purchase an average home, Vilnius is the most expensive among the capitals of the Scandinavian countries—to say nothing of other nations' capitals.

 

The second factor is the general rise in price levels; previously, the situation was: "Well, sure, wages are lower here, but the cost of living is lower, too." Wages here are lower now, yet the cost of living is no longer cheaper. In some Western European countries, it is actually less expensive.

 

A third factor is competition from immigrants, who are concentrated in specific sectors—for instance, construction. The use of temporary agency workers is also on the rise in the industrial sector. Consequently, local workers—even while employed within Lithuania—may find that they cannot even use the official state language in their daily work. So, what is the real difference between working alongside these newcomers in Lithuania versus going to, say, a Scandinavian country to work with the very same people—only for a higher wage? I believe this also has an impact.

 

Then there is the geopolitical backdrop, though, in terms of politics, this hasn't been a particularly prominent factor since 2022.

 

– You mentioned that there were steps Lithuania failed to take or opportunities it didn't seize, despite a growing economy and rising wages. Housing affordability is one such issue. What could Lithuania have done—in this and other respects—to ensure the situation today would be different?

 

– Well, perhaps more attention should have been paid to proactively attracting people; at times—especially about five years ago—that was the impression one got. I pointed out that there was a major opportunity during the pandemic, but everyone was preoccupied with various restrictions. I said, "Fine, that’s a separate issue—perhaps some measures were necessary—but you should seize this moment, given that people are working from home."

 

If people start working from home while in Lithuania, then Lithuania effectively becomes their home. We should have pulled out all the stops—tax incentives, whatever it took—to get them to come and work here. After all, what difference does it make where you sit? Besides, rent here is cheaper than in places like London. It would have taken a significant push, but I believe we could have attracted many more people.

 

More generally, of course, we still face certain challenges, for instance, when a family with children arrives, only to find there’s no space for the kids in a kindergarten or school. They’re told, "Wait six months; we’ll take you next year." Naturally, that dampens their enthusiasm. We need to ensure that our system is as welcoming as possible for those who wish to return.”