„JAV mažmenininkai ir gamintojai susiduria su vis didėjančiais vėlavimais Vakarų pakrantės uostuose, nes didėja įtampa tarp profesinių sąjungų dokininkų ir darbdavių, kurie jau daugiau, nei metus laikosi derybose dėl darbo.
Šio mėnesio pradžioje prasidėję darbo veiksmai sulėtino importo srautą per uostus ir paskatino Bideno administraciją įsikišti, kad derybos būtų sėkmingos.
Štai kaip atrodo padėtis uostuose ir prie derybų stalo ir kaip mes pasiekėme šį tašką.
Kaip trikdomi prievadai?
Nuo birželio 2 d. pagrindines pareigas užimantys doko darbuotojai sulėtino darbą arba nepasirodė krovinių krovos terminaluose uostuose nuo Kalifornijos iki Vašingtono valstijos nuo birželio 2 d. Darbo sutrikimai privertė kai kurias krovinių tvarkymo įstaigas uždaryti ryte ar po pietų vykdomas operacijas arba apriboti kranų skaičių, galintį dirbti, kad pakrauti ir iškrauti laivus. Ouklando uostas buvo laikinai uždarytas, bet vėliau vėl atidarytas.
Ar matome, kad kartojasi sutrikimai, kurie 2014–2015 m. užgniaužė importo srautus?
Darbo veiksmai iki šiol buvo tikslingi ir gana riboti. Tačiau ankstesnės derybos dėl sutarčių prasidėjo nuo pavienių sutrikimų, kurie peraugo į platesnius sutrikimus, dėl kurių buvo kuriamos didžiulės konteinerinių laivų sankaupos. Krovinių importo vėlavimas paskutiniame sutarčių cikle 2014 m. mažmenininkams kainavo milijonus dolerių dėl prarastų pardavimų, o sankaupos uostuose buvo išgrynintos po kelių mėnesių, kai buvo pasiektas susitarimas 2015 m.
Kodėl įtampa auga?
Nuo 2022 m. gegužės mėn. prasidėjusių derybų derybininkai pasiekė susitarimus dėl lengvatų ir automatikos naudojimo prieplaukose, tačiau jie atsitrenkė į sieną, kai gegužės 29-ąją pradėjo kalbėti apie atlyginimus.
Žmonės, susipažinę su derybomis, sako, kad Tarptautinė Longshore ir Warehouse Union, atstovaujanti apie 22 000 dokininkų 29 Vakarų pakrantės uostuose, iš pradžių siekė padvigubinti jų atlyginimus per šešerių metų sutarties galiojimo laikotarpį. Praėjusią savaitę abi šalys apsikeitė pasiūlymais dėl darbo užmokesčio, tačiau jie lieka toli vienas nuo kito.
Ramiojo vandenyno jūrų asociacija, atstovaujanti darbdaviams ir kurioje dominuoja vandenynų vežėjai, teigia, kad negali sau leisti didelių padidinimų, kurių siekia dokininkų sąjunga, įdarbinant visą darbo dieną dirbančius darbuotojus.
Kodėl vežėjai nenori kelti atlyginimų?
Pasak žmonių, susipažinusių su derybomis, vežėjai tikisi gerokai padidinti atlyginimus, įskaitant daugiau, nei 10%, padidinimą pirmaisiais naujosios sutarties metais. Tačiau vežėjai nerimauja dėl daug didesnių darbo sąnaudų periodiškai klestinčioje ir žlugančioje pramonėje, kuri, atrodo, artėja prie nuosmukio.
Daugelis laivybos linijų per pandemiją uždirbo didžiulį pelną, tačiau per pastaruosius metus laivybos kainos smuko.
Danijoje įsikūrusios jūrų duomenų bendrovės „Sea-Intelligence“ duomenimis, kai kurių didžiausių vežėjų pelnas per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2022 m., sumažėjo vidutiniškai 81 proc., nors jis vis dar buvo 10 kartų didesnis nei 2019 m.
Kas bus toliau?
Pasak žmonių, susipažinusių su derybomis, jei šalims nepavyks greitai susitarti, joms gali tekti raginti Bideno administraciją įsikišti.
JAV prekybos rūmai penktadienį paprašė Bideno administracijos paskirti nepriklausomą tarpininką, kuris padėtų šalims pasiekti susitarimą, kol vėlavimai dar neturės įtakos JAV tiekimo grandinėms.
Jei tarpininkas negali padėti abiem šalims susitarti, prezidentas Bidenas gali remtis federaliniu įstatymu, kad priverstų doko darbuotojus atnaujinti įprastą veiklą." [1]
Pelnas vis dar buvo 10 kartų didesnis, nei 2019 m., bet atlyginimus kelti du kartus nenori? Kaip lietuviška... Bidenas irgi stovi prieš sunkius rinkimus, jam tie profsąjungiečiai labai reikalingi, bandant išsaugoti jo paties darbo vietą.
1. EXCHANGE --- How West Coast Port Talks Led to Disruption. Berger, Paul.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 10 June 2023: B.10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą