Europinis biurokratinis pseudokapitalizmas artėja prie liepto galo. Lietuvoje taip pat

"Įvyko tai, kas turėjo įvykti, kol girgždėdama ir prievartaujama vis dar egzistuoja demokratija. Gali savo naudai pajungti visus įmanomus išteklius, kvailius ir papirktus prisiplakėlius, bet tiesos akimirka ateina. Yra ir bus daug įvairiausių nuomonių, kodėl Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pralaimėjo, bet apibendrinantis atsakymas yra trumpas: Lietuvos žmonės balsavo prieš „konservatorių“ sukeltą šaltąjį pilietinį karą. Ir dabar pagrindinis visos mąstančios visuomenės dalies, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, tikslas – kuo skubiau likviduoti jo padarinius ir sustatyti visus įmanomus saugiklius, kad toks vėl negalėtų kiltų ateityje.

Kas vyko pastaraisiais metais? Visų mokesčių mokėtojų pinigais „konservatoriai“ aktyviai pirko sau elektoratą, sparčiai augino biurokratų armiją, be saiko kėlė atlyginimus viešajam sektoriui, kurie niekaip nesusiję nei su jo efektyvumu, nei su geresne paslaugų kokybe, nei su kitais kokybiniais rodikliais. Kur jūs matėte normalią valstybę, kurioje verslas sako, kad nebeišgali konkuruoti su valstybe atlyginimų dydžiais? Vis dar įžūliai klaidindami lengvatikius, kad yra dešinieji, „konservatoriai“ plačiais mostais taškė pinigus.

Kažkada Margaret Thatcher sakė, kad socializmas yra gerai tol, kol nesibaigia pinigai. Daug ženklų rodo, kad europinis biurokratinis pseudokapitalizmas artėja prie liepto galo. Biurokratijoje ir pertekliniame reguliavime skęstanti Europos Sąjunga (ES) konkurencingumu ir technologijų sektoriuje beviltiškai atsilieka nuo JAV ir Kinijos. Didysis verslas jau piešia apokaliptines griūties prognozes, tektoniniai pokyčiai prasidėjo Vokietijoje ir kitose didžiosiose ekonomikose, slenka ir link mūsų. O žinot, kas bus didieji lūzeriai? Visa ta beviltiška užingridų kariauna, naujos kartos dykaduoniai – laimingiausi pasaulyje sėdmaišininkai, liumpeninteligentai, iš valstybės saujos mintantys projektiniai menininkai, pseudomokslininkai ir kiti išlaikytiniai, kurie realios rinkos ekonomikos sąlygomis būtų visiškai nekonkurencingi, nes nekuria visuomenei reikalingų produktų, kuriuos ji norėtų pirkti. Tai reiškia, kad jie bus bedarbiai."