„Didžiąją žmonijos istorijos dalį virusai buvo mūsų nematomi priešai – RNR ir DNR dalelės, kurios užgrobia mūsų ląsteles. Tačiau mumyse tyliai slypi, dar labiau stebinanti, tiesa: beveik 8 % žmogaus genomo yra virusinės kilmės. Evoliucija senovės infekcijas pavertė esminėmis žmogaus biologijos dalimis, įskaitant placentą ir adaptyvųjį imunitetą. Dabar mokslininkai virusus naudoja anksčiau mirtinoms ligoms gydyti.
Septintajame dešimtmetyje atlikti novatoriški adenovirusų (AAV) tyrimai leido atrasti, kad jie gali pernešti terapinius genus į pacientų ląsteles. Kadangi AAV patikimai nesiintegruoja į žmogaus DNR, jų klinikinis panaudojimas daugiausia apsiriboja ligomis, pažeidžiančiomis audinius, kurių ląstelės dalijasi minimaliai, pavyzdžiui, kepenis, raumenis ir akis.
Tačiau dešimtajame dešimtmetyje virusas, sukeliantis AIDS, pasirodė esąs sprendimas. Tyrėjai atrado, kaip pašalinti destruktyvius ŽIV genus ir pritaikyti jį kaip „lentivirusinį vektorių“ – įrankį, skirtą terapiniams genams tiesiogiai pernešti į ląsteles ir integruoti juos į paciento DNR. Tai išplėtė genų terapiją ne tik retoms paveldimoms ligoms, bet ir sudėtingoms ligoms, kurioms būdingas greitas ląstelės dalijimasis. Lentivirusiniai vektoriai tapo revoliucija onkologijoje.
„Novartis“ sukurtas vaistas „Kymriah“ 2017 m. tapo pirmuoju gydymo būdu, naudojant šią technologiją, ir gavo JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinimą. Ši terapija perprogramuoja paciento imunines ląsteles kovoti su leukemija, paversdama mirties nuosprendį daugeliui išgydoma liga. Nuo tada lentivirusiniai vektoriai buvo naudojami genų terapijoms, kurios gydo ligas nuo pjautuvinių ląstelių anemijos iki beta talasemijos.
Šie gydymo būdai yra „ex vivo“, tai reiškia, kad jie pašalina paciento ląsteles ir gydo jas specializuotose įstaigose. Procesas gali užtrukti mėnesius ir kainuoti daugiau, nei 1 milijoną, dolerių už dozę. Tačiau nauja biotechnologijų įmonių karta daro genų terapiją prieinamesnę, taikydama in vivo metodus, kai lentivirusiniai vektoriai perduoda genetines instrukcijas tiesiai į organizmą.
2025 m. mano įmonė „Umoja Biopharma“ gydė leukemijos ir limfomos pacientus, naudodama in vivo lentivirusą. Terapija sukurta taip, kad perprogramuotų paciento T ląsteles kovoti su vėžio ląstelėmis – nereikia jokių ląstelių ekstrakcijos, jokių mėnesių trukmės gamybos, jokių pavojingų chemoterapinių preparatų, jokių kelių milijonų dolerių gamybos sąnaudų. Ši inovacija galėtų padaryti gydymą prieinamą ligoninėms ir klinikoms, kurioms trūksta pažangios ląstelių gamybos infrastruktūros.
Tai, kartu su kitais lentivirusiniais in vivo gydymo būdais, kuriuos taiko tokios įmonės, kaip „AstraZeneca“ ir „AbbVie“, rodo ateitį, kai imuninės sistemos perprogramavimas gali tapti toks pat įprastas procesas, kaip ir vakcinos gavimas. Ta pati technologija galėtų būti pritaikyta autoimuninėms ligoms, tokioms, kaip vilkligė, ar net solidiniams navikams, atspariems dabartinėms imunoterapijoms, gydyti.
Šiuo metu patvirtintos AAV in vivo terapijos dažnai kainuoja septynženklę kainą. „Zolgensma“, in vivo terapija stuburo raumenų atrofijai gydyti, buvo pristatyta už 2,1 mln. USD už dozę – tuo metu tai buvo brangiausias vaistas, kurį FDA kada nors patvirtino. Kadangi in vivo sritis plečiasi nuo AAV terapijos iki lentivirusinių vektorių pagrindu sukurtos terapijos, šios kainos gali smarkiai sumažėti. Vienas in vivo lentivirusinio vektoriaus produkto gamybos ciklas galėtų gydyti dešimtis tūkstančių pacientų, o vienas AAV terapijos ciklas galėtų gydyti mažiau, nei 10 pacientų.
Šis pokytis transformuos genų terapiją iš butikinio vaisto nuo retų ligų į pagrindinę vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų ligų terapiją. Politikos formuotojams ir investuotojams reikia būti pasiruošus.
Pramonė sparčiai juda į priekį. Prognozuojama, kad iki 2034 m. pasaulinė ląstelių ir genų terapijos rinka viršys 100 mlrd. JAV dolerių. Didžiosios farmacijos įmonės lenktyniauja, kad užsitikrintų virusinių vektorių gamybos pajėgumus – tai pramonės kliūtis, kuri galėtų apibrėžti konkurencinį pranašumą ateinantį dešimtmetį.
Rizikos kapitalo investicijos į biofarmaciją 2024 m. visame pasaulyje viršijo 26 mlrd. JAV dolerių, o 10 % šios sumos buvo skirta ląstelių ir genų terapijai. Didelės farmacijos įmonės – nuo „AbbVie“ ir „Novartis“ iki „Johnson & Johnson“ – sudaro partnerystes arba vykdo įsigijimus, kad užsitikrintų naujos kartos genų perdavimo platformas. Pirmieji laimėtojai bus įmonės, kurios gali gaminti dideliu mastu, mažindamos kainą ir didindamos prieinamumą.
Tačiau kartu su inovacijomis kyla ir naujų problemų. Ta pati technologija, kuri galėtų išgydyti raumenų distrofiją, teoriškai galėtų būti netinkamai naudojama kosmetikos ar selektyviems požymiams. Reguliuotojai turi atidžiai naršyti šiose srityse, derindami inovacijas su etika. Skaidri priežiūra, pasauliniai standartai ir sąžininga kainodara nulems, ar ši revoliucija ištesės savo pažadą, ar kurstys visuomenės nepasitenkinimą.
Jei XX amžius priklausė antibiotikams ir chemoterapijai, XXI amžius gali priklausyti virusiniams vektoriams. – tai atradimas, žadantis kovoti su liga, išnaikinant ją pačioje genetinėje šaknyje. Tai priminimas, kad net ir mažiausi mūsų priešininkai gali tapti didžiausiu mūsų turtu.
---
Ponas Crismanas yra „Umoja Biopharma“ įkūrėjas ir vyriausiasis technologijų vadovas.“ [1]
1. How AIDS Helps Cure Cancer. Crisman, Ryan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Jan 2026: A15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą