“Manau, kad gražiausia mano namų dalis – šimtmetį skaičiuojančios pušinės grindys. Tačiau jose matyti ir dauguma bėgant laikui atsiradusių „randų“.
Didžiausias iš jų – beveik dviejų metrų ilgio atplaišota juosta toje vietoje, kur anksčiau buvo pritvirtintas slankiojančių spintos durų bėgelis, – badė man akis dvejus metus. Šį mėnesį nusprendžiau atlikti kosmetinį šios vietos remontą.
Tikslas – ne visiškai pašalinti pažeidimo pėdsakus, o optiškai juos užmaskuoti, kad jie nekristų į akis. Taikydami tuos pačius metodus, galite paslėpti įbrėžimus, įdaužas ir atplaišas savo grindyse bei ant beveik bet kokio medinio paviršiaus. (Svarbi išimtis – paviršiai, kurie liesis su maistu, pavyzdžiui, pjaustymo lentelės ar dubenys.)
Kosmetinis remontas skiriasi nuo visiško grindų atnaujinimo (restauravimo). Pastarasis procesas apima senos dangos visišką pašalinimą, pažeistų lentų keitimą arba jų lopymą nauja mediena, viso paviršiaus nudažymą vienoda spalva ir naujos, patvarios apsauginės dangos užtepimą. Tai sudėtingas, specifinių įgūdžių ir įrankių reikalaujantis darbas, kurį geriausia patikėti profesionalams.
Norint pasiekti norimą vizualinį efektą, pakanka paprastų įrankių ir medžiagų. Štai ką naudojau aš.
Įrankiai ir medžiagos
„Goodfilla“ – tai patvarus, vandens pagrindu pagamintas medienos glaistas, gerai sugeriantis beicą. Jo būna įvairių atspalvių, derančių prie skirtingų medienos rūšių, tačiau, mano nuomone, šviesus atspalvis yra universaliausias. Glaistui paskirstyti prireiks nedidelės mentelės, medvilninio skudurėlio pertekliui nuvalyti, o išdžiūvusiam paviršiui išlyginti – 180 grūdėtumo švitrinio popieriaus. Kad glaistas greičiau sukietėtų, galite naudoti statybinį arba įprastą plaukų džiovintuvą bei ventiliatorių.
Labai koncentruotus „TransTint“ dažiklius galima maišyti tarpusavyje ir išgauti unikalius atspalvius – taip padariau ir aš, sumaišęs „Honey Amber“ (medaus gintaro) ir „Dark Vintage Maple“ (tamsaus sendinto klevo) spalvas santykiu 2:1. Jie tirpsta tiek vandenyje, tiek alkoholyje. Aš renkuosi alkoholį, nes jis beveik akimirksniu išdžiūsta ir nesukelia medienos plaušų brinkimo. Galite naudoti laboratorinės kokybės 99 proc. denatūruotą etanolį (įsigyjamą internetu) arba 99 proc. izopropilo alkoholį (parduodamą kai kuriose vaistinėse). Venkite techninio denatūruoto alkoholio, parduodamo statybinių prekių parduotuvėse kaip kuras viryklėms. Jame paprastai yra didelis kiekis metanolio, kuris išskiria toksiškus garus.
Dažydami naudokite mažus teptukus smulkioms detalėms. Didelius plotus greitai nudažysite naudodami savadarbį medvilninį tamponą; tam puikiai tinka seni balti marškinėliai. Kad neišsiteptumėte pirštų, mūvėkite vienkartines pirštines.
„Boston Polish“ yra tradicinis gintaro atspalvio pastos pavidalo vaškas. Planuoju juo padengti iš naujo nudažytas grindis – tai bus apsauginis sluoksnis, pakeisiantis senąją poliuretano dangą (aliejinio pagrindo). Vaškas nėra toks patvarus, tačiau jį daug lengviau užtepti ir prižiūrėti.
1 žingsnis: Užtaisykite gilius įbrėžimus.
Viena iš grindų lentų po stumdomųjų durų bėgeliu buvo atskilusi ir seniau aplaidžiai sutaisyta. Dėl atsilaisvinusio varžto vienose duryse medienoje atsirado gilių vagų. Nuėmus bėgelį, kartu atsiskyrė ir atplaišota pušies medienos juostelė. Šias vietas sulyginau su grindų paviršiumi naudodamas medienos glaistą.
Jei pažeidimas gilesnis nei 3 mm (1/8 colio), geriausia glaistą tepti keliais plonais sluoksniais. Paskutinį sluoksnį tepkite taip, kad jis šiek tiek iškiltų virš grindų paviršiaus – džiūdamas glaistas susitrauks.
Šlifuojant rankomis lengviau viską tiksliai kontroliuoti nei naudojant elektrinį šlifuoklį ar šlifavimo kaladėlę. Judesiai turi būti trumpi ir lengvi; stenkitės sulyginti glaistą su grindų paviršiumi, tačiau nepašalinkite per daug senosios dangos aplinkiniuose kraštuose. Baigę darbą, nusiurbkite dulkes ir kruopščiai nuvalykite paviršių drėgna šluoste. Turi aiškiai matytis riba tarp glaisto ir originalios grindų dangos.
2 žingsnis: Sumaišykite beicą ir užtepkite pirmąjį sluoksnį.
Manau, kad beico maišymas ir tapyba akvarele turi daug bendro. Maišote spalvas iš ribotos paletės, kol išgaunate norimą atspalvį, o tada jį skiedžiate, kad gautumėte reikiamus niuansus.
Pirmiausia turite atkartoti pagrindinį grindų atspalvį ir toną. Visos medienos tekstūra pasižymi spalvų įvairove; pasirinkite plotelį, kuriame medienos raštas yra tamsesnis, ir stenkitės jį atitikti.
Bandomieji mišiniai gali būti labai mažais. Maišydamas skaičiuoju dažų lašus – penkis vienų, dešimt kitų, – kad tiksliai žinočiau proporcijas. Skiedžiu alkoholiu, kaskart pridėdamas maždaug po penkis mililitrus (arba arbatinį šaukštelį) skysčio. Gautus mišinius išbandau ant nedidelio pažeistos medienos ploto arba panašaus medienos atraižos gabalėlio, kol įsitikinu, kad spalva dera.
Tada paruošiu didesnį kiekį reikiamos spalvos ir atspalvio dažų (aš ruošiau 60 mililitrų). Galiausiai dalį koncentrato supilu į du atskirus indelius ir atskiedžiu iki skirtingo stiprumo. Taip gaunu tą patį atspalvį ir spalvą, tačiau skirtingo sodrumo lygių.
Mažiausio sodrumo mišiniu nudažau visą pažeistą plotą, kad spalva taptų vientisa. Tikslas – pasiekti spalvą, kuo labiau atitinkančią šviesiausias grindų vietas; tam gali prireikti kelių sluoksnių (kiekvienas sluoksnis išdžiūsta per minutę ar dvi).
3 žingsnis: Detalusis dažymas.
Kai būsite patenkinti pagrindinio dažų sluoksnio spalva, pereisite prie Derinkite medienos tekstūrą ir spalvinius niuansus naudodami sodresnius dažų mišinius. Ryškioms medienos rievių linijoms atkurti naudokite plonus teptukus ir greitus, laisvus judesius, o didesniems plotams dažyti – platesnius teptukus ir lėtesnius judesius.
Baigę darbą, turėsite apsaugoti paviršių tinkama apsaugine danga. Intensyvaus judėjimo zonose geriausiai tiks patvarus poliuretano lakas vandens pagrindu – tokie lakai plačiai naudojami nuo pat dešimtojo dešimtmečio. Senesniuose namuose gali būti išlikusi originali lako ar net šelako danga, prie kurios reikėtų derinti naująjį sluoksnį. Visų šių priemonių galima įsigyti tiek aerozolių, tiek tepamų teptuku pavidalu, tačiau verta žinoti, kad pasiekti profesionalų rezultatą nėra lengva.
Todėl nusprendžiau naudoti lengviausiai pritaikomą apsauginę priemonę – pastos pavidalo vašką. Tikiuosi, kad gintarinio atspalvio „Boston Polish“ vaškas suteiks nudažytoms vietoms šiek tiek oranžinio spindesio, būdingo senajai aliejinio poliuretano dangai, dengiančiai likusią grindų dalį; be to, manęs nevargina būtinybė kartą ar du per metus atnaujinti vaško sluoksnį.
Toks restauravimas reikalauja laiko, tad šviesa ėmė blėsti dar nespėjus sutvarkyti viso šešių pėdų (apie 1,8 m) ilgio pažeisto ploto. Dar liko šiek tiek smulkių detalių ir spalvų derinimo darbų, tačiau jau galima įsivaizduoti, koks bus galutinis rezultatas.“ [1]
1. Touching Up a Damaged Wood Floor: D.I.Y. Heffernan, Tim; Hodgin, Clark. New York Times (Online) New York Times Company. Oct 9, 2026.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą