Vėžio vakcinos – kitas didelis JAV Nacionaliniuose sveikatos institutuose (NIH) užmojis

 

Vėžio vakcinos – kitas didelis JAV Nacionaliniuose sveikatos institutuose (NIH) užmojis

 

O Lietuvoje kas darosi? Tylu, svirpliukai. Žinote, pripirkome tankų, tai visi gabiausieji dabar su tais tankais važinėja. Jie niekam kitam netinka, tik važinėti. Net karui netinka – jei dronų ir raketų didesnis spiečius, tai sudegina ir baigta.

 

"Paaiškėjo naujų detalių apie gruodį pradedamą iniciatyvą, kuria siekiama paspartinti vakcinų kūrimą – panašiai, kaip tai sėkmingai pavyko, kuriant COVID-19 vakciną.

 

Naujo tipo vėžio gydymo būdas – vakcinos – yra toks perspektyvus, kad jam sukurti ir atradimams paspartinti būtinos nacionalinio masto pastangos, teigia Nacionalinio vėžio instituto direktorius dr. Anthony Letai.

 

„Galime imtis veiksmų, kurių kitu atveju nebūtų įmanoma atlikti“, – kalbėjo jis apie naujus išteklius, skiriamus Nacionaliniuose sveikatos institutuose (NIH). – „Galime drąsiai investuoti į naujas idėjas.“

 

Šis didelis užmojis – tai planuojama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurioje dalyvaus NIH, ne pelno siekiantis NIH fondas, mokslininkai, farmacijos ir biotechnologijų įmonės, visuomeninės organizacijos, filantropai bei pacientai; visi jie bendradarbiaus kurdami ir bandydami šias vakcinas.

 

Šios vakcinos – tai kiekvienam pacientui individualiai pritaikomas gydymo būdas, skatinantis imuninę sistemą kovoti su konkrečiu paciento vėžiu. Injekcijos „išmoko“ imuninės sistemos T ląsteles atpažinti ir taikytis į pakitusius baltymus, aptinkamus tik paciento navike ir niekur kitur.

 

„Tikimės, kad tai bus panašu į COVID vakcinų kūrimo procesą“, – sakė NIH fondo vyresnioji klinikinės veiklos specialistė Stacey Adam, turėdama omenyje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, lėmusią spartų vakcinų nuo koronaviruso sukūrimą.

 

Pasak jos, tikimasi, kad vakcinų programa prasidės gruodį; iš pradžių dėmesys bus skiriamas kasos, kepenų ir storosios žarnos vėžiui, taip pat tam tikriems vaikų navikams gydyti.

 

„The New York Times“ pateiktoje dar nepublikuotoje ataskaitoje (angl. *white paper*) išsamiai aprašoma ši vakcinų iniciatyva ir pažymima, kad tai, kas dabar įmanoma kuriant vakcinas, „prieš dešimtmetį buvo laikoma daugiausia teorine galimybe“. Šis projektas vis dar yra rizikingas žingsnis: nėra garantijos, kad pradiniai daug žadantys vėžio vakcinų rezultatai pasiteisins. Medicinos istorijoje gausu pavyzdžių, kai gydymo būdai, ankstyvuosiuose tyrimuose atrodę itin perspektyvūs, vėliau nepasiteisindavo didesnio masto bandymuose.

 

Visgi susidomėjimas šiomis vakcinomis yra didžiulis.

 

„Tai visiškai nauja sritis“, – teigė „Parker“ instituto vadovė Karen Knudsen. Šis institutas, bendradarbiaudamas su Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) iniciatyva, skiria lėšų vakcinų tyrimams ir laiko juos vienu svarbiausių savo prioritetų.

 

Pasak dr. K. Knudsen, pradiniai melanomos, kasos vėžio, inkstų ląstelių karcinomos ir netgi glioblastomos (smegenų vėžio, kurio iki šiol nepavyko įveikti jokiais gydymo būdais) vakcinų tyrimų rezultatai yra „itin daug žadantys“.

 

Vėžio vakcinos skiriasi nuo vakcinų nuo COVID-19 ar kitų ligų, pavyzdžiui, tymų ar gripo. Pastarosios apsaugo nuo ligos, o vėžio vakcinos kovoja su jau esamu naviku.

 

Vis dėlto jos panašios į vakcinas nuo COVID-19 tuo, kad daugumoje jų naudojama mRNR technologija – metodas, kurio D. Trumpo administracija nebuvo linkusi remti.

 

Kol kas tik vienas vakcinos tyrimas buvo pakankamai didelis, kad būtų gauti galutiniai rezultatai. Jame dalyvavo 1 137 pacientai, sergantys pažengusia melanoma.

 

Tyrimą atlikusios bendrovės „Merck“ ir „Moderna“ rugpjūtį pranešė, kad vakcina pailgino laikotarpį iki vėžio atsinaujinimo ir laiką iki ligos išplitimo. Visus tyrimo duomenis bendrovės planuoja paskelbti vėliau šį mėnesį.

 

Dr. Adam nusiteikusi optimistiškai: „Mokslinis pagrindas ir technologijos jau egzistuoja“, – sakė ji.

 

„Viskas pasiekė lemiamą etapą, – pridūrė ji. – Dabar pats metas imtis ryžtingų veiksmų.“ Nors ši viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė semsis patirties iš pasaulinio masto COVID-19 vakcinų kūrimo proceso, vėžio vakcinų kūrimo tempai bus gerokai lėtesni. Tikimasi, kad iniciatyvos pirmasis etapas, kurį sudarys nedidelės apimties tyrimai, truks apie trejus metus ir leis sukaupti „pagrindinę informaciją apie įvairius techninius vakcinų kūrimo metodus“, – teigė dr. Letai.

 

Numatoma, kad antrojo etapo didesnės apimties klinikiniai tyrimai truks mažiausiai ketverius metus; juose dalyvaus nacionalinis klinikinių tyrimų centrų tinklas, o galutinis tikslas – gauti konkrečius, patikimus rezultatus. Pasak dr. Adamo, pagrindinis tikslas – kad „per 7–10 metų bet kuris į gydytojo kabinetą užsukęs pacientas galėtų gauti tokią vakciną“.

 

Tai vis tiek yra greičiau nei įprastai be šios iniciatyvos, kai vien FDA (JAV Maisto ir vaistų administracijos) patvirtinimo gavimas gali užtrukti nuo 8 iki 15 metų, pažymėjo dr. Adamas. Be to, be šios iniciatyvos darbas būtų buvęs fragmentiškas ir nekoordinuotas.

 

Šią iniciatyvą įkvėpė nedideli, fragmentiški tyrimai, davę daug žadančių rezultatų.

 

Tarp jų buvo, pavyzdžiui, tyrimas, kuriame dalyvavo inkstų vėžiu sergantys pacientai; jam vadovavo dr. Catherine J. Wu iš „Dana-Farber“ vėžio instituto kartu su kolegomis. Tyrėjai paėmė naviko ląsteles iš pacientų, sergančių pažengusios stadijos inkstų vėžiu, pirminės operacijos metu. Tuomet kiekvienam pacientui jie sukūrė vakciną, skirtą kovoti su konkretaus paciento navikui būdingomis mutacijomis.

 

Tokio nedidelio masto tyrime neįmanoma vienareikšmiškai pasakyti, ar pacientai visiškai pasveiko, tačiau praėjus 40 mėnesių nė vienam iš devynių pacientų vėžys nebuvo atsinaujinęs. Įprastomis aplinkybėmis 30–50 proc. pacientų liga atsinaujintų per dvejus metus.

 

Šiuo metu dr. Wu su kolegomis kuria vakcinas pacientams, sergantiems glioblastoma, taip pat ir sergantiesiems kiaušidžių vėžiu.

 

Dar vienas daug žadantis ankstyvasis tyrimas buvo skirtas kasos vėžiui. Pasak dr. Vinodo Balachandrano iš „Memorial Sloan Kettering“ vėžio centro, net ir taikant geriausius gydymo metodus, beveik 90 proc. pacientų miršta per penkerius metus.

 

Jo vadovaujama grupė 2017 m. suplanavo nedidelį tyrimą, o 2019 m. jį pradėjo. Kai pacientams buvo atliekama operacija kasos vėžiui pašalinti, tyrėjai surinkdavo naviko audinius ir siųsdavo juos į „Genentech“ bei „BioNTech“ – įmonę, vėliau sukūrusią vakcinas nuo COVID-19. Šios bendrovės nustatydavo konkretaus paciento vėžiui būdingas mutacijas ir tuomet pagamindavo individualiai pritaikytą vakciną.

 

Tyrėjai gydė 16 pacientų ir stebėjo jų būklę iki šešerių metų. Septyni iš aštuonių pacientų, kurių organizmas reagavo į vakciną, tebėra gyvi, palyginti su vos dviem iš aštuonių, kurių organizmas į ją nesureagavo.

 

Vis dėlto tas pradinis tyrimas, nors ir daug žadantis, nebuvo galutinis.

 

„Negalime įrodyti, kad dėl vakcinų pacientai gyvena ilgiau“, – teigė dr. Balachandranas. Jo grupė kartu su partneriais iš pramonės sektoriaus 2023 m. pradėjo kur kas didesnį tyrimą, į kurį įtraukta 260 pacientų.

 

Remdamasis iki šiol gautais rezultatais, dr. Balachandranas optimistiškai vertina vakcinų terapijos ateitį. Tyrinėdamas kasos vėžį, jis ėmėsi ligos, kuri, kaip manyta, yra atspari imuninės sistemos atakoms: „Jei įveiksime šį sunkiausią riešutėlį, – sakė jis, – įveiksime ir kitus.“" [1]

1. Cancer Vaccines Are the N.I.H’s Next ‘Big Bet’. Kolata, Gina.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 9, 2026.