“Dar neseniai Augustas Hanningas žinojo didžiausias
Vokietijos paslaptis ir jas saugojo. Šiandien virš buvusio Vokietijos
Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovo galvos – įtarimų išdavus savo šalį
šešėlis.
Išskirtinė patirtis
Antradienio rytą kaukėti policijos pareigūnai išvedė
solidaus stoto 80-metį iš jo raudonų plytų namo Šiaurės Reino-Vestfalijos
žemėje esančiame Nordvalde. Čia užaugo plytinės savininko sūnus, čia jis grįžo
po įspūdingos karjeros Vokietijos saugumo struktūrose, jau tapęs įtakingu, daug
ryšių turinčiu žvalgybos pareigūnu. Vieno įtakingiausių Vokietijos saugumo
struktūrų veikėjų laukia gėdingas teismo procesas ir ilgi kalėjimo metai.
Vis dėlto iki teismo nuosprendžio jam galioja nekaltumo
prezumpcija, todėl apie nusikalstama vadinamą jo veiklą kol kas reikia kalbėti
tariamąja nuosaka arba vartoti žodį „galbūt“.
A. Hanningas karjerą kūrė paslapčių pasaulyje: iš pradžių
jas saugodamas, vėliau – rinkdamas ir panaudodamas Vokietijos labui. Teisės
absolventas iš pradžių pasirinko valstybės tarnautojo karjerą. Pirmiausia
Vokietijos vidaus reikalų ministerijoje, vėliau, kanclerio Helmuto Schmidto
laikais, – Federalinėje kanceliarijoje.
1986 m. A. Hanningas tapo nuolatinės atstovybės Rytų Berlyne
slaptosios informacijos apsaugos pareigūnu. Tai buvo savotiška Vakarų
Vokietijos ambasada VDR, tačiau dėl politinių priežasčių ji oficialiai negalėjo
būti vadinama ambasada, nes VFR nepripažino sovietų užimtos šalies dalies. Be
kita ko, A. Hanningas tuo metu buvo atsakingas už politinių kalinių išpirkimą.
Vėliau jis pasakojo, kad tie metai padarė jam didelę įtaką – kalbėjo apie VFR
vyrus, įkliuvusius į „Stasi“ paspęstus „medaus spąstus“, VDR sistemos žiaurų
elgesį su savo piliečiais.
Po Vokietijos susivienijimo A. Hanningas grįžo į Federalinę
kanceliariją ir greitai atsidūrė Vokietijos žvalgybos politikos centre.
Krikščionių demokratų kanclerio Helmuto Kohlio vadovaujamoje Vyriausybėje 1996
m. jis tapo žvalgybos tarnybų koordinatoriumi, o po dvejų metų, pasikeitus
Vyriausybei, socialdemokratų kancleris Gerhardas Schröderis paskyrė jį BND
prezidentu – šias pareigas jis ėjo iki 2005 m. A. Hanningas garsėjo kaip
profesionalas, buvo laikomas lojaliu, tačiau savarankiškai mąstančiu žmogumi.
BND A. Hanningas rado apgailėtinos būklės: pasibaigus
Šaltajam karui, ją kamavo finansinės problemos, stigo aiškios strateginės
krypties. Iš pradžių daugiausia dėmesio jis skyrė tam, kad ištrauktų tarnybą iš
šešėlio, o jos būstinė būtų perkelta iš Pulacho Bavarijoje į Berlyną. Kai
darbuotojai skundėsi, kad tuomet iš Vyriausybės nuolat sulauks skambučių su
prašymais įvertinti geopolitinius pokyčius, jis esą atsakė: „Būtent to aš ir
noriu.“ Vėliau Vokietijos kanclerio biuro darbuotojai pasakojo, kad BND ataskaitos
tapo aktualesnės, labiau orientuotos į konkrečias problemas ir naudingesnės.
A. Hanningas siekė stiprinti techninę žvalgybą, suaktyvino
bendradarbiavimą su amerikiečių NSA. Kartu jis siekė panaikinti tradicinį
uždarumą tarp BND, Konstitucijos apsaugos tarnybos ir policijos. Institucijos
pradėjo aktyviau dalytis informacija apie teroristų tinklus, prekybos ginklais,
pinigų judėjimo ir narkotikų kontrabandos maršrutus. Šis procesas 2004 m.
baigėsi Bendrojo kovos su terorizmu centro Berlyne įkūrimu, kuriame dalyvavo ir
BND.
2005 m., kai Vokietijos kanclere tapo Angela Merkel, A.
Hanningas perėjo į Vidaus reikalų ministeriją – eidamas valstybės sekretoriaus
pareigas buvo atsakingas už vidaus saugumą, Federalinę policiją, migracijos ir
pabėgėlių reikalus, o pirmiausia – kovą su terorizmu. Daugėjant islamistų
išpuolių, A. Hanningas siekė išplėsti stebėjimo ir policijos įgaliojimus.
Saugumo institucijų viduje atsirandančius informacijos nutekėjimus internete
jis kritikavo kaip „nutekinimo kultūrą“.
2009 m. A. Hanningas išėjo į pensiją. Tiksliau, kaip pastebi
Vokietijos spauda, naujasis vidaus reikalų ministras Thomas de Maizière jį
išleido į laikinąją pensiją. Spėliota, kad valstybės sekretorius buvo sukaupęs
per daug galios ir stokojo lojalumo. Visi buvę bendražygiai sutinka: A.
Hanningas visada buvo spalvinga asmenybė.
Smūgis iš Latvijos
2010 m. A. Hanningas įkūrė „Hanning Consult“ – ėmė pelnytis
iš to, ką per tris dešimtmečius valstybės tarnyboje buvo sukaupęs: tarptautinių
ryšių, žinių apie saugumo struktūras ir galimybės tiesiogiai bendrauti su
politinių sprendimų priėmėjais. Šios bendrovės patarėju, kaip skelbia FAZ, buvo
ir kitas buvęs saugumo institucijos vadovas – buvęs vidaus saugumo
institucijos, Konstitucinės apsaugos tarnybos (BfV), prezidentas Hansas-Georgas
Maaßenas, kurį dabar jo paties buvusi tarnyba stebi kaip dešiniojo ekstremizmo
atvejį.
A. Hanningo konsultacinė veikla buvo tarptautinė, tačiau
daugiausia dėmesio jis skyrė Rusijai, posovietinei erdvei, Kinijai ir Vidurio
Rytams. Ryšių jis turėjo ir su Azerbaidžanu – be kita ko, buvo Vokietijos ir
Azerbaidžano forumo valdybos narys.
Be to, A. Hanningas dirbo britų konsultacijų įmonėje G3 –
buvo atsakingas už Rusiją ir buvusias sovietų respublikas. Nuo 2018 m. jis taip
pat vadovavo Šveicarijos bendrovei „Pluteos AG“, kuri, be kita ko, teikė
geopolitinės situacijos analizės ir kibernetinio saugumo paslaugas.
Net ir palikęs valstybės tarnybą A. Hanningas liko arti
saugumo pasaulio: praėjusių metų rugsėjį jis netikėtai pasirodė dabartinio BND
vadovo Martino Jägerio inauguracijoje – šis, anot FAZ, atrodė nustebęs.
A. Hanningas ne kartą viešai pasisakė apie Vokietijos
saugumą, pvz., 2015 m. kritikavo A. Merkel pabėgėlių politiką. Pabrėždamas
geopolitinius pokyčius, jis ragino suteikti BND daugiau įgaliojimų – šią
instituciją vadino „vegetare tarp žvalgybos tarnybų“.
A. Hanningo karjerai didelį smūgį sudavė 2019 m. žlugęs
Latvijos „PNB Banka“, kurio stebėtojų tarybos narys jis buvo dvejus metus.
Kartu su kitais atsakingais asmenimis iš jo buvo pareikalauta atlyginti 32 mln.
eurų žalą, todėl dalis jo turto buvo areštuota. Vokietijos dienraščio „Bild“
duomenimis, A. Hanningui ir dar vienam stebėtojų tarybos nariui – buvusiam NATO
generaliniam sekretoriui Andersui Foghui Rasmussenui – gresia iki 4 mln. eurų
finansinė atsakomybė. Tačiau A. F. Rasmussenui kol kas neteko patirti tokių
padarinių, o A. Hanningui jau teko mokėti: buvo konfiskuotas A. Hanningo namas
Vokietijoje, įmonių akcijos, antstoliai areštavo du trečdalius jo valstybinės
pensijos, kuri siekė iki 11 tūkst. eurų per mėnesį. Jis iš tiesų liko
priklausomas tik nuo privačių konsultacinio verslo pajamų.
2022 m. vasario 6 d. A. Hanningas laišku kreipėsi į tuometį
Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, prašydamas per būsimą Latvijos premjero
vizitą Vokietijoje iškelti „PNB Banka“ bankroto klausimą. Jis kaltino Latvijos
institucijas žinojus apie neteisėtus veiksmus, susijusius su akcininkų
pasikeitimu ir daugiau nei 30 mln. eurų nutekėjimu, arba trukdžius tyrimui.
Tačiau, pasak paties A. Hanningo, kanclerio pagalbos jis nesulaukė. Todėl
Vokietijos žiniasklaidoje aktyviai svarstoma tikimybė, kad būtent šios finansinės
problemos privertė A. Hanningą imtis nusikalstamos veiklos.
Migloti darbai
Apie galimą išdavystę tapo žinoma tiriant kitą skandalingą
istoriją: Hamburgo verslininkės Christinos Block ginčą su buvusiu sutuoktiniu.
Aiškinantis aplinkybes, kuriomis ji bandė jėga pargabenti savo vaikus iš
Danijos į Vokietiją, buvo aptikta ir A. Hanningo pėdsakų.
Tiriant šią bylą, pernai rugsėjį per kratą A. Hanningo
namuose ir biure rasta vidiniam naudojimui skirtų BND dokumentų, sudarytų jam
jau palikus šią tarnybą. Netrukus pėdsakai nuvedė pas jo buvusį biuro vadovą
Manfredą D. Manoma, kad pastarasis 2010–2022 m. pardavė buvusiam vadovui, su
kuriuo dirbo BND ir VRM, beveik 2 tūkst. BND dokumentų. Iš VRM Manfredas D.
buvo grįžęs į BND, dirbo ir kitų tarnybos prezidentų biuro vadovu, todėl turėjo
prieigą prie daugybės slaptos informacijos. Į pensiją jis išėjo šių metų kovą.
Prokurorų teigimu, bent vienu atveju A. Hanningas panaudojo
slaptą informaciją rengdamas analizes užsienio šalies žvalgybos struktūros
darbuotojui ir teikdamas politines konsultacijas kitos šalies atstovui.
Vokietijos žiniasklaida suskubo svarstyti, su kokia šalimi
jis galėjo bendradarbiauti. FAZ šaltiniai tikino, kad analizė nebuvo skirta
Rusijai, nors pradėjęs verstis privačia veikla A. Hanningas šioje šalyje
lankėsi septynis kartus.
„Der Spiegel“ paskelbus, kad A. Hanningo užsakovų galbūt
reikėtų ieškoti Azerbaidžane, šios šalies atstovai suskubo neigti tokią versiją
– Baku net pareiškė protestą Vokietijos Vyriausybei. Tačiau nafta turtinga
šalis akiratyje atsidūrė neatsitiktinai. A. Hanningas iki pat šių įvykių buvo
Vokietijos ir Azerbaidžano forumo valdybos narys. Tarp jo kolegų būta ir
Vokietijos politikų, vėliau nuteistų vadinamojoje Azerbaidžano aferoje.
BND duomenimis paremta politinė informacija galėjo būti
skirta Kinijai. Tiksliau, anot „Der Spiegel“, – kinų kariškiui, aukšto rango
diplomatui, anksčiau Vokietijoje dirbusiam Wang Jianzhengui. Išėjęs į pensiją
A. Hanningas ne kartą lankėsi Kinijoje, o W. Jianzhengas net viešai išreiškė
padėką už pagalbą rengiant G. Schroderio knygos versiją kinų kalba.
Viena iš versijų – kinams galėjo būti skirta ir ypač
reikšminga informacija apie Rusijos kariuomenę ar Irano branduolinę programą,
kurios būta tuose 2 tūkst. iš Manfredo D. gautų dokumentų.
Precedentai – smulkesni
Trečiadienį Federalinio Aukščiausiojo Teismo tyrimo teisėjas
patvirtino 80-mečiui išduotą arešto orderį. A. Hanningas dabar yra kardomajame
kalėjime. Antradienį suimtas Manfredas D. įtariamas bendrininkavimu kėsinantis
išduoti valstybę ir šnipinėjimu valstybės išdavystės tikslais.
Vyriausioji Vokietijos kaltinimo institucija A. Hanningui
pareiškė įtarimus dėl žvalgybinės agentūrinės veiklos, šnipinėjimo valstybės
išdavystės tikslais, valstybės paslapčių neteisėto rinkimo ir pasikėsinimo į
valstybės išdavystę.
A. Hanningo advokatas pripažįsta, kad jo ginamasis turėjo
konfidencialių dokumentų, tačiau neigia, kad jis būtų perdavęs juose esančią
informaciją Vokietijos nenaudai, „o juo labiau už atlygį“.
A. Hanningas – pirmasis buvęs BND prezidentas, kuris dėl
įtarimų šnipinėjimu atsidūrė kardomajame kalėjime, tačiau ne pirmasis išdavyste
įtariamas Vokietijos žvalgybos vadovas.
Pirmasis buvo Otto Johnas, vadovavęs vidaus žvalgybai BfV.
Tačiau jo istorija gana mįslinga. 1954 m. liepą automobiliu iš Vakarų Berlyno
jis nuvažiavo į Rytų Berlyną. Po dviejų dienų VDR radijas paskelbė, kad O.
Johnas „dėl politinių motyvų“ nusprendė pereiti VDR institucijų žinion. Bonos
Vyriausybė iš pradžių manė, kad jis pagrobtas. Pats O. Johnas viešai sakė, kad
likdamas VDR matąs geriausias galimybes veikti Vokietijos susivienijimo labui
ir prieš naujo karo grėsmę. Po beveik pusantrų metų, 1955 m. gruodį, danų
žurnalisto automobiliu perbėgėlis grįžo į Vakarų Berlyną. Po metų teismas jį
nuteisė ketveriems metams kalėjimo, nors net prokuratūra įrodymus laikė
silpnais. Iki mirties 1997 m. jis nesėkmingai siekė reabilitacijos.
Kas iš tikrųjų nutiko, ginčijamasi iki šiol. Istoriko
Michaelio Walos teigimu, O. Johnas, priklausęs 1944 m. liepos 20-osios
sąmokslininkų prieš Hitlerį aplinkai, save laikė „pasipriešinimo palikimo
vykdytoju“. Jis buvo pasipiktinęs, kad kancleris Konradas Adenaueris 1952 m.
atmetė Stalino notą, todėl sutiko susitikti su sovietų atstovais, matyt,
nežinodamas, kad tai KGB. Šie norėjo jį paversti savo įtakos agentu. Kai O.
Johnas atsisakė, jis buvo apsvaigintas stipriais migdomaisiais, išvežtas
tardyti į Maskvą, o grįžęs į VDR gyveno nuolat prižiūrimas „Stasi“. „O. Johnas
į Rytų Berlyną išvyko savo noru, bet ten liko ne savo noru“, – apibendrina
istorikas Berndas Stöveris.
Kitas istorinis atvejis primena A. Hanningo finansines
bėdas. 1985 m. rugpjūtį į VDR perbėgo BfV referato, atsakingo už kovą su VDR
šnipinėjimu, vadovas Hansjoachimas Tiedge. Jis buvo prasiskolinęs,
piktnaudžiavo alkoholiu. H. Tiedge žinojo apie 816 BfV operacijų Rytų
Vokietijoje arba prieš ją. Dėl šios bylos atsistatydinti turėjo ką tik BND
prezidentu tapęs buvęs BfV vadovas Heribertas Hellenbroichas. 1990 m. H. Tiedge
pabėgo į Maskvą ir ten mirė 2011 m.
Ties reformos slenksčiu
Skandalas dėl galimos A. Hanningo išdavystės įsiplieskė tuo
metu, kai Vokietija ėmėsi didžiausios nuo pat Antrojo pasaulinio karo BND
reformos. „Mes pradedame naują žvalgybos tarnybų erą, – pristatydamas reformos
planus yra sakęs vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas. – Vegetarų
era artėja prie pabaigos.“
Žvalgybos tarnybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų
projektų paketas, dėl kurio turi būti balsuojama lapkritį ir kuris galėtų
įsigalioti jau 2027 m. sausį, suteiktų BND tokių teisių, apie kokias nei A.
Hanningas, nei jo pirmtakai ar įpėdiniai nė pasvajoti negalėjo.
Kilus skandalui dėl A. Hanningo, prabilta ir apie naujas
taisykles, kurios apribotų buvusių slaptųjų tarnybų darbuotojų galimybes savo
patirtimi dalytis su kitomis šalimis ir padidintų esamų darbuotojų budrumą.
Šiomis dienomis dienraščio „Süddeutsche Zeitung“ ir visuomeninio transliuotojo
WDR tyrimas atskleidė, kad BND viceprezidentas Dagas Baehras dar visai neseniai
naudojo mobiliojo telefono numerį, kuris nuo 2020 m. buvo viešai prieinamas
internete. Telefono numeris, D. Baehro e. pašto ir namų adresai nutekėjo, kai
įsilaužėliai atakavo JAV internetinių aukcionų bendrovę ir paviešino apie 3,4
mln. naudotojų duomenis. Nuo 2023 m. D. Baehras yra vienas iš trijų BND
viceprezidentų, atsakingas už strateginę karinę žvalgybą užsienyje, o anksčiau
vadovavo Bundesvero specialiųjų pajėgų vadavietei. Pats D. Baehras numerio
naudojimą pavadino klaida, kurią jau ištaisė.
Tačiau kol kas BND teks atlikti ir nenumatytą darbą:
užtikrinti užsienio partnerius, kad A. Hanningo veiksmai jiems nepakenkė. Anot
britų dienraščio „The Telegraph“, Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnyba MI6 ir
atitinkamos JAV institucijos gavo nurodymus patikrinti, ar tiriamuoju
laikotarpiu su Vokietija nebuvo dalytasi jautria informacija.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą